- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- 1A-786-107-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00474-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Regina Bertašienė, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- V. R.
- Kategorijos
Teisėja Dalia Zimantienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00474-2013-6
2014 m. gruodžio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. R., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-06-01 iki 2013-06-03.
Iš V. R. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 960,11 Lt žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 1 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), savo buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju M. L. metu, tyčia, kirviu sudavė minėtam nukentėjusiajam vieną kartą į dešinę koją, vieną kartą į nugarą ir vieną kartą į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą su muštine–kirstine žaizda dešiniajame viršugalvyje, atvirą įspaustinį dešiniojo viršugalvio kaulo lūžimą, taip M. L. sveikatą sutrikdė sunkiai.
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. R. tvirtina, kad nukentėjusysis M. L., būdamas neblaivus, savo netinkamais veiksmais šios veikos padarymą išprovokavo pats. M. L. keletą kartų sudavė apeliantui per veidą, stumdėsi, keikėsi, kabinėjosi prie bute buvusių moterų, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, teigia, kad nori dirbti ir gyventi dorai, nepaisydamas visų aplinkybių, jis nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas rėmėsi Teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizės akto išvada, kurioje nenustatyta, kad jis (V. R.) nusikalstamos veikos padarymo metu buvo fiziologinio afekto būsenos. Apelianto nuomone, apylinkės teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nes laisvės atėmimo bausmė gali sugadinti visą jo gyvenimą. Nuteistasis V. R. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, jam paskirtą bausmę sušvelninti.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nors apeliaciniame skunde nuteistasis V. R. dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau buvo tos nuomonės, kad nukentėjusysis M. L., būdamas neblaivus, savo netinkamais veiksmais šios veikos padarymą išprovokavo pats, M. L. keletą kartų sudavė apeliantui per veidą, stumdėsi, keikėsi, kabinėjosi prie bute buvusių moterų, o teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.
Teisiamajame posėdyje apylinkės teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus bei skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis M. L. sudavė apeliantui į veidą. Šios aplinkybės neneigė ir pats nukentėjusysis (b. l. 130). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje nurodytais motyvais, kad byloje duomenų apie V. R. sutrikdytą sveikatą nėra. Suduodamas ranka per veidą, nukentėjusysis nuteistajam galėjo sukelti tik fizinį skausmą. Tarp neblaivių nuteistojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kuris realaus pavojaus V. R. gyvybei ir sveikatai nekėlė. Kad nuteistasis V. R. nukentėjusįjį M. L. sužalojo ne dėl to, jog buvo išprovokuotas, t. y. staiga labai susijaudinęs dėl nukentėjusiojo elgesio, o paveiktas girtumo, patvirtino ir teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-136/2014 išvados, iš kurių matyti, kad duomenų, jog V. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo fiziologinio afekto būsenos, nėra. V. R. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokios emocinės būsenos, kuri būtų turėjusi esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. Jis buvo paprastos alkoholinio apsvaigimo būsenos (b. l. 158–160). Netikėti teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-136/2014 išvadomis nėra jokio pagrindo. Šios išvados neprieštarauja ir kitiems byloje surinktiems, teisiamajame posėdyje ištirtiems ir skundžiamame nuosprendyje aptartiems įrodymams. Iš Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-03-01 baudžiamojo įsakymo matyti, kad V. R., būdamas neblaivus, vartodamas smurtą, kirvį panaudoja jau ne pirmą kartą (b. l. 69–70).
Esant aptartoms aplinkybėms, nuteistojo V. R. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Skirdamas bausmę V. R., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) vadovavosi, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) aplinkybę bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą.
Nuteistasis V. R. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimų, už jos padarymą įstatyme numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė, anksčiau teistas du kartus, abu kartus teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 59–62), nusikalto teistumui neišnykus, žalos neatlygino.
Nuteistasis V. R. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai daro vieną po kitos, o tai rodo, kad nuteistasis pasitaisyti nelinkęs, savo elgesio kritiškai nevertina.
Esant paminėtoms bylos aplinkybėms, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti V. R. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistajam V. R. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, paskyrė tinkamą bausmės rūšį bei dydį. Teismo paskirtoji V. R. laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė negu BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl nelaikytina aiškiai per griežta ir nešvelnintina.
Esant aptartoms aplinkybėms, Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-08-01 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.