Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)išsiskyręs, pensininkas, aukštojo išsilavinimo, anksčiau teistas 5 kartus paskutinį kartą 2015-11-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1dalį (dvi veikos) 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei 10 MGL (376,60 eurų) bauda, vadovaujantis BK 63 straipsniu ši bausmė subendrinta su 2015-08-27 ir 2015-08-19 nuosprendžiais skirtomis bausmėmis. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2015-04-17 nuosprendžiu paskirta bauda ir galutinė bausmė paskirta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bei 20 MGL (753,20 eurų) dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. grasino nužudyti žmogų, o būtent: 2017 m rugpjūčio 31 d. apie 17.30 val., būdamas savo namų, esančių (duomenys neskelbtini)kieme sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu necenzūriniais žodžiais išvadino pro jo namą einantį D. V., bei pasiėmęs peilį, išėjo iš savo namo Jovarų gatve, sustojo prie įėjimo į D. V. namą, esantį (duomenys neskelbtini)stovėdamas šalia namo įėjimo, grasino nužudyti D. V., rankoje laikydamas peilį, nukreiptą į D. V., bei išsakydamas žodžius: „užmušiu“, ,,žūsi“, tokiu būdu sudarė pakankamą pagrindimą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. grasino nužudyti D. V..

Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje grindžiama šiais rašytiniais duomenimis:

V. G. apklausos duomenimis, kur jis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, paaiškindamas, kad kad gyvena (duomenys neskelbtini) D. V. gyvena toje pačioje gatvėje, name Nr. 33. 2017-08-31 apie 17.30 val. D. V. su draugu A. K. praėjo gatve pro jo namus. Jis tuo metu buvo neblaivus kieme ir pasakė jiems, kad nešliaužiotų pro jo namus. Susinervinęs dėl šio konflikto, pasiėmė iš savo namų peilį ir norėjo pagąsdinti D. V., kad jo bijotų. Be to, buvo ant jo supykęs dėl ankstesnių įvykių. D. V. stovėjo prie įėjimo į savo namą, o jis su peiliu rankoje sustojo gatvėje prie D. V. namo. Tada ir pagrasino jam, nukreipęs į jį peilį, šaukdamas įvairias frazes, necenzūrinius žodžius, galėjo sušukti, kad jis žus, užmušiu ir pan. Neprisimena, kadangi buvo neblaivus. Ar eidamas pro D. V. namą, pagrasino, t.y. pagrūmojo peiliu pro langą žiūrinčiai G. V., nepamena. Dėl savo nusikalstamos veikos labai gailisi. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su laisvės apribojimo ar viešųjų darbų bausme. Su D. V. daugiau nekonfliktuoja, laikosi nuo jo atokiai, nebevaikšto pro jo namus, pasižada, kad daugiau su juo konfliktų nebebus (b.l. 119-120, 123-124).

Kaltinamasis sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės nurodyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu ( b.l.142-144).

Nukentėjusiojo D. V. parodymais, kad 2017-08-31 apie 17.30 val. su A. K. grįžo iš darbo. Praeinant pro V. G. namą, esantį (duomenys neskelbtini)pastarasis buvo kieme. V. G.akivaizdžiai buvo neblaivus ir pradėjo jį užkabinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Nekreipė dėmesio į tai ir nuėjo į savo namus. Namuose buvusi žmona pasakė, kad V. G. ateina paskui su peiliu, šūkaudamas ir rėkaudamas. Jis ir pats jau girdėjo jo riksmus. V. G. priėjo prie jo namų ir pirmiausiai jo žmonai pagrasino rankoje laikomu peiliu, nes pastaroji žiūrėjo per langą. Žmona iškvietė pareigūnus, nes ir jis ir jo žmona žino, kad V. G., būdamas neblaivus, yra agresyvus, neprognozuojamas, ir su peiliu gali ką nors sužeisti, nes tokių atvejų jau yra buvę, jam buvo iškeltos baudžiamosios bylos už panašius veiksmus. Beveik tuo pačiu metu, kai žmona pamatė V. G. su peiliu praeinantį pro jų namą, jam paskambino A. K. ir pasakė, kad jie būtų atsargūs, nes V. G. su peiliu ateina gatve. Jis pats tada išėjo į lauką tam, kad galėtų apginti savo namus ir šeimą nuo gresiančio pavojaus - jis pats dirba kariuomenėje, todėl mano, kad jei V. G. pultų su peiliu, galėtų, panaudodamas kovinius veiksmus, apsiginti. Neabejojo, kad V. G. gali ateiti su peiliu į namą ir pulti jį ir jo šeimą. Matydamas, jog V. G. grįžta prie jo namo, išsitraukė mobilųjį telefoną ir pradėjo viską filmuoti, kad pateiktų filmuotą medžiagą, kaip įrodymus policijai, kadangi nei jis, nei jo šeima jau nebegali kęsti bauginančio V. G. elgesio. V. G., mosuodamas peiliu (peilis buvo panašus į kovinį, plačia, apie 15 cm ilgio, chromine geležte, juoda rankena) rankoje, pradėjo eiti artyn, šūkaudamas, kad užmuš, kad atvažiuos jo draugai, kad jis žus. V. G., nukreipęs į jį peilį, keletą kartų pakartojo, kad užmuš, kad jis žus. V. G. stovėjo ant kelio, prie pat jo namų vartų. Jis V. G. neprovokavo, todėl jis nepuolė, bet jeigu būtų, ką nors pasakęs, neabejoja, kad jis būtų panaudojęs peilį ir jį sužalojęs. Mano, kad V. G. galėjo jį pulti peiliu ir sužaloti, kadangi jis yra užpuolęs kaimyną S. V. peiliu, tačiau jį tada apgynė kiti žmonės, todėl jis nebuvo sužalotas. Tai buvo prieš maždaug 1,5 ar 2 metus. Taip pat V. G. maždaug prieš du metus buvo sumušęs pardavėją Puskelnių k. Abiejų įvykių metu V. G. buvo neblaivus, todėl turi svaraus pagrindo manyti, kad jis galėjo sužaloti ir jį. Jam išaiškinta teisė dėl civilinio ieškinio pareiškimo baudžiamojoje byloje, tačiau jo nereiškia, tiesiog nori, kad V. G. būtų nubaustas (b.l. 22-23, 25-26).

Liudytojos G. V. parodymais, kad 2017-08-31 buvo namuose kartu su savo vaikais Emiliu, gim. 2012 m., Eimantu, gim. 2007 m., ir Evelina, gim. 2001 m. Apie 17.00 val. į namus grįžo vyras ir tuo metu lauke išgirdo triukšmą, pažiūrėjusi per langą, pamatė gatve einantį V. G.. Pastarasis rankoje laikė peilį ir praeidamas pagrasino jai, nes tuo metu ji žiūrėjo per langą. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Po kelių minučių V. G. sugrįžo prie jų namų ir rankoje laikydamas peilį, atvirai grasino užmušti jos vyrą. Mano, kad grasinimai realūs, kadangi V. G. jau ne pirmą kartą grasina. Vieną kartą ji jau kreipėsi į policiją dėl V. G. ir pastarasis buvo nubaustas administracine tvarka. V. G. bijo ir visi jų vaikai, nes pastarasis, būdamas neblaivus, yra konfliktiškas ir jo elgesys neprognozuojamas (b.l. 36-37).

Liudytojo A. K. parodymais, kad gyvena(duomenys neskelbtini). Toje pačioje gatvėje už keleto namų gyvena V. G.. Jis, kol būna blaivus, elgiasi normaliai, su juo konfliktų nekyla. Tačiau, kai išgeria, jis tampa agresyvus, o jo elgesys neprognozuojamas. Išgėręs V. G., dažnai vaikšto gatvėmis, konfliktuoja su aplinkiniais, ieško priekabių. Kiek žino, jis ne pirmą kartą pasiima peilį, ir su juo vaikšto gąsdindamas žmones. Kiek jam žinoma, tai V. G. kartais užkabina D. V. vaikus, dėl to jų santykiai nėra labai geri. 2017-08-31 d. apie 17.30 val. jis su D. V. kartu grįžo namo, ėjo pro V. G. namus. Pastarasis buvo savo namų kieme, neblaivus, ėmė juos vytis be jokios priežasties, šūkavo, šaukė ,,sustok, viens ant vieno“. Nesuprato, kam buvo skirti šie žodžiai. Nei jis, nei D. V. į konfliktą su juo nesivėlė. D. V. tylėjo ir visiškai nieko nesakė. V. G. atsivijo juos iki D. V. namų, esančių toje pačioje gatvėje Nr. 37. Pastebėjo, kad V. G. rankoje turi peilį. Peilis buvo didele geležte, jo iš arti nematė, todėl negali tiksliai apibūdinti. V. G. sustojo prie D. V. namų, šūkaudamas ,,išeik, gaidį“, ,,sutvarkysim tave“, ,,atsivešiu bachūrus“. Negirdėjo, ar V. G. šaukė, kad užmuš, nužudys, kad D. V. žus. Jo kalba, kai būna neblaivus, yra sunkiai suprantama. Šaukdamas šiuos žodžius, V. G. ėjo link D. V., rankoje laikydamas peilį, gerai nematė, ar peilis buvo nukreiptas į D. V., kadangi jis pats įvykį stebėjo, stovėdamas maždaug už 60 metrų. V. G. buvo priėjęs prie pat D. V., viso konflikto metu stovėjo prie jo apie 2 metrų atstumu, vis priartėdavo su peiliu rankoje. Jie abu stovėjo prie įėjimo į D. V. namą, jų neskyrė nei vartai, nei tvora. Mano, kad V. G. galėjo sužaloti D. V., kadangi jis, būdamas neblaivus, yra labai agresyvus, jo elgesys neprognozuojamas. Žino, kad V. G., būdamas neblaivus, buvo sužalojęs moterį. Taip pat jis dažnai konfliktuoja su vietiniais (b.l. 39-40).

2017-08-31 savanoriško daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis D. V. pateikia CD diską su vaizdo įrašu iš telefono, kuriame yra nufilmavęs įtariamojo veiksmus prieš jį (b.l. 29-31).

2017-09-05 daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtas nukentėjusiojo pateiktas CD, kuriame yra telefonu atliktas vaizdo įrašas. Užfiksuota, jog įtariamasis V. G., laikydamas rankoje peilį, atvirai grasina nužudyti D. V. (b.l. 32-34).

2017-09-08 savanoriško daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog įtariamasis pateikia peilį, kuriuo grasino nukentėjusiajam (b.l. 125).

2017-09-11 daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti, apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtas įtariamojo pateiktas peilis, kuriuo jis grasino nukentėjusiajam (b.l. 126-129).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog veika įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes neabejotinai įrodyta, kad V. G. grasino nužudyti D. V., esant pagrindui manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. V. G. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalies požymius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1d 2p.) . Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, jog nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ( BK 60 str. 1d. 9 p.)

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis, veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriamos bausmės: viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

V. G. teistas ( b.l.64-70), baustas administracine tvarka (b.l.109-113), nedirba (b.l.115). Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą veiką gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė- laisvės apribojimas, nustatant BK 72¹ straipsnyje nustatytą įpareigojimą, galintį koreguoti kaltinamojo elgesį.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-08-31 iki 2017-09-01 (BK 66 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas nekeistina, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (BPK 119 str., 139 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: V. G. pateiktas peilis, kuriuo jis grasino nukentėjusiajam, saugomas Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikintinas.

Proceso išlaidų byloje nebuvo. Baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir vadovaujantis BK 72 ¹ straipsniu įpareigoti nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens ir jo šeimos narių arčiau nei nustatytu atstumu, uždraudžiant V. G. 1 (vienerius) metus bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju D. V. ir jo šeimos nariais - žmona G. V., vaikais E. E. ir E. V., lankytis jų namuose (duomenys neskelbtini)bei nesiartinti prie šių asmenų arčiau nei 10 metrų atstumu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 72¹ straipsniu įpareigoti nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens ir jo šeimos narių arčiau nei nustatytu atstumu, uždraudžiant V. G. 1 (vienerius) metus bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju D. V. ir jo šeimos nariais - žmona G. V., vaikais E, E ir E. V., lankytis jų namuose (duomenys neskelbtini)bei nesiartinti prie šių asmenų arčiau nei 10 (dešimt) metrų atstumu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-08-31 iki 2017-09-01.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - peilį, kuriuo V. G. grasino nukentėjusiajam, kuris saugomas Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.