Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Henriko Sadausko (pranešėjas) ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant pareiškėjui A. B., atsakovo atstovei Vilitai Juzėnei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal A. B. firmos „Boreka“ skundą atsakovui - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai - dėl sprendimo panaikinimo, leidimo pateikti deklaracijas, sumokėti mokesčius ir delspinigius.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Departamentas) 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 2.13-232 patvirtino patikrinimo aktą, kuriuo pareiškėjo įmonei priskaičiuota 1357,02 Lt padidinto mokesčio už aplinkos teršimą.

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b.l. 3-11), kuriame prašo panaikinti 2006 m. lapkričio 13 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimą Nr. 2.13-232 dėl patikrinimo akto patvirtinimo ir leisti pristatyti deklaracijas už 2001, 2002 ir 2003 metus, sumokėti mokestį ir delspinigius. Skunde paaiškino, kad su priimtu sprendimu nesutinka, kadangi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 4 punkte yra nustatytas 30 dienų terminas patikrinimo aktui patvirtinti. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo patikrinimo akto įteikimo pareiškėjui dienos. Kadangi patikrinimo aktas buvo įteiktas 2006 m. spalio 11 d., įstatyme numatytas 30 dienų terminas baigėsi 2006 m. lapkričio 10 d., todėl 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimas ir patikrinimo aktas priimti pažeidus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 242 straipsnio reikalavimus, kadangi minėtame straipsnyje yra nurodyta, kad patikrinimo aktą gali surašyti tik vyriausieji ir vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, o patikrinimo aktą surašiusi Vilita Juzėnė yra Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) vyriausioji specialistė. Be to, 2006 m. rugsėjo 26 d. pareiškėja gavo raštą iš Vilniaus RAAD, kuriame buvo nurodyta pateikti FR0521 formos deklaraciją už 2005 metus. Pareiškėja įpareigojimus įvykdė, pateikė deklaraciją už 2005 metus, sumokėjo mokesčius ir delspinigius. Pareiškėja norėjo deklaraciją pateikti paštu, tačiau jai buvo paaiškinta, kad ji turi ją pristatyti asmeniškai. Nuvykus į Departamentą buvo atsisakyta priimti deklaraciją už 2005 metus ir pareikalauta pristatyti sunaudoto dyzelino pažymą už 2001, 2002 ir 2003 metus. Pareiškėjos atstovas nesuprato, kodėl Departamento darbuotoja atsisakė priimti pateiktą deklaraciją už 2005 metus, nors tos pačios institucijos vadovas buvo įpareigojęs tai padaryti. 2006 m. spalio 11 d. pareiškėjas į Departamentą pateikė pažymą apie sunaudotą kurą už 2001, 2002, 2003 ir 2004 metus ir deklaraciją už 2005 metus. Jam buvo paaiškinta, kad įmonė nuslėpė duomenis apie teršalų kiekį iš mobiliųjų taršos šaltinių, nepristatė deklaracijų ir nesumokėjo mokesčių už 2001, 2002, 2003 ir 2004 metus, todėl už šiuos metus bus priskaičiuoti mokesčiai taikant didesnį tarifą. Buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 493. Įmonės savininkas, nesutikdamas su patikrinimo aktu, surašė prieštaravimus, kuriuose paaiškino, kad nežinojo, jog toks mokestis turi būti mokamas, per tuos metus įmonei nebuvo priminta. Pareiškėjos atstovas sutiko pateikti deklaracijas už 2001, 2002, 2003 ir 2004 metus, sumokėti mokesčius ir delspinigius ir prašė netaikyti papildomų koeficientų, kadangi įstatymai numato tokią galimybę.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D-1 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių suteikimo” regionų aplinkos apsaugos departamentų vyriausieji specialistai yra vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, todėl nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad patikrinimo aktą surašė neįgaliotas asmuo. Taip pat nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad sprendimas priimtas praleidus įstatyme nustatytus terminus. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 4 dalį patikrinimo aktas gali būti tvirtinamas tik pasibaigus pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo terminui. Trisdešimties dienų terminas baigėsi penktadienį, 2006 m. lapkričio 10 d. 17.00 val., todėl sprendimas visiškai pagrįstai buvo priimtas kitą po jos einančią darbo dieną, t. y. 2006 m. lapkričio 13 d. Pažymi, kad pareiškėja kreipėsi į teismą nesilaikydama Mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnio 1 dalyje numatytos ikiteisminės mokestiniams ginčams nustatytos tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Šio ginčo esmė – ar Departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Mokestis už aplinkos teršimą administruojamas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, o jo mokėjimo tvarką ir kontrolę nustato specialus mokesčio įstatymas – Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad 2006 m. spalio 11 d. Departamento Vilniaus miesto agentūra surašė patikrinimo aktą Nr. 493, kuriame nustatė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo reikalavimų pažeidimus, todėl pareiškėjai priskaičiavo mokėti mokesčius už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą. Buvo priskaičiuota 1 357,02 Lt suma (b.l. 16-18). Minėtas patikrinimo aktas tą pačią dieną buvo pasirašytinai įteiktas pareiškėjos savininkui (b.l. 18), kuris iš karto surašė savo pastabas dėl patikrinimo akto, prašė leisti jam pateikti deklaracijas, sumokėti mokesčius ir delspinigius (b.l. 19). Nors ant pareiškėjos atstovo rašytinių pastabų nėra nurodyta jo gavimo data, byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo fakto, kad pastabos buvo gautos tą pačią dieną, t. y. 2006 m. spalio 11 d. Tokią datą nurodė ir pareiškėjos atstovas (b.l. 41-42).

Pareiškėjas ginčijo priimtą sprendimą nurodydamas, jis jis buvo priimtas praleidus įstatyme numatytus terminus.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 132 straipsnio 4 dalyje numatytas naikinamasis 30 dienų terminas sprendimui dėl patikrinimo akto patvirtinimo priimti. Minėtoje straipsnio dalyje numatyta bendra taisyklė, kad šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui yra įteikiamas patikrinimo aktas, tačiau tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikia pastabas dėl patikrinimo akto, nurodytas 30 dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai mokesčių administratorius šias pastabas gavo.

Įvertinęs šias teisės normas, teismas daro išvadą, kad įstatymų leidėjas suteikia mokesčių mokėtojui teisę vieną kartą pateikti pastabas dėl priimto patikrinimo akto ir tada nuo to laiko pradedamas skaičiuoti 30 dienų terminas sprendimui dėl patikrinimo akto patvirtinimo priimti.

Nagrinėjamoje byloje patikrinimo aktas buvo priimtas 2006 m. spalio 11 d., tą pačią dieną jis buvo įteiktas pareiškėjos atstovui, kuris iš karto, t. y. 2006 m. spalio 11 d., pateikė pastabas dėl patikrinimo akto. Kadangi pareiškėja 2006 m. spalio 11 d. pasinaudojo savo teise pateikti pastabas dėl priimto patikrinimo akto, 30 dienų naikinamasis terminas sprendimui dėl šio akto tvirtinimo priimti prasidėjo kitą po jos einančią dieną, t. y. 2006 m. spalio 12 d., ir baigėsi 2006 m. lapkričio 10 d., todėl Departamentas priėmė spendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo jau pasibaigus įstatyme nustatytam 30 dienų terminui (t. y. 2006 m. lapkričio 13 d.). Teismas nesutinka su Departamento argumentais, kad jis negalėjo anksčiau patvirtinti patikrinimo akto, nes nebuvo pasibaigę pastabų pateikimo terminai, kadangi įstatyme yra aiškiai nurodyta, kad po pastabų pateikimo institucija turi vieną mėnesį patvirtinti patikrinimo aktą. Be to, įstatyme nėra numatyta galimybė pareiškėjui vieną kartą pateikus pastabas padaryti tai dar kartą.

Kadangi Departamento 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimas Nr. 2.13-232 dėl patikrinimo akto patvirtinimo buvo priimtas pasibaigus naikinamajam 30 dienų terminui (LR mokesčių administravimo įstatymo 132 str. 4 d.), šis sprendimas yra priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl naikinamas. Teismas pažymi, kad mokestis (1 357,02 Lt) išskaičiuotas sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2006 m. lapkričio 13 d., net nesuteikus galimybės ginčyti priimtą sprendimą, sprendime nėra nurodyta apskundimo tvarka, atsakovas net nebandė geranoriškai spręsti klausimo dėl mokesčio sumokėjimo.

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad pareiškėja neišnaudojo Mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnio 1 dalyje numatytos ikiteisminės mokestiniams ginčams nustatytos tvarkos, tačiau tai ji padarė dėl atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, kaltės, kadangi ginčijamame sprendime nėra nurodyta apskundimo tvarka.

Pareiškėja pateikė prašymą pateikti deklaracijas už 2001 - 2004 metus, sutiko sumokėti mokesčius ir delspinigius. Šį prašymą ji buvo žodžiu ir raštu pateikusi Departamentui, tačiau jis nebuvo išnagrinėtas, todėl teismas įpareigoja instituciją išspręsti pareiškėjos klausimą dėl deklaracijų pateikimo ir mokesčių mokėjimo iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 127 str., teismas

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 2.13-232 dėl patikrinimo akto patvirtinimo ir įpareigoti Departamentą spręsti klausimą dėl deklaracijų pateikimo ir mokesčių sumokėjimo.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.