- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- eI-923-811/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03849-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- R. C.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Rimantas Čatrauskas
- Kategorijos
- 29.1.1Paraiškų priėmimas, vertinimas ir paramos išmokėjimas
- 29.1.2Išmokų sumažinimas arba neskyrimas, kai nesilaikoma teisės aktų reikalavimų
- 29.1.3Išmokų, išmokėtų ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimas ir išieškojimas
- 29.2Tiesioginės išmokos
- 29.3Parama kaimo plėtrai
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. C.–J. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. C.–J. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. SPI-2245.
Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad Agentūra 2017 m. spalio 27 d. raštu informavo apie skundžiamą sprendimą, kuriuo pareiškėja įpareigota grąžinti 3 626,42 Eur. Išmokos sumą Su skundžiamu sprendimu nesutinka, kadangi nuo 2012 m. teikia paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškas ir kurių pagrindu gauna paramą. Agentūra skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152, 8.1 ir 8.4 punktais. Pagal Agentūros sprendime pateiktus skaičius 2012 metų paraiškoje, pagal programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ buvo deklaruota 7,8 ha; 2013 paraiškoje – 7,8 ha; 2014 paraiškoje – 7,8 ha; 2015 paraiškoje – 23,87 ha; 2016 paraiškoje – 17,58 ha. Agentūra sprendime nurodo, kad pareiškėja 2016 metais deklaravo 6,29 ha mažiau negu 2015 metais. Bendras naudmenų plotas sumažintas daugiau kaip 3 proc. NMA tai laikė kaip įsipareigojimų nesilaikymą ir perskaičiavo suteiktą paramą už 2012–2015 metus, įpareigodama sugrąžinti 3 626,42 Eur. Pareiškėja nurodo Taisyklių 8.4 punkto redakciją, galiojusią iki 2014 m. balandžio 10 d., ir teigia, kad jei 2015 metais buvo deklaruotas didesnis plotas, tai nereiškia, kad prisiimtas naujas įsipareigojimas 5 metams dėl 23,87 ha. Pareiškėjos vertinimu, turi būti žiūrima į pirmoje 2012 metų paraiškoje nurodytą plotą. Tokį aiškinimą patvirtina Taisyklių 36.3 punktas, kurio nuostatas aiškinant nuosekliai ir logiškai, daro išvadą, kad būtent pirmoje paraiškoje nurodytas plotas yra atskaitos taškas, skaičiuojant ploto sumažėjimo procentinę išraišką.
Nurodo, kad nagrinėjamu atveju Agentūros pozicija yra priešinga. 2015 metų paraiškoje nurodžius 23,87 ha, o 2016 metais 17,58 ha agentūra konstatuoja naujai prisiimtus įsipareigojimus 5 metams, skaičiuoja 6,29 ha skirtumą ir taiko sankcijas už visus praėjusius metus. Visa tai neatitinka aukščiau nurodytų taisyklių nuostatų. Pareiškėja taip pat nesuprantama, kaip Agentūra apskaičiavo skundžiamame sprendime nurodytus plotus, kadangi jie nesutampa su paraiškose nurodomais plotais.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepime į skundą nurodė su skundu nesutinkanti, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė faktines aplinkybes, susijusias su ginču, ir paaiškino, kad pareiškėja netinkamai laikėsi prisiimtų įsipareigojimų ir sumažino pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ (toliau – ir Programos priemonės veikla). Pareiškėja pateikdama 2012–2015 m. paraiškas, įsipareigojo visoje valdoje laikytis Taisyklėse įtvirtintų reikalavimų, neteisingai apskaičiuotą ir pervestą paramos sumą grąžinti Agentūrai ir sutiko, jog jai pažeidus savo įsipareigojimus, būtų taikomos Europos sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Šiuo atveju pareiškėja 2012–2015 m. paraiškose deklaruotą (pripažintą tinkamu) pagal Priemonės programos veiklą įsipareigotą plotą (23,87 ha) privalėjo išlaikyti ir nemažinti 2016 m. paraiškoje, nes už šiuos plotus (23,87 ha) pareiškėjai buvo išmokėta parama už 2012–2015 m. paraiškas pagal Priemonės programos veiklą. Agentūra, įvertinusi pareiškėjos 2016 m. paraišką ir nustačiusi, jog 2016 m. paraiškoje tinkamas plotas pagal Priemonės programos veiklą yra 17,58 ha, nustatė, kad pareiškėja 2016 m. paraiškoje sumažino 2012–2015 m. paraiškose įsipareigotą plotą pagal Priemonės programos veiklą, t. y. pažeidė Taisyklių 8.4 papunkčio nuostatas.
Taisyklių 36.3 papunkčio 3 pastraipoje aiškiai nurodyta, kad jei per įsipareigojimų laikotarpį paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytas lauko plotas sumažinamas daugiau kaip 3 proc. ir sumažėjusių laukų plotų suma viršija 8.4 punkte nurodytą pagal Programą (Kraštovaizdžio tvarkymo programoje – pagal veiklą) leistiną ribą, paramos gavėjas grąžina visą už sumažėjusį plotą gautą paramą ir trejiems ateinantiems metams, įvertinus sumažėjusį plotą apskaičiuota paramos pagal Programą (Kraštovaizdžio tvarkymo programoje – pagal veiklą), suma sumažinama 3 proc. Ši Taisyklių nuostata reglamentuoja sankcijų taikymą (paramos susigrąžinimą) už visą įsipareigojimų laikotarpį. Taigi, ši pastraipa aiškiai nurodo, jog nesvarbu, kuriais metais pareiškėja prisiėmė įsipareigojimus, jos 2012–2015 m. paraiškose įsipareigotas plotas, visą įsipareigojimų laikotarpį (5 metus), negalėjo būti sumažintas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jam yra neįprasta atstovauti pareiškėją tokiomis aplinkybėmis, kada ginčijamo sprendimo duomenys nesutampa su atsakovės atsiliepime nurodytais duomenimis, todėl nėra aišku, kaip reiktų vertinti priimtą sprendimą. Mano, kad atsakovė negali taisyti klaidų teikdama atsiliepimą, nes sprendimas turi būti surašytas aiškiai, iš jo turi būti žinomos sumos ir jų apskaičiavimo tvarka. Tuo pačiu nurodė, kad pareiškėja yra prašiusi gauti informaciją iš atsakovės elektroniniu paštu, tačiau jokių dokumentų nuo 2014 m. atsakovė elektroniniu paštu pareiškėjai neteikia. Prašė panaikinti ginčijamą sprendimą kaip neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad ginčijamame sprendime įsivėlė rašymo apsirikimai dėl pareiškėjos deklaruotų plotų. Tuo pačiu pripažino faktą, kad ginčijamas sprendimas nėra išsamus ir neatitinka teisinio aiškumo principo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. birželio 14 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, reg. Nr. 12-1011590572-A1-1 (valdos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška), kurioje deklaravo 79,61 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir 23,72 žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“. Atitinkamai pareiškėja teikė paraiškas, kuriose deklaravo minėtus žemės plotus 2013 m. birželio 15 d., 2014 m. birželio 2 d., 2015 m. birželio 15 d. ir 2016 m. birželio 5 d.
Vertindama pareiškėjos pateiktą 2016 m. paraišką, atsakovė nustatė, kad pareiškėja daugiau kaip 2 ha padidino 2015 m. paraiškoje nustatytą tinkamą pagal Priemonės programos veiklą bendrą plotą – 2016 m. deklaravo 31,52 ha, o atsakovės teigimu, tinkamas plotas galėjo būti 17,58 ha. Atsakovės teigimu, ji 2016 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu paprašė pareiškėjos paaiškinti nustatytus neatitikimus, tačiau teigia, kad pareiškėja į minėtą pranešimą neatsakė ir paaiškinimų dėl 2016 m. paraiškoje nustatytų neatitikimų nepateikė. Atsižvelgdama į tai, atsakovė priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja 2012 m. Paraiškoje deklaravo 7,80 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama parama pagal Priemonės veiklą, 2013 m. – 7,80 ha, 2014 – 7,80 ha 2015 m. – 23,87 ha, 2016 m. – 17,58 ha, t. y. 6,29 ha mažiau, nei 2015 m., ir konstatavo, kad pareiškėja nesilaikė įsipareigojimo nesumažinti bendro naudmenų ploto visą prisiimtą laikotarpį, todėl įpareigojo pareiškėją grąžinti atsakovei 3 626,42 Eur išmokos sumą.
Atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovė pateikė kitą informaciją – nurodė, kad pareiškėja 2012 m. deklaravo 23,72 ha, 2013 m. – 34,67 ha, 2014 m. – 26,67 ha, 2015 m. – 37,79 ha, 2016 m. – 31,52 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, už kuriuos teikiama parama pagal Priemonės programos veiklą. Tuo pačiu atsiliepime išsamiai nurodė, kaip buvo vertinamos pareiškėjos teiktos paraiškos ir apskaičiuojami plotai tiesioginėms išmokoms gauti.
Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte taip pat turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).
Aiškindamas šias įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14; LVAT 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14; LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014; LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).
Pagal LVAT suformuotą administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; LVAT 2015 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl kai yra skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui, įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).
Nagrinėjamuoju atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas atsakovės sprendimas, kuriame nurodyti pareiškėjos deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotai, neatitinka byloje pateiktų pareiškėjos atsakovei teiktose paraiškose už 2012–2014 m. pareiškėjos deklaruotų plotų, už kurį mokama parama pagal Priemonės veiklą. Tuo pačiu konstatuotina, kad iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, kaip atsakovė apskaičiavo tinkamus plotus pagal Priemonės programos veiklą. Visą ši informacija pateikta ir pareiškėjos tikslūs deklaruoti plotai nurodyti atsakovės atsiliepime. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas sprendimas akivaizdžiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, negali taisyti priimto ir ginčijamo administracinio akto trūkumų, nurodydama tikslius faktinius duomenis ir mėgindama motyvuoti taikomas poveikio priemones nagrinėjant ginčą teisme.
Pažymėtina dar ir tai, kad iš byloje esančių atsakovės pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėja visose paraiškose, teiktose už 2012–2016 m., yra nurodžiusi, jog pageidauja informaciją gauti vieninteliu būdu – elektroniniu paštu. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė laikėsi pareiškėjos pasirinkto informacijos teikimo būdo ir siuntė pareiškėjai visą informacija elektroniniu paštu.
Esant šioms aplinkybėms, Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. SPI-2245 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui – Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismui nusprendus panaikinti ginčijamą sprendimą, nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl kitų pareiškėjos skunde nurodytų argumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
pareiškėjos skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. SPI-2245 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.