Kauno apygardos teismo nutartis

2016-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-490-238/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-18
Bylos Nr.
1S-490-238/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Antanavičius
Nuteistasis
G. S.
Kategorijos
Nr. 1S-490-238/2016;
Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04093-2007-0;Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 8 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009-11-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, jam paskirtos bausmės, kurios vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-26 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2009-11-06 nuosprendis pakeistas – pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį veika dėl trijų nusikaltimų perkvalifikuota į LR BK 215 straipsnio 1 dalį kaip tęstinė veika, už kurią paskirta 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Bausmės pradžia – 2010-04-12, bausmės pabaiga – 2020-04-10. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 2 mėnesiai 6 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016-02-04).

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2016-02-08 nutarimu Nr. 93-83 nutarta nuteistajam G. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 metų 2 mėnesių 6 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 19 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-03-01 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmeninės savybės, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, atliktos paskirtos bausmės dalies dydis, jo požiūris į padarytą nusikaltimą, jo vertinimas. Teismas nurodė, kad nuteistasis G. S. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl sprendė, kad šiuo metu nuteistajam G. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis G. S. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-03-01 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 93-83, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad pripažino savo kaltę ir sutiko su jam paskirta bausme, supranta padaryto nusikaltimo sunkumą ir neįmanomas pataisyti to pasekmes, turėjo pakankamai laiko apmąstyti savo neigiamus poelgius, juos išanalizuoti ir įvertinti padarinius, todėl įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Teigia, kad išgyvena dėl padaryto nusikaltimo ir gailisi, kad taip įvyko. Nurodo neturintis artimųjų – brolių ar seserų, tėvai mirę, žmonos neturi, o tolimi giminės turi savo gyvenimus, žino jo situaciją ir palaiko, supranta, todėl nesutinka su tvirtinimu, kad tai priežastis netaikyti jam lygtinio paleidimo, jis buvo lankomas tetos, pusseserės, studijų draugų. Nurodo, kad jis yra atlikęs daugiau nei pusę jam skirtos bausmės, o kiek yra daug ar mažai, kalbant apie neatliktos bausmės dalį, niekur nėra nurodyta. Turi universitetinį išsilavinimą, baigė Šiaulių universitetą ir įgijo bakalauro laipsnį, taip pat įgijo dailės ir technologijų mokytojo specialybę, be to, puikiai valdo ir moka dirbti su kompiuterinėmis programomis Word, Corel Draw, Adobe programomis Photoshop, Illustator, Flash Professional, InDesign, todėl nesutinka, kad yra galimos jo įsidarbinimo problemos. Komisija nurodė, kad jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane vykdomas priemones ir visa tai „sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals“, taip pat jis sutinka su Komisijos siūlomomis priemonėmis. Taip pat nurodo, kad neturėjo nuobaudų ir neturi šiuo metu, juolab galiojančių, yra 16 kartų skatintas už pavyzdingą elgesį ir stropų darbą. Paleistas iš pataisos įstaigos jis iškart registruotųsi darbo biržoje ir kitais būdais siektų įsidarbinti, yra įsitikinęs savo profesinių žinių ir gebėjimų paklausumu darbo rinkoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą – nuosavą būstą, yra padengęs civilinį ieškinį, pataisos namuose yra įgijęs baldžiaus specialybę. Komisija nurodė, kad jo požiūris į darbą teigiamas, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, atpažįsta socialinius veiksnius ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Nėra įrodymų, kad jis susijęs su kriminaline subkultūra. Sutinka su pareigūnų priežiūra, supranta, kad buvimas visuomenėje reiškia ne tik teises, bet ir pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. S. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. S. priklauso žemos rizikos grupei – 19 balų. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis G. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. S. anksčiau neteistas, tačiau bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymą), dėl padaryto nusikaltimo teisme kaltės nepripažino. Nors nuteistasis nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių ir buvo ne kartą skatintas, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi šiuo metu vis dar įžvelgiamas ne vienas nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą didinantis kriminogeninis veiksnys – socialinių ryšių stoka, galimos įsidarbinimo problemos, sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas, neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose ir šių priemonių įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Taigi, neabejotina, jog vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukštesnysis teismas sutinka, kad socialinių ryšių su tolimesniais giminaičiais, kuomet nuteistasis neturi nei brolių, nei seserų, o tėvai mirę, nebuvimas iš esmės nėra dėl nuteistojo kaltės, tačiau nesant artimųjų nuteistasis gali stokoti atsakomybės jausmo. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo metu atsižvelgus į nuteistojo G. S. asmenybę ir tai, kad jis atliko tik kiek daugiau nei pusę laisvės atėmimo bausmės dalies, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog G. S. neabejotinai daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis G. S. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo G. S. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-03-01 nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo G. S. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Ramūnas AntanavičiusAlgirdas Remeika