Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2572-753/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-08
Bylos Nr.
1-2572-753/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18066-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Kaltinamasis
V. S.
Nukentėjusysis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2572-753/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18066-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.9.10; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 8 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant Tatjanai Daugirdieneidalyvaujant prokurorei J. Č.,kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokatui D. G.,nukentėjusiajai A. S., jos atstovei advokatei L. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šaltkalviu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2019 m. gegužės 1 d., apie 18.15 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini) virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš buvusią sutuoktinę A. S., t. y. sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajai į kairę veido pusę, taip padarydamas nukentėjusiajai A. S. kairio skruosto sumušimą su poodine kraujosruva, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad konfliktas prasidėjo dėl skalbimo mašinos, jog ne taip pajungė, S. pradėjo priekaištauti jam. Pasilenkė plauti puodą, ji priekaištavo, nesusilaikė ir stumdamas sudavė smūgį į kairę veido pusę. Labai apgailestauja dėl savo elgesio, atsiprašo. Santuoka nutraukta 2015 metais, iš karto negyveno kartu, paskui grįžo, bet gavosi kaip gavosi, neišėjo. Gailisi.

Nukentėjusioji A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamajam V. S. atleidžia.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. S. parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos esančiais duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. A. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį pradėtas dėl to, jog V. S. 2019 m. gegužės 1 d. apie 18.15 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu kumščiu vieną kartą trenkė A. S. per veidą (b. l. 8-12).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. S. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo nurodyta, kad nukentėjusioji A. S. ir V. S. iki konflikto, įvykusio 2019 m. gegužės 1 d., jau apie porą mėnesių jokio bendro ūkio nevedė, todėl ikiteisminį tyrimą tikslinga tęsti pagal BK 140 straipsnio 1 d. (b. l. 14-15).

Ikiteisminiame tyrime įtariamuoju apklaustas V. S. parodė, kad su savo buvusia žmona A. S. oficialiai išsiskyrę yra tris metus, tačiau gyvena viename bute. Teismas jiems butą yra padalinęs per pusę. Bendrai naudojasi tualetu, vonia ir virtuve. Jokio bendro ūkio su buvusia žmona neveda. Viename iš jo kambarių gyvena ir jų sūnus D. S.. 2019 m. gegužės 1 d. jis į vonią pastatė ir pasijungė savo asmeniškai nusipirktą skalbimo mašiną, kadangi teismas visą buitinę techniką priteisė A., o ji neleido jam ja naudotis. Jis skalbimo mašiną pasijungė ne visiškai pilnai – vandens išleidimo žarną nuleido į vonią, neprijungė prie kanalizacijos. Tai nepatiko A., dėl to ji jam pradėjo priekaištauti. Jis jai pasakė, kad ji nešūkautų, nes iškvies policiją. Tada A. išėjo iš buto į lauką, o jis tuo metu vonioje skalbėsi savo drabužius. Maždaug apie 17.30 val. iš lauko grįžo A. ir virtuvėje su sūnumi D. varstė šašlykus. Jis tuo metu buvo vonioje, skalbė drabužius. Jam bebūnant vonioje į ją atėjo sūnus D. ir pasakė, kad blogai yra pajungta skalbimo mašina, nes kai traukia vandenį, virtuvėje įsijungia vandens pakaitinimo kolonėlė. Jis nuėjo į virtuvę pasižiūrėti, kas atsitiko su minėta kolonėle. Tuo metu virtuvėje buvo A. ir sūnus D. Jis pasakė A., kad kolonėlė tvarkinga, tik ją reikia pakeisti, kadangi ji sena. A. nieko jam tuo metu neatsakė. Jis nuėjo prie kriauklės išsiplauti savo puodą. A. prie stalo toliau varstė šašlykus. Tuo metu su A. apsižodžiavo. Jam pasilenkus prie kriauklės ir beplaunat puodą A. pirma sudavė vieną smūgį kumščiu jam į kairę veido pusę, prie akies. Sūnus D., kaip jam smūgį sudavė A., nematė, nes buvo užsisukęs į langą. Tada jis, atsisukęs, rankomis į krūtinę atstūmė A. nuo savęs. Daugiau jai jokių smūgių nesudavė. D. išbėgo į lauką ir pakvietė kitą sūnų S., sakydamas, kad jis muša mamą. Jam po A. suduoto smūgio jokių sužalojimų neliko, į medikus nesikreipė. Pas A. nubrozdinimą kairėje veido pusėje matė dar prieš konfliktą, 2019 m. gegužės 1 d. iki pietų. Jis prieš buvusią žmoną A. jokio psichologinio smurto nenaudoja, jos necenzūriniais žodžiais kiekvieną dieną nevadina (b. l. 70, 90).

Ikiteisminiame tyrime liudytoja apklausta A. S. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su buvusiu sutuoktiniu V. S. ir sūnumi D. S.. Ji su savo sutuoktiniu V. S. išsituokė 2015 m., teismas jam adresu, kur ji gyvena, priteisė du kambarius. Buvęs sutuoktinis V. S. dažnai kelia konfliktus, šmeižia ją. 2019 m. gegužės 1 d. apie 18.15 val. jai būnant namuose, virtuvėje, atėjęs buvęs sutuoktinis V. S. pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiai, apie ją sakė netiesą, taip kėlė konfliktą. Staiga jai kumščiu vieną kartą trenkė per veidą, dėl ko ji pajautė fizinį skausmą. Po smūgio veido kairėje pusėje atsirado hematoma. Kaip jis jai trenkė, matė sūnus D. S.. Jis pradėjo šaukti, kviesti brolį S. S., kuris atbėgęs sustabdė smurtą ir buvęs sutuoktinis V. S. išėjo į savo kambarį. Ji iš karto paskambino Nr. 112 ir pranešė apie buvusio sutuoktinio smurtą prieš ją. Netrukus atvykę policijos pareigūnai sulaikė buvusį sutuoktinį. Policijos pareigūnai taip pat iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai ją apžiūrėjo ir paliko gydytis namuose (b. l. 2, 25).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. S. parodė, jog gyvena kartu su tėvais, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 1 d. po pietų, valandos neatsimena, jis grįžo namo. Buvo blaivus. Virtuvėje kalbėjosi su mama A. Tuo metu jo tėvas V. buvo savo kambaryje. Ką jis ten veikė, nematė ir nesidomėjo. Bekalbant pastebėjo, kad įsijungė šildymo kolonėlė, esanti virtuvėje. Ji įsijungia tik tada, kai yra atsukamas karšto vandens čiaupas. Jis pakvietė tėvą ateiti į virtuvę ir jo paklausė, kas atsitiko su šildymo kolonėle. Tėvas pradėjo aiškinti, kad jis niekuo dėtas. Tuo metu jis išgirdo veikiančią skalbimo mašiną, kurią tėvas buvo ką tik pastatęs vonioje. Mama pradėjo šaukti ant tėvo priekaištaudama jam, kad jis netinkamai pajungė skalbimo mašiną. Tarp jo tėvų įvyko žodinis konfliktas, į kurį jis nesikišo. Tačiau stovėjo greta ir juos stebėjo. Konflikto metu jo tėvas mamai ranka smūgiavo per veidą, vieną kartą, po ko mama susiėmė už kairio skuosto. Iš karto po smūgio skruoste atsirado paraudimas, o sekančią dieną ir mėlynė. Konflikto metu tėvas su mama stovėjo vienas priešais kitą. Daugiau tėvas mamai nesmūgiavo ir nieko nedarė. Minimo įvykio metu jų bute daugiau žmonių nebuvo ir niekas šio įvykio nematė. Stovėdamas virtuvėje jis šaukė ateiti brolį S. S., kuris tuo metu buvo lauke. Brolis atėjęs į virtuvę pradėjo aiškintis kas įvyko, o mama paskambino į policiją, po ko tėvas nuėjo į savo kambarį ir ten buvo kol neatvažiavo policijos pareigūnai. Įvykusio konflikto metu tėvas jo atžvilgiu nesmurtavo, jis taip pat jam nieko nedarė. Įvykio metu abu jo tėvai buvo blaivūs (b. l. 44-45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. S. parodė, kad 2019 m. gegužės 1 d. ji kartu su vyru S. S. buvo savo uošvių, V. ir A. S., namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kol jie visi buvo uošvių bute, tai niekas su niekuo nekonfliktavo ir jokio smurto niekieno atžvilgiu nenaudojo. Vakare ji su vyru ir jų kūdikiu išėjo į lauką. Bute liko S. tėvai ir jo brolis D. Ji su vežimėliu stovėjo netoli uošvių balkono, esančio pirmame aukšte, kai išgirdo A. S. riktelėjimą, o po jo išgirdo D. šaukiant S. S. buvo toliau nuo jos, todėl ji jį pakvietė ir liepė eiti į tėvų butą sakydama, kad ten kas tai vyksta. S. vienas nuėjo į butą, po ko ji išgirdo, kaip S. liepė skambinti į policiją. Tuo metu S. tėvas keikėsi ir barėsi su S. Ji į butą nėjo ir nematė, kas jame įvyko. Ji į butą atėjo atvykus policijos pareigūnams. Tuo metu S. tėvas buvo savo kambaryje, o jo mama sėdėjo virtuvėje ir verkė. Matė, kad S. mamos skruoste buvo paraudimas, kurį matė ir į įvykio vietą atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai. Dabar ji neatsimena, kuris A. skruostas buvo paraudęs. Kitų sužalojimų, ji nematė (b. l. 48-49).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. S. parodė, kad 2019 m. gegužės 1 d. jis buvo pas savo tėvus bute, adresu (duomenys neskelbtini). Minimą dieną namuose buvo tiek jo mama A., tiek tėvas V. Jo tėvai yra išsiskyrę, bet gyvena kartu. Tos dienos vakare jis buvo šalia tėvų namo esančioje vaikų aikštelėje, kai jo žmona A. S. jam sušuko – „bėk žiūrėk, kažkas pas jus bute darosi“. Po ko jis pro balkono duris pateko į tėvų buto svetainę, o iš jos į virtuvę, kur buvo girdėti riksmai. Virtuvėje rado mamą, brolį D. ir tėvą. Mama verkė ir jam pasakė, kad tėvas jai kumščiu smūgiavo per veidą. Kiek atsimena, mamos veido kairiame skruoste buvo matyti paraudimas, kitų sužalojimų nebuvo. Jam atėjus tėvas mamai nieko nedarė, o kas tarp jų vyko iki to, jis nematė ir negali pasakyti. Kai tėvo jis paklausė, ką jis daro, tėvas jam atsakė – „o ką jinai man daro, ar jūs jos nežinot“. Iš jo atsakymo jis nesuprato, kas įvyko tarp tėvų, tačiau matydamas smurto žymę mamos veide jis jai liepė skambinti į policiją, ką ji ir padarė. Atvykus policijos pareigūnams jo tėvas nieko neaiškino apie įvykį, tik mamos klausė – „ką aš tau padariau“. Minimą dieną jo tėvas vonioje jungė savo nupirktą skalbimo mašiną. Kiek žino iš brolio D. pasakojimo, tai konfliktas tarp tėvų įvyko būtent dėl šios skalbimo mašinos pajungimo. Jis pats šio konflikto nematė ir jame nedalyvavo. Iki to jo tėvai nesipyko ir nekonfliktavo, bent jau jis negirdėjo ir nematė. Įvykio metu jo tėvai buvo blaivūs (b. l. 52-54).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. Č. 2019 m. gegužės 1 d. nutarimu A. S. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1079/2019(02) nurodyta, kad A. S. konstatuotas kairio skruosto sumušimas su poodine kraujosruva. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir galėjo būti padarytas suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 33).

Viešosios įstaigos „Kaišiadorių greitosios medicinos pagalbos stotis“ pateikta Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (kopija) nustatyta, kad 2019 m. gegužės 1 d., laikotarpyje nuo 18.48 iki 19.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), medikų buvo apžiūrėta A. S., nustatyta preliminari diagnozė – kairiojo skruosto sumušimas (b. l. 36).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktoje informacijoje Nr. 41D(K)-1425 nurodyta, kad 2019 m. gegužės 1 d. 18.11 val. centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas A. S. pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini)(b. l. 39-40).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-6).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma bei kaltinamojo prisipažinimas teisiamojo posėdžio metu sudaro pagrindą V. S. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Tačiau BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios atsiprašė, gailisi, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamajam atleido, susitaikė (b. l. 144), prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo (b. l. 98), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 99-100), dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas ir darbštus darbuotojas (b. l. 108). Kaltinamojo gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo netinkamo elgesio nėra gavusi (b. l. 104). Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja A. S., baudžiamąją bylą nutraukiant ir kaltinamajam paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72², 73 straipsniai).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti turintis reikšmės daiktas – kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta skambučio skaitmenine garso įrašo kopija (b. l. 41), paliktinas saugoti byloje.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Bylinėjimosi išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąją A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72², 73 straipsniais, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 4 (keturis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti turintis reikšmės daiktas – kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta skambučio skaitmenine garso įrašo kopija (b. l. 41), paliktinas saugoti byloje.

Išaiškinti V. S., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Rasa Balsevičienė