Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Rasai Bičkienei, dalyvaujant prokurorėms Rasai Kamantauskienei, Kristinai Mockienei, kaltinamajam R. R., nukentėjusiajai V. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2008-03-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. - 1 m. laisvės atėmimo

2. 2008-04-22 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 3 d., 214 str. 1 d. – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

3. 2012-01-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. – viešieji darbai 4 mėn. laikotarpiui.

4. 2012-10-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. – 2 m. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. R. 2014-10-18 apie 23.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje „Senjorų diskotekoje“, vykusioje, adresu Savanorių pr. 64, Kaune, rūbinėje, elgdamasis įžūliai, vartodamas necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, tokius kaip „..eik nachui, durne, debile...“ bei grasindamas sutrikdyti V. S. sveikatą, pribėgo iš už nugaros ir apsaugos kambaryje tyčia trenkė vieną smūgį į dešinįjį žandikaulį, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškūsį dešinio žandikaulio sumušimu, tokiais savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino, parodė, kad 2014-10-18 apie 23.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjo su pažystamais futbolistais ir vienu draugu Vitalijumi kurio duomenų neprisimena, jis buvo su pamušta akimi, ir norėjo nueiti į barą, Savanorių pr. 64, Kaune, prie durų buvusi apsauginė - V. S. neįleido jo draugo, jis su ja apsižodžiavo, iškoliojo ją kaltinime nurodytais žodžiais, Vėliau jo draugas vėl bandė patekti ir vėl jo neįleido, tada jis susiginčijo sui nukentėjusiąją, ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, grasino jai, sudavė jai kelis smūgius į veidą, dabar supranta, kad elgėsi nepatenkinamai, įžūliai ir chuliganiškai. Būdamas blaivus taip nebūtų elgęsis, nes jis pats yra ramus, tikintis žmogus. Draugus pažinojo iš anksčiau.. Jis trenkė smūgį į veidą nukentėjusiajai, nes moteris bandė išstumti Nerijų ir jį, tai jį labai sunervino. Jis labai atsiprašo nukentėjusiosios ir labai gailisi, labai meldžiasi už ją. Viską supranta, kad elgėsi labai blogai. Su nukentėjusiosios nurodyta turtine žala nesutinka, nes ji jam yra per didelė, nes jo bloga finansinė padėtis, jis dirba statybose – dengia stogus, dirba pagalbiniu darbininku, šiuo metu jis su drauge. J. P., kuriai yra pasipiršęs, laukiasi vaiko, todėl prašo teismo sumažinti priteistinos žalos dydį. Nesutinka su nukentėjusiosioos pareikšta 5000 litų suma dėl neturtinės žalos, sutiktų su 1000 litų. Jis gali atlyginti kas mėnesį po 100 eurų. Draugė turi paėmusi iš banko būsto paskolą – 900 000 tūkstančių litų. Pas ją yra 4 kambarių butas. (t. 1, b.l. 140-141, 173).

Po kaltinamojo apklausos visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis). Nukentėjusioji ir ekspertė apklausti tiek kiek reikalinga, kad būtų teisingai išspręstas civilinio ieškinio klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo prisipažinimo, įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu perskaitytais įrodymais.

Nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-10-18 ji vedė diskoteką skirtą senjorams adresu Kaunas, Savanorių pr. 64. Diskoteka prasidėjo 19.00 val., pradėjo rinktis lankytojai. Maždaug po 15-20 min., t.y. apie 19.15 val. į diskoteką atėjo trys vyrukai, apie 30-40 metų amžiaus. Vyresnis vyrukas, apsirengęs rudos spalvos striuką padavė 20 litų sakydamas, kad sumoka už visus tris. Ji atsakė, kad vienas jo draugų yra neblaivus su „fanaru“, be to per jaunas, todėl į klubą nebus įleistas. Dėl to draugo ginčo nebuvo, tačiau dėl kito draugo, jis labai jos prašė jį įleisti. Tuo metu ji turėjo daug darbo, todėl nebesiginčijo ir jie abu įėjo, nes tas vyrukas, kaip vėliau sužinojo tai R. R., pasižadėjo jį prižiūrėti. Ji, baro darbuotoja ir muzikantas šiuos du vyrus visos diskotekos metu stebėjo. R. R. draugas šokdino moteris, jam atsirišo batas, užsimynė griuvo, vėliau sudaužė taurę. Už sudaužytą taurę, kiek žino jis iš karto atsiskaitė. Po kurio laiko ji paprašė, kad R. R. savo draugą išsivestų, nes buvo labai girtas ir trikdė kitus klubo lankytojus. Pradžioje jis dar draugą ramino, o vėliau pats kažkur dingo. Apie 23.00 val. rūbinėje pamatė R. R. ir jam pasakė, kad imtų savo draugą ir išeitų iš diskotekos. Jis rūbinėje, kitų žmonių akivaizdoje ją pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais „eik nachui, durne, debile“, rėkė, kad jis yra mafijozas, kad jam viskas galima, pasakė, kad jei nori tuoj pat gaus į galvą. Jam pasakė, kad negrasintų, nes ji kvies policiją. Ji įėjo į apsaugos kambariuką, kad pasiimtų telefoną. Paskui ją į apsaugos kambariuką įbėgo R. R. ir vieną kartą kumščiu trenkė į dešinį žandikaulį. Už R. R. nugaros stovėjo A. G., kuri sušuko „ką darai“. Po jos žodžių R. R. pabėgo. Klube susirado jo draugą, kuriam liepė paskambinti savo draugui. Ar jam priskambino nežino, bet kai išsigandę klubo lankytojai išsiskirstė pamatė ateinantį R. R.. Klube dar buvo likę muzikantai, baro darbuotoja, G., R. ir A. G.. R. R. jie susilaikė, neleido jam išeiti kol atvyko policijos pareigūnai. Kol atvyko pareigūnai R. R. ir toliau rėkė necenzūrinius žodžius ir grasino juos sumušti. Jo draugas vienu metu net paėmė butelį šampano užsimodamas. Kažkas iš buvusių jam liepė butelį padėti. Ar jis butelį padėjo ar iš jo jį atėmė, nematė. Vėliau atvykę policijos pareigūnai R. R. sulaikė. Po tokių R. R. veiksmų jos atžvilgiu, diskoteka baigėsi anksčiau negu įprastai, nes lankytojai buvo išsigandę ir iš klubo išėjo. R. R. suduodamas kumščiu sukėlė jai fizinį skausmą bei sulaužė neseniai įstatytą dantų protezą. (t. 1, b.l. 6, 7)

Nukentėjusioji V. S. teisme apklausta dėl civilinio ieškinio dydžio parodė, kad turtinė žala kilo dėl to, kad kada jis jai vienu smūgiu trenkė į veidą, trūko jos viršutinė plokštelė. Pas ją yra ir natūralių dantų. Apatinis dantis buvo dengtas aukso karūnėle, kur išmušė dantį esantį po karūnėle. Jai labai skaudėjo ir nuvažiavo į Mickevičiaus g. esančią polikliniką pas odontologą, nuėmė karūnėlę ir išėmė dantį, jis buvo sutrupėjęs. Buvo padaryta nuotrauka ir gėrė antibiotikus, pasakė, kad reikės tolimesnio gydymo. Dabar apatiniame žandikaulyje nėra nei vieno natūralaus danties. Viršutiniame žandikaulyje yra ir natūralių, ir dirbtinių dantų. Jis kirto vienu smūgiu į veidą ir išmušė dantį. Jai sudavė į dešinę pusę ir buvo pažeistas apatiniame žandikaulyje karūnėle dengtas dantis ir viršutiniame – plokštelė. Kreipėsi į UAB „Denticiją“, kad nustatyti, kiek kainuos gydymas. Ėjo privačiai, kad sutvarkytų plokštelę. Daug neuždirba ir suteikia žmonėms galimybę pabendrauti. Šis įvykis buvo išskirtinis. Jie labai gražiai prašė juos įleisti, tačiau vėliau elgėsi baisiai. Neturtinė žala yra tokia, kad labai sumažėjo žmonių srautas, nes buvo išgąsdinti. Žala klubui ir gėda jai padaryta, nes labai negražiai kalbėjo ir kentėjo didelį skausmą, patyrė nepatogumus, turi dabar problemų su skrandžiu. Nesutinka mažinti neturtinės žalos, nes nemano, kad kas jam duos paskolą, jeigu jis neuždirba. Nenori mažinti žalos. Poliklinikoje jai nustatė kiek kainuos gydymas. (t. 1, b.l. 141). Papildomai nukentėjusioji parodė, kad nežino kiek laiko truks gydymas, mano, kad apie mėnesį. Kaltinamasis nori mokėti dalimis, tačiau jai šiandien reikia dantų, nes kentėjo didelius skausmus ir nori, kad jai kuo greičiau atlygintų žalą, jai reikia gyventi dabar, ji yra antros grupės invalidė (t. 1, b.l. 173

Iš 2014-10-22 specialisto išvados Nr. G2744/14(02) matyti, kad V. S. konstatuota dešinio žando srities sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b.l. 25) Iš 2015-01-12 specialisto išvados matyti Nr. pG 100/15(02), kad lėtinio periodontito paūmėjimas nėra susijęs su trauma ir vertinat sveikatos sutrikdymo mastą domėn neimamamas (t. 1, b.l.28).

Ekspertė Zofija Makšimaitė apklausta teisme parodė, kad nukentėjusioji buvo apžiūrėta 2014-10-22, konstatuotas žandikaulio sumušimas, kuris galėjo atsirasti įvykio dieną ir konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Su pateiktais medicininiais dokumentai susipažino. Sulūžo dantų protezas. Jie apžiūri ir nustato, kad atliktos procedūros. Šios procedūros yra būtinos. Nuotraukos dėl žandikaulio lūžimo neturėjome ir jokio lūžimo medicininiuose dokumentuose užfiksuota nebuvo. Rašė, kad įtariamas dešinio žandikaulio lūžimas, bet jie nekonstatavo lūžimo. Daugiau nieko nėra. Dokumentuose neužfiksuotas lūžimas, jeigu jis būtų, tai būtų pasireiškęs ir būtų nustatytas gydymas. Protezas galėjo lūžti nuo smūgio (t. 1, b.l.172).

Liudytoja A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-10-18 apie 20.00 val. atėjo į diskoteką vykusią adresu Kaunas, Savanorių pr. 64. Būnant diskotekos salėje šoko, linksminosi. Šokių salėje buvo vienas vyrukas, kuris buvo labai neblaivus, jis jau šlitinėjo. Kažkuriuo laiku, tiksliai neatsimena, bet galėjo būti apie 23.00 val., ji ėjo į lauką atsivėsinti. Praeidama diskotekos vedėjai V. pasakė, kad salėje yra visai girtas vyras. Ji buvo fojė, kai išgirdo, kaip V. vieno vyro, buvusio netoli rūbinės paprašė išsivesti draugą. Po jos prašymo vyras pradėjo šaukti vartodamas necenzūrinius žodžius „blet, eik tu nachui“ ir panašiai bei grasino sužalojimu, nes jie neva nežino kas jis toks. Išgirdusi, kad vyksta jau konfliktas sugrįžo prie rūbinės ir išgirdo, kaip V. pasakė „viskas, einu kviesti policijos“. Ji nuėjo į šalia esantį kambariuką ir pamatė, kaip tas vyras su iškelta ranka įbėgo paskui V. į kambariuką. Ji buvo tarpduryje ir matė, kaip vyras ranką trenkė V. į veido sritį. Ji sušuko „ką darai“ ir supratusi, kad vyro sulaikyti nesugebės, nubėgo į salę pakviesti vyrų-muzikantų. Kol visi sugrįžo prie rūbinės, vyras jau buvo pabėgęs. V. su muzikantais dar bandė to vyriškio ieškoti, bet nerado. Tada paklausė kur jo draugas, kuris buvo kartu. Ji pasakė, kad gali būti salėje, nes nematė, kad būtų išėjęs. Po šio incidento beveik visi klubo lankytojai suskubo išeiti, nes išsigando. Suradus jaunesnį vyrą, muzikantai jo klausinėjo, kur jo draugas. Po kurio laiko ji pamatė jį ateinantį ir visi tuo metu dar buvę klube darbuotojai, jį susilaikė ir laukė, kol atvyks policijos pareigūnai. Pareigūnams atvykus jis buvo perduotas jiems, o V. kiek žino dėl šio įvykio parašė pareiškimą. Ji dėl tokio įvykio klube buvo šokiruota, pasijuto nesaugiai ir labai išsigando, nes klubas skirtas senjorams ir jokių incidentų nebūna, tai buvo rami ir kultūringa vieta laisvalaikiui praleisti. (t. 1, b.l. 39)

Liudytojas T. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyresn. patruliu. 2014-10-18 patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu V. K., radijo šaukiniu „413“, kai iš Kauno apskrities VPK budėtojo apie 23.05 val. gavo pranešimą, kad Savanorių pr. 64, Kaune vyksta konfliktas. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko V. S. ir paaiškino, kad ji yra „Pažinčių šokių klubo“ direktorė. Pasakojo, kad į šokius įsileido du asmenis. Vėliau paaiškėjo, kad vienas jų R. R., kuris buvo neblaivus. Jis minėtą moterį pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, trenkė jai vieną smūgį į veido sritį. R. R. buvo įvykio vietoje, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jam buvo nustatytas 1,21 promilės girtumas. Vyras atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes. Jį sulaikė ir pasodino į tarnybinį automobilį. Įvykį taip pat matė A. G.. Priiminėjant iš V. S. pareiškimą minėto adreso kieme jie pastebėjo kitą asmenį. Jis svirduliavo ir griuvinėjo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo nustatytas 2,94 promilės girtumas. Priėjus prie asmens ir paklausus koks jo vardas jis prisistatė esantis N. U.. Abu asmenis pristatė į Žaliakalnio PK. Prašo teismo proceso metu vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nurodytos faktinės aplinkybės yra išsamios ir visos, kurios jam yra žinomos. Nusikaltimo padarymo fakto nematė ir apie tai nieko paaiškinti negali. (t. 1, b.l. 41).

Iš 2014-10-18 asmens blaivumo testo Nr. 18845 matyti, kad 2014-10-18 23.52 val. R. R. nustatytas 1,21 promilių girtumas. (1t., b.l. 51)

Iš UAB „Stomatologijos poliklinika“ pateiktos V. S. odontologų įrašų ambulatorinės kortelės kopijos matyti, kad gydymo planas – protezavimas kainuos 4999 Lt (t. 1, b.l. 146-154).

Iš VšĮ Kauno centro poliklinikos pateiktos V. S. asmens sveikatos istorijos kopijos matyti, kad 2014-11-05 pacientė patikrinta profilaktiškai, taikant nejautrą išrautas 5 apatinis dantis. Diagnozė:- lėtinio periodontito paūmėjimas (t. 1, b.l. 169).

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Pagal šį straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-7-62-489/2015). Įžūliu elgesiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laikytini ir tie atvejai, kai kito (ų) asmens (ų) atžvilgiu panaudojamas fizinis smurtas. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-895/2015, 2K-7-62-489/2015).

Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-116-895/2015).

Vertinant byloje surinktus įrodymus laikytina, kad byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog kaltinamasis R. R. 2014-10-18 apie 23.00 val., viešoje vietoje „Senjorų diskotekoje“, vykusioje, adresu Savanorių pr. 64, Kaune, rūbinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes buvo nutrauktas „Senjorų diskotekoje“ vykęs renginys, kaltinamasis pasielgė įžūliai suduodamas smūgį nukentėjusiajai į veidą. Teismas konstatuoja, kad yra byloje pilnai įrodyta, kad kaltinamasis R. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (BK 54 straipsnis): kaltinamasis teistas (t. 1, b.l. 68-83), administracine tvarka baustas (t. 1, b.l. 84-93), lankėsi psichikos sveikatos centre, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t.1., b.l. 117), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros/ dispanserinę grupę nuo 2000-12-15, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opoidus, priklausomybės sindromas (t.1., b.l. 102), specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1105 nurodyta, kad atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (t. 1, b.l. 105), kartu su J. P. augina mažametį vaiką (t. 1, b.l. 133).Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiant į lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės buvimą duoda pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. R. ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko, paskutinį kartą teistas 2012 metais, daugiau nebenusikalto, gailisi dėl savo veiksmų, su sugyventine augina mažametę dukrą ir jo sugyventinė laukiasi kito vaiko, (t. 1, b.l. 134-137), mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą, tačiau kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas – ir pareigos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (BPK 139 straipsnis) (t.1., b.l 63-64).

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusioji V. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2563 Eur (8850,48 Lt) turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro numatomos patirti išlaidos dantų protezavimui 4999 Lt (1447,81 Eur), numatomos patirti išlaidos dantų implatancijai 3790 Lt (1097,66 Eur) ir išlaidos už suteiktas medicinines paslaugas 61,48 Lt (17,81 Eur), bei 1448 eurų (5000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat kartu prašo atlyginti patirtas procesines išlaidas (t.1., b.l. 20-22). Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji pateikė turtinės žalos dydį pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus dėl patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms dydžio, kurios sudaro 60,50 Eur (t. 1, b.l. 128-132).

Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). BPK 113 straipsnio 2 dalies normos turinys gali būti atskleistas aiškinant ją sistemiškai su kitų teisės šakų (civilinės, civilinio proceso, tarptautinės privatinės teisės ir kt.) normomis, atsižvelgiant į atitinkamus visuomeninių santykių teisinio reguliavimo aspektus, baudžiamojo proceso įstatymo tikslus ir paskirtį. Teismai, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis) (2008 m. liepos 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).

Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata sumušus žandikaulį, ko pasekoje lūžo protezas. Aplinkybę, kad protezas galėjo lūžti dėl smūgio patvirtino ir teismo posėdyje apklausta ekspertė, todėl teismas laiko, kad nukentėjusiosios patirta turtinė žala sulūžus protezui yra priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo veiksmais. Taip pat priežastiniu ryšiu susijusios ir nukentėjusios patirtos išlaidos už medicinines paslaugas, nes nukentėjusioji turėjo imtis veiksmų, kad būtų nustatytas patirtų sužalojimų gydymas. Atsižvelgiant į tai, ši žala priteistina iš kaltinamojo R. R.. Tačiau teismas atmeta reikalavimą atlyginti turtinę žalą dėl dantų implantacijos, nes specialisto išvadoje Nr. pG 100/15(02) konstatuota, kad apatinio danties nukentėjusioji neteko dėl paūmėjusio lėtinio periodontito, kuris nesusijęs su trauma. Atitinkamai šios išlaidos 3790 Lt (1097,66 Eur) negali būti priteistos iš kaltinamojo R. R. ir civilinis ieškinys dalyje dėl 3790 Lt (1097,66 Eur) turtinės žalos atlyginimo yra atmestinas.

Nustatant priteistos turtinės žalos atlyginimo tvarką atsižvelgtina į tai, kad kaltinamas augina mažametę dukra, su sugyventine laukiasi kito vaiko. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji savo iniciatyva gydytis dėl patirtos traumos nepradėjo, todėl jos argumentas, kad gydymas būtinas tuoj pat, atmestinas kaip nepagrįstas, atsižvelgtina ir į tai, kad pagal nurodomas reikalingų suteikti paslaugų apimtis, jos negalės būti suteiktos vienu metu, nukentėjusioji taip pat nepateikė jos teiginį pagrindžiančių duomenų, kad visas reikalingas gydymas bus atliktas per vieną mėnesį.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal teismų praktiką nusikalstama veika nežymiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 500 Lt (144,81 EUR) iki 1500 Lt (434,43 EUR) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–272–648/2015, 2K-201-697/2015, 2K-105-222/2015, 2K-104-139/2015, 2K-99-507/2015).

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Vertinant nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kurias ji nurodė kaip patirtą neturtinę žalą, nukentėjusioji daugiau teisme akcentavo aplinkybę, kad pablogėjo jos vykdomos veiklos reputacija, tačiau civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl įvykio patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, sumažėjo jos bendravimo galimybės, nes sužalotas veidas, taip pat dėl to patiria diskomfortą valgant, kalbant. Nustatydamas priteistiną turtinės žalos dydį teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pati nukentėjusioji įleido kaltinamąjį R. R. į renginį, nors jai ir iškilo abejonių dėl jo ir jo draugo blaivumo būsenos. Teismas neneigia aplinkybės, kad dėl šio įvykio nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir diskomfortą tačiau atsižvelgiant į esamą teismų praktiką bei šios bylos aplinkybes teismas mano, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis - 5000 Lt (1448 Eur) yra nepagrįstai per didelis. Todėl teismas laiko, kad nukentėjusiajai V. S. priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 300 EUR.

Nukentėjusioji taip pat prašo atlyginti išlaidas, kurias ji patyrė gindama savo interesus baudžiamojoje byloje. BPK 103 straipsnyje nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti, liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo, ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį, daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, kad nukentėjusysis turi teisę, kad jį atstovautų įgaliotas atstovas (BPK 28 straipsnio 2 dalis), todėl teismas nukentėjusiosios patirtas išlaidas dėl teisinių paslaugų, susijusių su šia bylą teikimo, pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Esant tokiam teisniam reguliavimui bei atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo kaltės nukentėjusioji patyrė žalą, jai teko kreiptis teisinės pagalbos į advokatą parengiant civilinį ieškinį, patirtos proceso išlaidos 60,50 Eur priteistinos iš kaltinamojo R. R..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

2) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai V. S. priteistą turtinę žalą, kas mėnesį atlyginant ne mažiau kaip po 240 eurų.

R. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš R. R. 1465,62 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 62 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti V. S. naudai, kitą civilinio ieškinio dalį dėl 1097,66 Eur (3790 Lt) turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti ir kaltinamojo R. R. 60,50 Eur (šešiasdešimt eurų 50 euro centų) proceso išlaidų atlyginimo nukentėjusiosios V. S. naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.