- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-541-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičius, Egidijus Žironas (pran.)
- Atsakovas
- M. D., B. L., A. Z., A. P., S. V., A. R., J. S., V. B., A. D., V. K., V. D., A., I. V.
- Ieškovas
- UAB „Tranzit kontakt“
- Advokatai
- Dalius Povilius, Dalius Vaitekūnas
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
atsakovams M. D. , B. L. , A. Z. , A. P.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų S. V. , A. R. , J. S. , V. B. , A. D. , M. D. , V. K. , V. D. , A. G. , E. B. , J. B. , D. S. , A. L. , I. M. , V. K. ir trečiojo asmens 977-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tranzit kontakt“ ieškinį atsakovams I. V. , A. R. , J. S. ir kt., Vilniaus miesto savivaldybės tarybai bei trečiajam asmeniui atsakovų pusėje – 977-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl teisės pripažinimo ir naudojimosi gyvenamojo namo bendrosiomis patalpomis bei kiemu nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Tranzit kontakt“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojams ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, prašydamas:
1. Įpareigoti atsakovus duoti sutikimą, kad UAB „Tranzit kontakt“ galėtų gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais UAB „Tranzit kontakt“ priklausančiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
2. Nustatyti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidinio kiemo kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo tvarką:
2.1. UAB „Tranzit kontakt“ turi teisę įvažiuoti įmonei priklausančiu ar įmonę aptarnaujančiu transportu į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidinį kiemą įmonės veiklai reikalingų prekių ir kitų objektų iškrovimui-pakrovimui, įmonės veiklai reikalingo remonto bei aptarnavimo darbams atlikti nuo 9 val. iki 18 val. kiekvieną dieną;
2.2. UAB „Tranzit kontakt“ darbuotojai, savininkai ir įmonės veiklai reikalingas paslaugas suteikiantys asmenys turi teisę patekti į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidinį kiemą bet kuriuo paros metu be apribojimų;
2.3. UAB „Tranzit kontakt“ darbuotojai, savininkai ir įmonės veiklai reikalingas paslaugas suteikiantys asmenys turi teisę patekti į UAB „Tranzit kontakt“ priklausančias patalpas per namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidinį kiemą bei bendrojo naudojimo patalpas;
2.4. UAB „Tranzit kontakt“ turi būti suteikti visi raktai nuo užraktų, rakinančių namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidinio kiemo vartus. Visi užraktai, nuo kurių UAB „Tranzit kontakt“ neturi raktų, turi būti pašalinti.
Ieškovas nurodė, jog jam nuosavybės teise priklauso patalpos gyvenamajame name, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurių paskirtis maitinimo/kavinė-parduotuvė. LR Vyriausybės 1997-06-05 nutarimu Nr. 559 „Dėl alkoholio produktų importo, didmeninės ir mažmeninės prekybos jais licencijavimo“ patvirtintos taisyklės numato teisę viešojo maitinimo įmonėms gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais gyvenamojo namo patalpose, su sąlyga, kad to gyvenamojo namo patalpų savininkų ir (ar) nuomininkų dauguma duoda sutikimą tokiai veiklai. Ieškovas nurodė, kad, norėdamas gauti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų savininkų sutikimą verstis namo patalpose veikiančioje kavinėje alkoholio prekyba, kreipėsi į namo butų savininkus, tačiau jie tokio sutikimo nedavė. Nurodė, jog atsakovų nesutikimas yra neteisėtas, nes prekyba alkoholiu savaime nepažeistų atsakovų teisių. Todėl nagrinėjamu atveju nepagrįstai varžomos ieškovo teisės plėtoti verslą, o taip pat pažeidžiamos jo teisės savo nuožiūra valdyti ir disponuoti nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, kurias ieškovas prašė apginti LR CK 4.98 str. pagrindu. Ieškovas nurodė, kad jo patalpos yra visiškai pritaikytos ir tinkamos prekiauti alkoholiniais gėrimais, tokia prekyba šiose patalpose negali sukelti neigiamų pasekmių kitiems namo gyventojams. Ieškovas nurodė, jog atsakovai taip pat pažeidžia jo kaip patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininko teises kartu su kitais savininkais naudoti ir valdyti vidinį namo kiemą, įvažiavimą į kiemą ir kiemo vartus. Atsakovai – namo gyventojai – kiemo vartus laiko užrakintus ir nesudaro galimybių ieškovui gauti tokį raktą, į kiemą ieškovo neįsileidžia. Ieškovas, vadovaudamasis LR CK 4.83 str. 2 d. 2 p., reikalavo apginti jo pažeistą teisę naudotis namo vidiniu kiemu, nustatyti naudojimosi namo kiemu tvarką ir įpareigoti atsakovus perduoti ieškovui raktus nuo namo kiemo vartų.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams, nes atsakovu šioje byloje turi būti gyvenamojo namo savininkų interesus atstovaujanti 977-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija. Pagal LR Vyriausybės 1997-06-05 nutarimu Nr. 559 „Dėl alkoholio produktų importo, didmeninės ir mažmeninės prekybos jais licencijavimo“ patvirtintas taisykles sutikimą ieškovas privalo gauti ne iš namo patalpų savininkų, bet iš daugiabučio namo savininkų bendrijos. Iš savininkų sutikimas turi būti gaunamas tik tuo atveju, kai nėra įsteigta bendrija. Ginčo name yra įsteigta bendrija, kuri 2003-10-28 įvykusiame susirinkime priėmė sprendimą neduoti sutikimo prekiauti alkoholiu ieškovui nuosavybės teise priklausančiose namo patalpose, šis sprendimas ieškovo nėra nuginčytas. Nurodė, kad prekybai alkoholiu būtina turėti higienos pasą–leidimą verstis komercine veikla, kurio ieškovas neturi. Atsakovai nurodė turintys teisę į ramią gyvenamąją aplinką, kuri nagrinėjamu atveju turi būti ginama (EŽTK 8 str.). Teisė prekiauti alkoholiu yra tik papildoma teisė, kurios ribojimas netrukdo ieškovui disponuoti savo turtu. Atsakovai nurodė, kad jie neprivalo įrodinėti, jog prekyba alkoholiu ieškovui priklausančiose patalpose sąlygotų neigiamo poveikio atsakovų gyvenamajai aplinkai atsiradimą, nes šios aplinkybės yra visuotinai žinomos ir akivaizdžios, preziumuojamos pagal LR Alkoholio kontrolės įstatymą ir nepaneigtos bendra tvarka. Dėl teisės naudotis vidiniu namo kiemu atsakovai nurodė, kad ieškovas nėra žemės sklypo, kuriame yra namo kiemas, savininkas, dėl ko neturi pagrindo ginti savo teisių remiantis LR CK 4.75 str. ir 4.82-4.83 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis bendraturčių teises ir pareigas. 977-oji DNSB narių susirinkimo sprendimu nustatė naudojimosi namo kiemu ir namu priskirtu žemės sklypu tvarką, kuri nepažeidžia ieškovo teisių. Kadangi namo paskirtis yra gyvenamoji, kiemas gali būti naudojamas tik gyventojų reikmėms, o ne ieškovo verslo poreikiams tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė atmesti ieškinį toje dalyje, kurioje ji yra atsakovas.
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2006-11-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė:
1. Pripažinti UAB „Tranzit kontakt“ teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiu (išskyrus alų), be teisės parduoti alkoholį išsinešimui, jam nuosavybės teisėmis priklausančiose gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikiančios kavinės, kurioje sėdimų vietų skaičius neviršija dvidešimties, o prekyba alkoholiu gali būti vykdoma nuo 10 valandos ryto iki 22 valandos vakaro, patalpose, Nekilnojamojo turto registre pažymėtose indeksais 19-2, 19-4, 19-7, 19-8, R-2, R-3, R-19. Nurodyta teisė UAB „Tranzit kontakt“ pripažinta šiam asmeniui siekiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje įgyti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais be namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje patalpų savininkų sutikimo.
2. Įpareigoti atsakovus perduoti ieškovui UAB „Tranzit kontakt“ po vieną raktą nuo visų namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidinio kiemo vartų užraktų ir taip sudaryti ieškovui galimybę patekti į šį kiemą. Ieškinys šioje dalyje tenkinamas visų atsakovų, išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, atžvilgiu. Šioje dalyje ieškinys Vilniaus miesto savivaldybės tarybai netenkinamas.
3. Pripažinti ieškovui UAB „Tranzit kontakt“ teisę laisvai, kai yra neužimtų vietų, patekti į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidinį kiemą vienu UAB „Tranzit kontakt“ pasirinktu lengvuoju automobiliu ne produktų ar prekių kavinei gabenimo tikslu nuo 6 val. ryto iki 23 val. vakaro darbo dienomis ir nuo 7 val. ryto iki 23 val. vakaro nedarbo dienomis ir tokį automobilį kieme laikyti. Ieškinys šioje dalyje tenkinamas visų atsakovų, išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, atžvilgiu. Šioje dalyje ieškinys Vilniaus miesto savivaldybės tarybai netenkinamas.
4. Pripažinti ieškovui UAB „Tranzit kontakt“ teisę per savo vadovą ar bet kurį iš akcininkų laisvai ir be apribojimų patekti į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidinį kiemą. Ieškinys šioje dalyje tenkinamas visų atsakovų, išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, atžvilgiu. Šioje dalyje ieškinys Vilniaus miesto savivaldybės tarybai netenkinamas.
5. Pripažinti teisę UAB „Tranzit kontakt“ su savo pasirinktais trečiaisiais asmenimis patekti į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidinį kiemą, jei tai būtina atlikti remontą ar pašalinti bet kokias kitas pasekmes, trikdančias ieškovo įmonės normalią veiklą ir susijusias su UAB „Tranzit kontakt“ valdomų patalpų name eksploatavimu. Ieškinys šioje dalyje tenkinamas visų atsakovų, išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, atžvilgiu. Šioje dalyje ieškinys Vilniaus miesto savivaldybės tarybai netenkinamas.
Teismas nustatė, jog pagal LR Vyriausybės 1997-06-05 nutarimu Nr. 559 patvirtintas Alkoholio produktų importo, didmeninės ir mažmeninės prekybos jais licencijavimo taisykles gyvenamajame name įrengta įmonė, norinti įsigyti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi gauti daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimą arba (jeigu ši bendrija neįsteigta) gyvenamojo namo patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą. Teismas laikė, jog nagrinėjamu atveju būtų neprotinga ir neteisinga konstatuoti, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Šią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į tai, kad bendrija buvo įkurta jau kilus ginčui tarp šalių, nors ir nesant pareikštam ieškiniui teisme, tačiau prieš pat ieškinio pareiškimą, taip pat į tai, kad, nesant įkurtos bendrijos, įstatymas nurodo suinteresuoto asmens pareigą kreiptis į patalpų savininkus ir neprivatizuotų butų nuomininkus, į tai, kad ne visi atsakovai yra bendrijos nariai, taip pat į tai, kad atsakovais ieškovo atžvilgiu yra patalpų savininkai, kurie veikia savarankiškai, o ne per savo vėliau įkurtą bendriją, pareiškę nesutikimą ieškovui leisti imtis verslo, susijusio su alkoholio prekyba name. Teismas sprendė, jog ieškovas, siekdamas savo teisių gynybos, neprivalo ginčyti 977-osios DNSB nutarimų. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškovo nuosavybės teise valdomose patalpose miesto vykdomosios valdžios sprendimais jau nuo 1981 m. inicijuotas, o nuo 1991 m. realiai įgyvendintas viešojo maitinimo paslaugų kavinės įrengimas. Ieškovas patalpas valdo nuo 1991 m., visą valdymo laikotarpį turėdamas tikslą šias patalpas naudoti būtent kaip patalpas, skirtas viešojo maitinimo paslaugų verslui. Byloje esantys leidimai – higienos pasai verstis komercine-ūkine veikla ir statybos projekto higieninės ekspertizės aktas patvirtina, kad patalpos pritaikytos ir tinkamos tokiam verslui gyvenamojo namo patalpose vykdyti: užtikrinta garso bei kvapų izoliacija, susisiekimas, patekimas, tiekimas į kavinės patalpas atitinka galiojančius teisės aktus, higieninius normatyvus, organizuotas taip, kad pagal nustatytas normas nebūtų pažeistos gyventojų teisės. Teismas nustatė, kad ginčo šalys savo teises gina remdamosis šias teises joms garantuojančiais galiojančiais teisės aktais (LR Konstitucijos 22 str. 1 d., 24 str., 46 str., EŽTK 8 str., LR Alkoholio kontrolės įstatymu, LR Vyriausybės 2006-10-17 nutarimu Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“), dėl ko sprendžiant šį ginčą turi būti nuspręsta, kurios bylos šalies ar šalių teisės turi būti ginamos, apribojant priešingos šalies teises, ieškant šalių pusiausvyros galimybės. Teismas laikė, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, jog mažmeninė prekyba alkoholiu ieškovo patalpose ribotų atsakovų teises į ramią gyvenamąją aplinką tiek, kad dėl to turėtų būti uždrausta ieškovo pageidaujama komercinė veikla. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad kavinė jau yra veikianti, į joje esantį vietų skaičių (20 vietų) bei nedidelę incidentų ar neigiamo poveikio atsakovų gyvenamajai aplinkai tikimybę, kadangi (duomenys neskelbtini) gatvė yra Vilniaus senamiesčio centre, kuriame veikia daugybė analogiško pobūdžio įmonių. Teismas sprendė, jog atsakovų teisė nesutikti su ieškovo ketinimu imtis verslo nėra absoliuti ir šis nesutikimas gali būti ginčijamas kaip neproporcingai pažeidžiantis ieškovo teises (LR CK 4.75 str. 1 d., 4.83 str. 1 d., 4.85 str. 4 d.). Nežymūs atsakovų teisės į ramią gyvenamąją aplinką ribojimai yra numatyti teisės aktų (EŽTK 8 str. 2 d.) ir pateisinami ieškovo teisių, kurios priešingu atveju būtų visiškai paneigtos, gynimu. Teismas sprendė, kad higienos paso nebuvimas negali būti kliūtimi spręsti gyventojų nesutikimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino ieškovo teisę prekiauti alkoholiu jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje numatytais apribojimais. Teismas, pripažindamas UAB „Tranzit kontakt“ teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiu, šį ieškovo reikalavimą tenkino visų atsakovų, tame tarpe ir savivaldybės, atžvilgiu, nepaisant to, kad ieškovas nesikreipė tiesiogiai į Vilniaus miesto savivaldybę dėl sutikimo prekybai gavimo. Teismas laikė, kad savivaldybė, gavusi ieškinį, turėjo pakankamai laiko atsakyti į šį ieškovo reikalavimą, kadangi ieškinio pareiškimas tai yra ne tik ieškovo kreipimasis į teismą, bet ir kreipimasis į atsakovą. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo teisės naudotis bendru namo kiemu, įvažiavimu ir vartais, nustatė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančiam gyvenamajam namui priskirto žemės sklypo naudotojas yra tretysis asmuo 977-oji DNSB ir kad atsakovai neneigė, jog šio gyvenamojo namo kiemo vartai yra rakinami ir ieškovui nesuteikta galimybė gauti raktus nuo užraktų bei patekti į kiemą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas pripažinti jo teisę naudotis namo vidiniu kiemu kavinės aptarnavimui prieštarauja namo projektiniams sprendimams, pagal kuriuos namo komercinės paskirties patalpos suprojektuotos taip, kad jose vykdomos veiklos aptarnavimas turi būti atliekamas per įėjimus į pastatą iš gatvės pusės. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad namo vidinis kiemas yra per daug mažas, kad jį būtų galima leisti panaudoti ieškovo komercinės veiklos aptarnavimui be esminės žalos namo gyventojų ramybei. Teismas laikė, kad ieškovas kaip gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančių patalpų savininkas yra vienas iš teisėtų namo vidinio kiemo naudotojų, valdančių šį kiemą kartu su kitais bendraturčiais, o atsakovų veiksmai pažeidžia jo kaip savininko teises bei prieštarauja LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. ir LR CK 4.75 str. 1 d.. Tai, jog ieškovas nėra savininkų bendrijos narys, negali susiaurinti jo teisių valdyti namui priskirtą žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino ieškovo teisę naudotis namo vidiniu kiemu vienu ieškovo pasirinktu lengvuoju automobiliu su sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytais apribojimais.
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-11-09 sprendimą ir ieškinį atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko jis turi būti panaikintas. Apeliantai nurodo, jog byloje atsakovais patraukti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojai nėra tinkamais atsakovais nagrinėjamoje byloje, kadangi jie nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyviai ir neturi pareigos atsakyti. Tinkamu atsakovu šioje byloje yra 977-oji DNSB kaip juridinis asmuo. Kadangi ieškovas nesutiko, kad atsakovas būtų pakeistas tinkamu, vadovaujantis LR CPK 45 str. 3 d., ieškinys, išnagrinėjus bylą iš esmės, turėjo būti atmestas. Apeliantai nurodo, jog šiuo metu faktiškai galioja 977-osios DNSB 2003-10-28 įvykusiame susirinkime priimtas sprendimas neduoti sutikimo prekiauti alkoholiu UAB „Tranzit kontakt“ patalpose (duomenys neskelbtini) bei patvirtintos „977-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisyklės“, kuriose nustatyta, jog draudžiama vykdyti darbus, kuriais pažeidžiamos gyventojų normalios gyvenimo ir poilsio sąlygos (2.3.3 p.) bei draudžiama nuo 9 iki 18 val. darbo dienomis parkuoti automobilius namo kieme. Šie sprendimai galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, ieškovas nėra jų nuginčijęs įstatymų nustatyta tvarka. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja minėtiems bendrijos sprendimams, kurie yra galiojantys. Teismas pažeidė pareikšto ieškinio ribas, nes priėmė sprendimą suteikti ieškovui teisę prekiauti alkoholiu, nors ieškiniu buvo reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovus duoti sutikimą, kad ieškovas galėtų gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiu. Apeliantų manymu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo interesas gauti didesnes pajamas pradėjus prekybą alkoholiu yra svarbesnis už butų savininkų teisę į ramią ir saugią aplinką. Teismas nepagrįstai sprendė, kad triukšmo lygis virš kavinės esančiose patalpose neviršys leistinos 40 dB (A) ribos, nes jau dabar jis siekia 30-34 dB (A). Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas įvykdė higienistų rekomendacijas patobulinti ventiliacijos sistemą, nes byloje nėra tokių duomenų. Teismas neteisingai išsprendė naudojimosi bendru kiemu, įvažiavimu ir vartais klausimą. Teismas neatsižvelgė, jog ieškovo teisė patekti į vidinį kiemą nėra suvaržyta – jis į šį kiemą patenka pro įėjimą/išėjimą, kuriuo atsakovai jam netrukdo naudotis. Pasinaudodamas šiuo įėjimu/išėjimu, ieškovas atsirakina kiemo vartus iš vidinės pusės automatinio jungiklio pagalba. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas kiemu siekia naudotis verslo tikslais, nors kiemo pagrindinė funkcija yra aptarnauti gyvenamąsias patalpas, o šio sklypo naudotojas yra bendrija. Ieškovas turi galimybę naudotis mokama parkavimo aikštele. Apeliantai taip pat nurodo, jog byla 2006-09-21 ir 2006-10-26 teismo posėdžiuose buvo išnagrinėta apie tai jiems nepranešus, kas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (LR CPK 329 str. 3 d. 1 p.).
Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismą skundą nagrinėti savo nuožiūra.
Ieškovo UAB „Tranzit Kontakt“ atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-11-09 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovo teisės buvo pažeistos iki 977-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos įregistravimo 2003-10-20 ir jo teises pažeidė namo gyventojai, o ne bendrija. Be to, ieškovas nėra 977-osios DNSB narys ir nėra kreipęsis į bendriją dėl leidimo prekiauti alkoholiniais gėrimais suteikimo. Atsakovais patraukti visi gyvenamojo namo butų savininkai, o bendrijos teisių ir teisėtų interesų apsauga buvo užtikrinta įtraukiant ją į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu. Ieškovo manymu, apeliantų nurodyta aplinkybė, jog dėl mažmeninės prekybos alkoholiu padidėjęs triukšmo lygis viršys leistiną 40 dB ribą, yra naujai nurodoma aplinkybė, kuria jie negali remtis dėl LR CPK 314 str. įtvirtinto draudimo pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovai rėmėsi deklaratyviais teiginiais, jog leidimas ieškovui prekiauti alkoholiu jam priklausančiose patalpose pažeistų to namo gyventojų teises, nenurodydami konkrečių ieškovo teisės ribojimo priežasčių. Apeliantų nurodyti argumentai dėl netrukdomos ieškovo galimybės patekti į gyvenamojo namo kiemą taip pat prilygsta naujų įrodymų pateikimui LR CPK 314 str. prasme.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, V.Ž., 2006, Nr. 102-3957). Absoliučių Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-11-09 sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovo UAB „Tranzit kontakt“ kaip daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančių patalpų, kurių paskirtis maitinimo/kavinė-parduotuvė, savininko teisės verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nesant šio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo, o taip pat ieškovo teisės naudotis šio gyvenamojo namo vidiniu kiemu, nustatant ieškovo naudojimosi šiuo kiemu tvarką. Taigi ieškovas UAB „Tranzit kontakt“ pareiškė ieškinį, gindamas savo kaip patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininko teises nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (actio negatoria) (LR CK 4.98 str.). Apeliantai apeliaciniu skundu ginčydami Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-11-09 sprendimo, kuriuo ieškinys buvo tenkintas iš dalies, teisėtumą ir pagrįstumą ir prašydami panaikinti teismo sprendimą, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 265 str. įtvirtintą draudimą peržengti pareikšto ieškinio reikalavimų ribas, nepagrįstai sprendė, jog ieškinys nagrinėjamu atveju yra pareikštas tinkamiems atsakovams, o taip pat bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovams ir jų atstovui, kai šiems nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo iš esmės laiką ir vietą (LR CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Apeliacinis skundas taip pat yra grindžiamas netinkamu materialinių teisės normų taikymu bei byloje esančių įrodymų vertinimu, sprendžiant dėl ginčo šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros.
Ieškovas UAB „Tranzit kontakt“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojams ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai – prašydamas teismą įpareigoti atsakovus duoti sutikimą, kad UAB „Tranzit kontakt“ galėtų gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais UAB „Tranzit kontakt“ priklausančiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2006-11-09 sprendimu, iš dalies tenkindamas ieškinį, pripažino UAB „Tranzit kontakt“ teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiu (išskyrus alų), be teisės parduoti alkoholį išsinešimui, jam nuosavybės teisėmis priklausančiose gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikiančios kavinės, kurioje sėdimų vietų skaičius neviršija dvidešimties, o prekyba alkoholiu gali būti vykdoma nuo 10 valandos ryto iki 22 valandos vakaro, patalpose, Nekilnojamojo turto registre pažymėtose indeksais 19-2, 19-4, 19-7, 19-8, R-2, R-3, R-19. Nurodytą teisę teismas UAB „Tranzit kontakt“ pripažino ieškovui siekiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje įgyti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais be namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje patalpų savininkų sutikimo.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju buvo peržengtos ieškinio reikalavimų ribos. Kolegijos vertinimu, susidariusioje situacijoje būtent teismo pritaikytas LR CK 1.138 str. 1 d. 1 p. įtvirtintas ieškovo teisių gynimo būdas – ieškovo teisės pripažinimas – labiausiai atitiko pareikšto reikalavimo esmę, ieškovo siekiamą tikslą. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas UAB „Tranzit kontakt“ pareikštu ieškiniu iš esmės ginčijo atsakovų atsisakymą duoti sutikimą prekiauti alkoholiniais gėrimais jam nuosavybės teises priklausančiose gyvenamajame name esančiose patalpose. Taigi nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumo, ieškovui siekiant įsigyti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Teismas, spręsdamas šalių ginčą, taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau - Taisyklių) 21.3 punktą, pagal kurį įmonė, norinti įsigyti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, savivaldybės vykdomajai institucijai turi pateikti daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo arba, jeigu ši bendrija neįsteigta ar bendrija valdo daugiau kaip vieną daugiabutį gyvenamąjį namą, gyvenamojo namo patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą (kuriame jį pasirašę asmenys gali nurodyti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką), jeigu alkoholiniais gėrimais bus prekiaujama gyvenamajame name. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, darytina išvada, jog esant ginčui dėl prekybos alkoholiniais gėrimais įmonėje, įsikūrusioje daugiabučiame gyvenamajame name, teismo sprendimas (jame išdėstytas teisės normų aiškinimas ir taikymas) yra reikšmingas teisinis aktas, sprendžiant licencijos išdavimo klausimą. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažinti įmonės teisę versti mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais be daugiabučio gyvenamojo namo savininkų sutikimo tiesiogiai nesuteikia teisės prekiauti alkoholiniais gėrimais gyvenamajame name, o tik leidžia savivaldybės vykdomajai institucijai spręsti klausimą dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo (Taisyklių 7 p., 21 p.).
Vienas iš LR CK 1.138 str. numatytų civilinių teisių gynimo būdų yra pripažinimas teisių, kurias kas nors ginčija. Atsakovai, neduodami sutikimo ieškovui verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais daugiabučiame gyvenamajame name, šią jo teisę ginčija, tačiau įpareigoti juos duoti tokį sutikimą, t.y. atlikti aktyvų veiksmą prieš asmenų valia, LR CK 1.138 str. nenumato (tokio teismo sprendimo realiai nebūtų galima įvykdyti). Be to, atsakovai, neduodami sutikimo, naudojasi savo subjektyvinėmis teisėmis ir civilinių normų nepažeidžia. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pagal pareikšto ieškinio turinį, ieškovo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškinį, pripažindamas ieškovo teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiu sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytomis sąlygomis be namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų savininkų sutikimo. Ieškovui UAB „Tranzit kontakt“ teismo sprendimu pripažintos teisės apribojimai buvo nustatyti remiantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimu, atsižvelgiant į galimą daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, susiaurinant ieškovo prašomą pripažinti absoliučią teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Teismo nustatyti ieškovo teisės verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais daugiabučiame gyvenamajame name apribojimai yra galimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 10 p. nuostatomis.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundu argumentus, jog nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, t.y. ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį. Kadangi pareikštu ieškiniu buvo ginčijamas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų savininkų atsisakymas duoti sutikimą ieškovui verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais jam priklausančiose daugiabučio gyvenamojo namo patalpose, t.y. kaip jo teisę pažeidę subjektai nurodyti šių patalpų savininkai, ieškovas UAB „Tranzit kontakt“ turėjo pagrindą reikšti reikalavimą dėl savo pažeistos teisės pripažinimo būtent minėtų patalpų savininkų atžvilgiu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 977-oji daugiabučio namo savininkų bendrija buvo įsteigta 2003-10-20 (T.1, b.l.92). Iki to laiko ieškovas 2002-11-15, 2003-03-12 ir 2003-09-05 kreipėsi į atsakovus, patalpų savininkus, prašydamas duoti sutikimą verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais jam nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio gyvenamojo namo patalpose (T.1, b.l.26-38), kurie šį sutikimą duoti atsisakė. 977-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2003-10-28 sprendimą neduoti sutikimo ieškovui verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais priėmė savo iniciatyva prieš pat ieškovui kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl savo pažeistų teisių gynimo (ieškinys paduotas 2003-11-20). Teisėjų kolegija, darydama išvadą dėl atsakovų nagrinėjamoje byloje tinkamumo, taip pat atsižvelgia į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrija yra viena iš gyvenamojo namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymo formų, į tai, kad bendrija savo valią išreiškia per bendrijos aukščiausią valdymų organą – bendrijos narių susirinkimą, kurio dalyviais yra tie patys bendrijos nariais esantys gyvenamojo namo, kuriame įsteigta bendrija, patalpų savininkai, o taip pat į tai, kad įstatymas palieka pačiam savininkui teisę apsispręsti dėl savo narystės daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijoje, ir kad faktiškai ne visi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkai yra 977-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos nariai, o nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai yra susiję su galimu visų savininkų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu ieškovui verčiantis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bei įgyvendinant savo kaip patalpų savininko teises, susijusias su įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu.
Dėl LR CPK 329 str. 3 d. 1 p. įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
Apeliantai savo apeliacinį skundą taip pat grindžia LR CPK 329 str. 3 d. 1 p. įtvirtintu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, nurodydami, jog byla pirmosios instancijos teisme iš esmės buvo išnagrinėta jiems nedalyvaujant, atsižvelgiant į tai, kad teismo šaukimais jie buvo informuoti apie parengiamųjų teismo posėdžių laiką ir vietą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti apeliantų nurodomo procesinių teisės normų pažeidimo. Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-06-12 nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, ieškovui UAB „Tranzit kontakt“ nustatant terminą pateikti pataisytą ieškinį, kuriuo į bylą būtų įtraukti visi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų savininkai (T.2, b.l. 146). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog, Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-06-12 nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, iki teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo įvyko du teismo posėdžiai, kurių metu nedalyvavo nei atsakovai, nei jų atstovas, nors apie teismo posėdžių laiką ir vietą jiems buvo pranešta. Be to, Vilniaus miesto trečiame apylinkės teisme 2006-10-25 buvo gautas atsakovų atstovo advokato R. P. prašymas nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (T.2, b.l. 197). Tiek iš Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-06-12 nutarties, tiek iš 2006-09-21 ir 2006-10-26 įvykusių teismo posėdžių protokolų matyti, jog, atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla buvo nagrinėjama iš esmės, nors dalyvaujantys byloje asmenys į šiuos teismo posėdžius buvo šaukiami kaip į parengiamuosius. Teisėjų kolegija šiuos pažeidimus vertina kaip formalius, nesudarančius pagrindo pripažinti, jog byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovams, kai jiems nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (LR CPK 328 str.). Pažymėtina, jog, atnaujinus bylos nagrinėjimą LR CPK 256 str. pagrindu, bylos nagrinėjimas negrąžinamas į pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadiją, o vyksta bylos nagrinėjimas iš esmės. Be to, bylos nagrinėjimas ribos tokiu atveju yra sąlygotos bylai reikšmės turinčių naujų aplinkybių nustatymu arba naujų įrodymų ištyrimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas siekiant į bylą atsakovais įtraukti visus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkus, daro išvadą, jog pranešimas apeliantams apie įvyksiančius teismo posėdžius kaip apie parengiamuosius teismo posėdžius, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Kadangi šioje byloje atnaujinus bylos nagrinėjimą nebuvo tiriami nauji įrodymai ar nustatinėjamos naujos bylai reikšmingos aplinkybės, teisėjų kolegija pripažįsta, jog tokiu būdu nebuvo pažeistos atsakovų LR CPK jiems suteiktas procesinės teisės, įgalinančios ginti savo poziciją ir siekti teisingo teismo sprendimo – teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti argumentus ir kt. (LR CPK 42 str. 1 d.). Be to, bylos nagrinėjimas iš esmės Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-06-12 nutartimi buvo atnaujintas teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, dėl ko atsakovai iki to laiko turėjo ne tik galimybę dalyvauti nagrinėjant bylą iš esmės, naudodamiesi jiems įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, bet ir procesinę pareigą, nepažeidžiant LR CPK 7 str. įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės 2006-06-01 teismo posėdyje pabaigos pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį.
Dėl naudojimosi bendru namo kiemu, įvažiavimu ir vartais tvarkos
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo dalyje, kuria teismas nustatė ieškovo UAB „Tranzit kontakt“ naudojimosi bendru namo kiemu, įvažiavimu ir vartais tvarką. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas šią tvarką, pagrįstai atsižvelgė, kad bendrijai suteiktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra skirtas tenkinti visų butų ir kitų patalpų savininkų poreikius. Bendrija, būdama šio žemės sklypo naudotoju, įgyvendina šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su įstatymu nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d.). Todėl ieškovo naudojimosi bendru namo kiemu tvarka, visų pirma, buvo nustatyta atsižvelgiant į jo kaip patalpų savininko teises ir teisėtus interesus, kurios yra lygios su kitų savininkų teisėmis, maksimaliai apribojant ieškovo galimybę naudotis vidiniu namo kiemu komercinės veiklos tikslais. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog teismo nustatyta ieškovo naudojimosi bendru namo kiemu, įvažiavimu ir vartais tvarka atitinka esminį butų ir kitų patalpų savininkų naudojimosi bendrąja daline nuosavybe kriterijų, kuris taikytinas ir namui priskirto žemės sklypo atžvilgiu, – naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeidžiant kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (LR CK 4.83 str. 1 d.). Apeliacinio skundo argumentai neįrodo, kad ieškovas, patekdamas į namo kiemą pro vidinio kiemo vartus ir naudodamasis šiuo kiemu teismo sprendimu nustatyta tvarka, galėtų pažeisti apeliantų teises ar teisėtus interesus.
LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 str. 1 d. 8 p. nustato aukščiausio bendrijos valdymo organo, t.y. bendrijos narių susirinkimo, teisę nustatyti ir patvirtinti namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisykles. Byloje nustatyta, jog šia teise 977-oji daugiabučio namo savininkų bendrija yra pasinaudojusi ir minėtos taisyklės buvo patvirtintos bendrijos narių susirinkimo 2003-10-28 sprendimu (T.1, b.l. 104-109). Taisyklių 2.4.4. p. numatyta, kad butų savininkams ir su jais gyvenantiems asmenims draudžiama nuo 9 iki 18 val. darbo dienomis parkuoti automobilius namo kieme. Atsižvelgiant į bendrijos narių susirinkimo privalomumą visiems butų ir kitų patalpų savininkams (LR CK 4.85 str. 4 d.), teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalyje pripažindamas ieškovui UAB „Tranzit kontakt“ teisę laisvai, kai yra neužimtų vietų, patekti į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidinį kiemą vienu UAB „Tranzit kontakt“ pasirinktu lengvuoju automobiliu ne produktų ar prekių kavinei gabenimo tikslu nuo 6 val. ryto iki 23 val. vakaro darbo dienomis ir nuo 7 val. ryto iki 23 val. vakaro nedarbo dienomis ir tokį automobilį kieme laikyti, pažeidžia Namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisyklių 2.4.4. p. reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta esant pagrindui pakeisti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-11-09 sprendimą šioje dalyje ir pripažinti ieškovui UAB „Tranzit kontakt“ teisę laisvai, kai yra neužimtų vietų, patekti į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidinį kiemą vienu UAB „Tranzit kontakt“ pasirinktu lengvuoju automobiliu ne produktų ar prekių kavinei gabenimo tikslu ir tokį automobilį kieme laikyti, laikantis 977-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos patvirtintų Vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisyklių nustatytos tvarkos ir sąlygų (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl ieškovo UAB „Tranzit kontakt“ teisės verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais
Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas vertintinas kaip ginčas dėl ieškovo UAB „Tranzit kontakt“ teisės plėtoti verslą, verčiantis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais daugiabučio gyvenamojo namo patalpose, ir šio namo gyventojų teisių į ramią ir saugią šeimos aplinką įgyvendinimo galimybių ir ribų. Teismas, teisiškai įvertindamas daugiabučio namo savininkų atsisakymo duoti sutikimą ieškovui verstis mažmenine prekyba alkoholiu pagrįstumą, vadovavosi LR CK 4.75 str. 1 d., 4.83 str. 1 d., LR Konstitucijos 22 str. 1 d., 24 str. 1 d., 46 str., Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 8 str. nustatytu teisiniu reglamentavimu. Teismas savo išvadas dėl ieškinio pagrįstumo siejo su ieškovo veiklos galimo neigiamo poveikio įvertinimu šio namo gyventojų privataus gyvenimo ir būsto neliečiamumui. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje esančių įrodymų vertinimą, rėmėsi ginčo šalių konstitucinių teisių pusiausvyra ir konstatavo, jog ieškovo veiklos galimas neigiamas poveikis atsakovams būtų toks nežymus, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti pateisinamas. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui priklausančios patalpos pagal savo paskirtį ir įrengimą yra pritaikytos vykdyti komercinei veiklai, į ribotą sėdimų vietų skaičių (20 vietų), į tai, kad tose patalpose yra faktiškai veikianti kavinė, o taip pat įvertinęs galimus su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusius neigiamus veiksnius (incidentų tikimybę, triukšmą). Be to, atsakovų teisių į būsto neliečiamumą apsaugą teismas užtikrino susiaurindamas ieškovo prašomos pripažinti teisės verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinį, nustatydamas apribojimus leidžiamų parduoti alkoholinių gėrimų grupėms (visi alkoholiniai gėrimai, išskyrus alų), prekybos laikui (nuo 10 val. ryto iki 22 val. vakaro) ir alkoholinių gėrimų pardavimo būdui (pardavimas vartoti vietoje). Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ieškovui vykdant mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais jam priklausančiose gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpose, būtų viršytas gyvenamosios paskirties pastatuose leistinas triukšmo ribinis dydis ar kad dėl to galėtų sumažėti apeliantams šiame daugiabučiame name priklausančių butų vertė. Be to, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovui priklausančiose patalpose įrengtos ventiliacinės sistemos būklė nėra susijusi su galimu neigiamu poveikiu daugiabučio namo gyventojams, ieškovui užsiimant prekyba alkoholiniais gėrimais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje, kurioje teismas nusprendė dėl ieškovo UAB „Tranzit kontakt“ naudojimosi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidiniu kiemu lengvajam automobiliui įvažiuoti ir statyti tvarkos (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Pripažinus, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tokiu būdu iš esmės atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantų ieškovo naudai lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos ieškovo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kurios, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, ieškovo atstovo dalyvavimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mažintinos iki 1500 Lt (LR CPK 98 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Pakeisti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą dalyje, kuria teismas nusprendė dėl ieškovo UAB „Tranzit kontakt“ naudojimosi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidiniu kiemu lengvajam automobiliui įvažiuoti ir statyti tvarkos:
„Pripažinti ieškovui UAB „Tranzit kontakt“ teisę laisvai, kai yra neužimtų vietų, patekti į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidinį kiemą vienu UAB „Tranzit kontakt“ pasirinktu lengvuoju automobiliu ne produktų ar prekių kavinei gabenimo tikslu ir tokį automobilį kieme laikyti, laikantis 977-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos patvirtintų Vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisyklių nustatytos tvarkos ir sąlygų“.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų S. V. , A. R. , J. S. , V. B. , A. D. , M. D. , V. K. , V. D. , A. G. , E. B. , J. B. , D. S. , A. L. , I. M. ir V. K. ieškovo UAB „Tranzit kontakt“ naudai lygiomis dalimis 1500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.