Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2009-05-14 · Civilinė byla Nr. 2-370/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2009-05-14
Bylos Nr.
2-370/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė
Trečiasis asmuo
E. M.
Ieškovas
UAB Medicinos banko
Atsakovas
E. J., E. L., S. L., A. P., D. P., V. L., N. L.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-370/2009Procesinio sprendimo kategorija: 110.1
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2009 m. gegužės 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens E. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-568-343/2009 pagal ieškovo UAB Medicinos banko ieškinį atsakovams E. J. , E. L. , S. L. , A. P. , D. P. , V. L. ir N. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB Medicinos bankas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais kelis sandorius, tarp jų 2008 m. rugsėjo 11 d. sandorį, pagal kurį atsakovai E. L. ir S. L. pardavė 43,78 m² dviejų kambarių butą V. L. , taip pat taikyti dvišalę restituciją, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-9). Nurodė, kad UAB „Heraldijos statyba“ neapmokėjus 2008 m. sausio 30 d. ir 2008 m. vasario 29 d. paprastųjų neprotestuotinų vekselių, už kuriuos laidavo E. L. , G. J. , S. L. , E. J. ir UAB „Heraldija“, bei UAB „Heraldija“ neapmokėjus 2008 m. birželio 13 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, už kurį laidavo E. L. , G. J. , S. L. , E. J. ir UAB „Heraldijos statyba“, vekselių pagrindu buvo išduoti vykdomieji raštai. Vykdomuosius raštus pateikus vykdyti antstoliui, paaiškėjo, kad vekselių laiduotojai E. J. , E. L. ir S. L. sudarė prašomus pripažinti negaliojančiais sandorius.

Taip pat ieškovas prašė iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - ginčijamais sandoriais perduoto turto areštą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ieškovas grindė didele ieškinio suma, aplinkybe, jog galimas turto perleidimas iš esmės apsunkintų teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Anot ieškovo, sandoriai, tarp jų ir minėtasis dviejų kambarių buto pardavimo sandoris, buvo sudaryti laiduotojams žinant, kad vekseliai, dėl kurių neapmokėjimo ieškovas kreipėsi į teismą, nebus apmokėti, prieš pasibaigiant vekselių apmokėjimo terminams, nekilnojamasis turtas sandoriais perleistas laiduotojų giminaičiams, todėl sandoriai vertintini kaip pažeidžiantys kreditoriaus teises.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 24 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovei V. L. priklausantį dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje kilęs didelės vertės turtinis ginčas, o ieškinyje keliamo reikalavimo taikyti restituciją įvykdymas tiesiogiai susijęs su ginčijamais sandoriais perleisto turto nuosavybės teisėmis, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės - disponavimo šiuo turtu apribojimas - yra tiesiogiai susijusios su galimybe įvykdyti teismo sprendimą, kuris gali būti palankus ieškovui. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad turto perleidimo sandoriai sudaryti neseniai, byloje nėra duomenų, jog turtą įgiję fiziniai asmenys užsiimtų prekyba nekilnojamuoju turtu, todėl apribojimo perleisti nekilnojamąjį turtą taikymas negali būti vertinamas kaip neproporcingas jų teisių ribojimas.

Šalies argumentai

2009-01-06 į Kauno apygardos teismą kreipėsi E. M. su prašymu įtraukti jį į šią bylą trečiuoju asmeniu ir panaikinti areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris teismo nutartyje nurodomas kaip priklausantis V. L. . E. M. pareiškime nurodė, kad jis 2008-10-21 su V. L. ir K. L. sudarė minėto ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį ir ginčo butą nusipirko.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 7 d. nutartimi iš dalies patenkino E. M. prašymą, įtraukdamas jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau šia nutartimi teismas atmetė E. M. prašymą panaikinti areštą minėtam butui. Teismas nurodė, jog, vadovaujantis CK 6.393 straipsnio 3 dalimi, prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Tuo tarpu teismui priimant nutartį dėl ginčo buto arešto minėta pirkimo-pardavimo sutartis Registrų centre nebuvo įregistruota, todėl nėra pagrindo panaikinti arešto ginčo butui.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo E. M. atskiruoju skundu prašo pakeisti 2009 m. sausio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartį ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones - areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Skundui pagrįsti trečiasis asmuo nurodo šiuos argumentus:

1. Ginčo butą trečiasis asmuo su žmona nusipirko 2008-10-21 pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš V. L. ir K. L. . Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, jam buvo išaiškinta, kad parduodamas butas niekam neįkeistas, neareštuotas, jis nėra teisminio ginčo objektas, jokių suvaržymų dėl naudojimosi butu nėra (pirkimo-pardavimo sutarties 6 p.). Taip pat išaiškinta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pereina nuo daikto perdavimo, surašius jo priėmimo-perdavimo aktą (CK 6.393 str., 6.398 str., pirkimo-pardavimo sutarties 7 p.). Įstatymas nenustato termino, per kurį pirkėjas privalo įregistruoti butą Registrų centre. Jis dėl tuo metu susidariusių nepalankiu aplinkybių į Registrų centrą dėl nuosavybės teisių į minimą butą įregistravimo kreipėsi tik 2008-10-27. Tuomet ir sužinojo, kad jo įsigytas turtas 2008-10-24 areštuotas.

2. Kauno apygardos teismas neatsižvelgė į tai, jog Registrų centras pranešimą apie tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, parduotas E. M. , gavo jau 2008-10-22. Taigi juridinis faktas, kad nuosavybės teisės į šį butą perėjo kitam asmeniui, Registrų centrui buvo žinomas jau 2008-10-22, t. y. prieš areštuojant butą. Tai turėjo būti žinoma ir teismui.

3. CK 4.96 straipsnio nuostatos saugo sąžiningo įgijėjo teises. Šis straipsnis draudžia išreikalauti nekilnojamąjį daiktą iš sąžiningo įgijėjo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, jog asmuo neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn. Trečiasis asmuo nėra skolingas ieškovui UAB Medicinos bankui pagal vekselius. E. M. iki buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo V. L. pažinojo porą mėnesių, o apie kitus atsakovus bei trečiuosius asmenis sužinojo tik tuomet, kai buvo areštuotas minimas butas. Pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu trečiasis asmuo turėjo pagrindą tikėti, kad V. L. yra teisėta šio turto savininkė.

4. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tačiau 2009-01-15 vykusiame parengiamajame posėdyje buvo paminėta, kad skolos už vekselius, nors ir pavėluotai, tačiau yra pripažįstamos ir mokamos, todėl nėra būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones E. M. turtui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nurodo, kad trečiojo asmens E. M. atskirasis skundas yra nepagrįstas, ir prašo jį atmesti. Ieškovas teigia, kad ieškinio pateikimo Kauno apygardos teismui dieną ginčo butas dar priklausė atsakovei V. L. . Be to, teismui taikant areštą, trečiasis asmuo nebuvo įregistravęs savo teisių į butą, todėl jis neturi teisės remtis šiuo faktu prieš trečiuosius asmenis, įskaitant ir ieškovą. Teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiam turtui, kadangi V. L. ketino parduoti šį butą E. M. . Be to, ieškovas siekia patenkinti savo reikalavimus iš turto, dėl kurio perleidimo sandorių panaikinimo ir reiškiamas ieškinys. Taigi šiuo atveju UAB Medicinos bankas pareiškė actio Pauliana ieškinį ir dėl E. M. įgyto buto.

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu, trečiasis asmuo yra nesąžiningas turto įgijėjas, nes jis teismo posėdyje pripažino, jog pažįsta banko skolininkus S. L. ir E. L. , jog iš V. L. nuomojosi namą Kauno mieste; be to, E. M. nuo teismo nuslėpė, kad nuo 2005-08-09 jis ir minėti atsakovai yra žemės sklypo su gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais, esančiais Kaune, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Pasak ieškovo, panaikinus areštą minimam butui, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti neįmanomas, kadangi tretysis asmuo galėtų šį turtą perleisti kitiems asmenims ar padaryti neįmanoma restituciją šio turto atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

Iš bylos duomenų bei atskirojo skundo matyti, kad apeliantas skundžia nutarties dalį, pagal kurią atmestas jo prašymas panaikinti ankstesne nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (2009 m. sausio 7 d. nutartis, b. l. 34), šios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas yra šio apeliacinio nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

Neturi pagrindo trečiojo asmens atskirojo skundo motyvas, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ginčo butui nebuvo galimas todėl, kad nuosavybės teisė į šį butą nutarties priėmimo momentu iš V. L. , kuri teismo nutartyje nurodyta kaip šio buto savininkė, jau buvo perėjusi apeliantui, kuris - sąžiningas ginčo buto įgijėjas.

Bylos duomenimis, apygardos teismui 2008-10-24 priimant nutartį dėl ginčo buto arešto (b. l. 18-19), tarp V. L. , S. L. ir E. M. 2008-10-21 jau buvo sudaryta šio buto pirkimo-pardavimo sutartis ir surašytas nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo aktas dėl buto perdavimo pirkėjui E. M. (b. l. 24-28), o pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalį, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Tačiau, šiuo atveju apygardos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atmetė E. M. prašymą panaikinti ginčo buto areštą, skundžiamoje nutartyje teisingai nurodęs, jog vadovaujantis CK 6.393 straipsnio 3 dalimi, prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, o teismui priimant nutartį dėl ginčo buto arešto, minėta pirkimo-pardavimo sutartis Registrų centre dar nebuvo įregistruota, todėl ji negalėjo būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pagrindo vadovautis oficialiais VĮ Registrų centro duomenimis, pagal kuriuos ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis bei jos pagrindu E. M. įgytos nuosavybės teisės VĮ Registrų centre buvo įregistruotos tik 2008-11-10 (prašymas įregistruoti pateiktas 2008-10-27; b. l. 40-42), o teismo nutartis dėl ginčo turto arešto buvo priimta 2008-10-24. Juolab, kad minimas butas yra ginčo objektas, susijęs su actio Pauliana instituto bei galimos restitucijos taikymu, o panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, gali iš esmės pasunkėti ar tapti neįmanomas galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas, ką iš dalies patvirtina ir pats ginčo buto pardavimo apeliantui faktas.

Todėl neturi pagrindo ir apelianto argumentas, jog teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neatitinka ieškiniu siekiamų tikslų. Be to, trečiajam asmeniui išaiškintina, jog manydamas, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis gali patirti žalą, jis turi teisę prašyti teismo taikyti savo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad šioje byloje, nagrinėjant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nesvarstytini jo skundo argumentai dėl jo sąžiningumo įsigyjant ginčo butą, nes tai nėra šios apeliacijos dalykas. Šie atskirojo skundo motyvai gali būti reikšmingi nagrinėjant civilinę bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nes ji yra pagrįsta ir teisėta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 7 d. nutartį.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasGintaras Pečiulis