Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-06-23 · Administracinė byla Nr. I-7891-331/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-23
Bylos Nr.
I-7891-331/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03323-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Raimondas Blauzdžius, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
S. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7891-331/2014Proceso Nr. 3-61-3-03323-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Arūno Dirvono ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjui S. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas S. V. pateikė teismui skundą (b. l. 1-4), prašydamas įpareigoti atsakovą išmokėti 19 658 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio nuostatų taikymo už 2010-01-01 – 2013-09-01 laikotarpį.

Paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerijos 1998-10-07 sprendimu jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį jam buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, o kadangi buvo dirbantis pensininkas ir turėjo draudžiamųjų pajamų - valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį sumažinta ir antrą kartą. Konstituciniam Teismui 2012-09-21 nutarimu pripažinus Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai, jis turi teisę gauti jam priklausančią neišmokėtą pensijos dalį.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija su skundu nesutinka, prašo netenkinti. Atsiliepime (b. l. 16-17) paaiškino, kad pareiškėjas su atitinkamu prašymu iki šiol nėra kreipęsis į ministeriją. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kai 6 mėnesiai. Pareiškėjas apie pensijos sumažinimo faktą sužinojo 2010-02-26 išmokėjus pirmą sumažintą pensiją. Iš 2012-09-21 paskelbto Konstitucinio Teismo nutarimo pareiškėjas sužinojo apie pensijos sumažinimo neteisėtumą, todėl ikiteisminį skundą turėjo paduoti iki 2013-03-21 įskaitytinai. Pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dėl nurodytų aplinkybių nebegalima šia tvarka pasinaudoti, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 8 punkto pagrindu prašo bylą nutraukti.

Teismo posėdyje atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas i š dalies

Šioje byloje pareiškėjas ginčą kelia dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimo ir mokėjimo dėl Valstybinių pensijų įstatymo (toliau - VPĮ) 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimu pareiškėjui paskirta 2582,12 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Nuo 2010-01-01 pareiškėjo pensija buvo ribojama pagal VPĮ 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 129, 130, 132-133).

Pareiškėjas 2011-03-21 su prašymu pateikti pažymą apie neišmokėtos pensijos dalį kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (b. l. 25). Sveikatos priežiūros tarnyba 2011-04-19 sprendime Nr. 11D(P)-1704 pateikė prašytą informaciją (b. l. 26-27).

Pareiškėjas, vadovaudamasis teismo išaiškinimu, 2014-04-30 su prašymu išmokėti neišmokėtą pensijos dalį kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (b. l. 61, 134).

Vidaus reikalų ministerija 2014-05-19 sprendimu Nr. 1D-3779 (11) atsisakė išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką. Nurodė, kad pagal analogiją taikomas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas reikalavimui dėl valstybinės pensijos ribojimo praleistas, todėl prašymo dalies dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant VPĮ 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas nenagrinės, nes praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos (b. l. 135-136). VPĮ 3 straipsnio 3 dalyje (2009-12-08 įstatymo Nr. XI-531, 2010-11-12 įstatymo XI-1124 redakcija) buvo nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

2012-06-30 priimtu VPĮ 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-2196, įsigaliojusiu 2012 m. rugsėjo 1 d., pakeista 3 straipsnio 3 dalis, išdėstant ją taip: „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija“.

Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir VPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012-09-01.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010 m. spalio 26 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; VPĮ 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Nuo 2013-01-01 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiško skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintą 3 metų terminą. Šis terminas pagal analogiją pritaikytas išvadai dėl kreipimosi į teismą priimtinumo pagrįsti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo suformuotos išvados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą.

Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir vėliau išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Šioje 2013-11-07 nutartyje teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Pažeidimo pasekmių skaidymas etapais, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįstas.

Pareiškėjo pensija pagal antikonstitucinėmis pripažintas Valstybinių pensijų įstatymo ir Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuota nuo 2010-01-01. Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Iš šios nuostatos ir bylos medžiagos matyti, kad pirmoji sumažinta valstybinė pensija (už 2010 m. sausio mėnesį) pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario mėn. Skundą teismui pareiškėjas pateikė 2013-08-28 (b. l. 8), t. y. praleidęs skundo padavimo terminą, skaičiuotiną nuo pirmos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos pensijos išmokėjimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios objektyviai, neatsižvelgiant į suinteresuoto paduoti skundą subjekto valią, sutrukdė jam per įstatymu nustatytą terminą įgyvendinti savo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-90/2005).

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą, paaiškindamas, kad 2010-2013 m. intensyviai gydėsi lėtines ligas, dėl sunkios sveikatos buvo psichologinėje įtampoje. Manė, kad pensijos nepriemokai atgauti pakaks Konstitucinio Teismo nutarimo, todėl į advokatus nesikreipė, pats rengė skundą, o tai sąlygojo ilgesnį jo parengimo ir pateikimo teismui laiką. Tikėjosi, kad įstatymų leidėjas nustatys kompensavimo mechanizmą. Laiko, kad teisių pažeidimo pobūdis yra tęstinis, ginčo objektas yra pareiškėjo turtas (b. l. 39-40).

Pažymėtina, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme kreipimosi į teismą terminai dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų nepriemokos apskritai nėra nustatyti. Aplinkybė, kad asmenys, kuriems paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota remiantis Konstitucijai prieštaraujančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, savo teises į pensijos nepriemoką turi ginti per trejų metų terminą, paaiškėjo tik LVAT išplėstinei teisėjų kolegijai priėmus 2013-03-12 nutartį, kurioje konstatuota, kad ginčams dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, t. y. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Tik LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje buvo pateiktas išaiškinimas dėl skundo padavimo teismui termino pradžios skaičiavimo.

Teismo vertinimu, aplinkybės, jog kreipimosi į teismą terminas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytas nebuvo, tai, kad pagal analogiją turi būti taikomas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytas trejų metų terminas paaiškėjo tik po išplėstinės LVAT kolegijos 2013-03-12 nutarties paskelbimo, pareiškėjas savo teises ginti ėmėsi per protingą terminą (į teismą kreipėsi 2013-08-22), leidžia teigti, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių. Teisinis neaiškumas sąlygojo tai, kad pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti dėl kreipimosi į teismą terminų ir tvarkos. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad prieš kreipdamasis į teismą asmuo prašymą turi pateikti pensiją skiriančiai ir mokančiai institucijai, šiuo atveju - Vidaus reikalų ministerijai (LVAT administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). LVAT pažymėjo, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (LVAT administracinėse bylose: Nr. AS492-124/2013; Nr. AS146-562/2013; Nr. AS502-757/2013; Nr. AS502-787/2013). Teismo vertinimu aplinkybė, kad pareiškėjas, vadovaudamasis teismo išaiškinimu, į Vidaus reikalų ministeriją kreipėsi po kreipimosi į teismą, nesudaro pagrindo jo skundo netenkinti, nes, kaip minėta, 3 metų terminas yra nustatytas kreipimuisi į teismą. Priešinga teismo pozicija būtų formali ir veiksmingai neginanti pažeistų pareiškėjo teisių. LVAT 2014-01-15 administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014 konstatavo, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, todėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad į Vidaus reikalų ministeriją ir teismą pareiškėjas kreipėsi per protingą terminą po LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutarties paskelbimo, todėl yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą ir bylą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėti iš esmės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04).

Vadovaujantis aptarta teismų praktika ir teismui atnaujinus terminą skundui paduoti laikytina, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme, atsakovės sprendimai perskaičiuoti pensiją nėra galutiniai, todėl neįvykdyti. Pareiškėjo kreipimasis į teismą neribojamas aplinkybe, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos ir tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-08-02 pažyma Nr. 11PP(P)-4764 patvirtina, kad pritaikius VPĮ 3 straipsnio 3 dalį, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pensija apribota ir skirtingais mėnesiais pareiškėjui išmokėta nuo 2 082,70 Lt iki 619,71 Lt dydžio pensija. Konstitucinio Teismo išvados reiškia, kad valstybinės pensijos dalies neišmokėjimas pagal VPĮ 3 straipsnio 3 dalį, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, prieštaraujančias Konstitucijai, yra neteisėtas, todėl nepriemoka turi būti grąžinta. Dėl VPĮ 3 straipsnio 3 dalies pritaikyto ribojimo (1,3, o ne 1,5 VDU dydžio), Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pareiškėjui neišmokėta 19 658,82 Lt (67347,29 – 47688,47). Ginčo dėl šios sumos šalys nekelia. Pareiškėjas skunde reikalavimą reiškia dėl 19 658,82 Lt neišmokėtos pensijos sumos, tačiau klaidingai nurodo ginčo laikotarpį iki 2013-09-01. Pareiškėjui pensija pagal VPĮ 3 straipsnio 3 dalį ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį perskaičiuota iki 2012-08-31 įskaitytinai, todėl pareiškėjui 19 658,82 Lt pensijos nepriemoka priteistina už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija analogiškoje byloje yra nurodžiusi, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Vadinasi, tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (2013-03-12 nutartis a. b. Nr. A552-519/2013). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 4 p. ir 127 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo S. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti S. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 19 658,82 Lt (devyniolika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus ir aštuoniasdešimt du centus) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusArūnas DirvonasHenrikas Sadauskas