Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laura Kačinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, V. I.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas V. P. po motinos B. A. P. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodo, jog jo tėvams V. K. P. ir B. A. P. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko palikimas, kurį 2004-05-21 paduodama pareiškimą Klaipėdos rajono l-ojo notaro biuro notarui priėmė B. A. P. Paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, paveldėtų teisių į nekilnojamąjį turtą pareiškėjo motina niekur neįregistravo bei neišviešino, nes pati (duomenys neskelbtini) mirė. Po motinos mirties pareiškėjas su minėtu motinos turtu elgėsi kaip su savu, jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius. Pareiškėjas V. P. aktyviais veiksmais – pradėjęs valdyti motinos turtą, prižiūrėdamas gyvenamąjį namą su statiniais ir faktiškai jais naudodamasis, priėmė palikimą.

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodo, jog nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos B. A. P. palikimo perėjimą valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

3. Suinteresuotas asmuo V. I. apie bylą informuota tinkamai (asmeniškai), atsiliepimo ir / ar prieštaravimų dėl pareikšto reikalavimo ji neteikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. P. motina B. A. P. B. A. P. po sutuoktinio ir pareiškėjo tėvo V. K. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė pareiškėjo tėvo palikimą, 2004-05-21 paduodama pareiškimą, kurį patvirtino Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarė Genė Pietarienė (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas nebuvo išduotas ir nuosavybės teisės į palikimą nebuvo įregistruotos, nes pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjos B. A. P. mirties liko jai priklausantis, tačiau jos mirusio sutuoktinio V. K. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėjas, po savo motinos mirties, turėjo teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su kitais pirmos eilės ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis).

6. Duomenų apie palikėjos B. A. P. vardu sudarytus testamentus, palikėjos palikimo priėmimo faktus, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktus, palikėjos palikimo atsisakymo faktus, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktus byloje nėra.

7. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys pareiškimo reikalavimams neprieštarauja.

8. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas po savo motinos mirties rūpinosi nekilnojamuoju turtu kaip savu, jį prižiūrėjo, gyveno, mokėjo mokesčius.

9. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nors pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties, tačiau jis iš karto po motinos mirties faktiškai pradėdamas valdyti priėmė savo motinos palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis ir 5.51 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

10. Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų teises ir interesus.

11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjui turint tikslą paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių. Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos B. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti ir jį valdo iki šiol.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.