- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2009-05-14
- Bylos Nr.
- 1A-186-106-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Violeta Miliuvienė, Juozapas Surblys
- Nuteistasis
- R. S., R. P.
- Nukentėjusysis
- X. Q., F. L.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
Pranešėja R.Valentinienė Teisėja Z.RomanovaitėBaudž. byla Nr. 1A–186-106/2009Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.3.1, 2.1.7.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2009 m. gegužės 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. S. ir R. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. (R. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir nuteistas trejų (3) metų trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su neatliktos Klaipėdos miesto apylinkės 2006-12-21 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems (4) metams pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas R. S. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008-06-19 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir nuteistas trejų (3) metų šešių mėnesių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas R. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2008-07-03 iki 2008-07-04.
Priteista solidariai iš R. S. ir R. P. X. Q. 1252,84 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Pripažinta teisė nukentėjusiesiems X. Q. ir F. L. į civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos patenkinimą, o jų dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. ir R. P. nuteisti už tai, kad jie 2008-06-15 apie 19.30 val., veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, priėjo prie F. L. ir X. Q., žvejojusių prie tvenkinio, esančio Šilutės pl. 26, Klaipėdoje. R. S. iš F. L. pareikalavo pinigų, apieškojo jo rūbų kišenes, tuo metu prie F. L. priėjo R. P., kumščiu jam sudavė du smūgius į veidą, tokiu būdu F. L. sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiajam F. L. išsigandus ir įbėgus į tvenkinį, R. S. su R. P. priėjo prie X. Q. ir, R. P. reikalaujant atiduoti pinigus, panaudodami fizinį smurtą – R. S. kumščiu ir koja sudavė du smūgius, R. P. kumščiu sudavė ne mažiau dešimties smūgių į įvairias kūno vietas X. Q. bei apieškojo jo rūbų kišenes ir iš kelnių kišenės pagrobė 700 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6020“ bei greta ant žemės buvusią 80 Lt vertės žvejybinę meškerę. Tokiu būdu R. S. ir R. P., panaudodami fizinį smurtą X. Q. atžvilgiu ir padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė X. Q. priklausantį 780 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad apylinkės teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jo kaltė grindžiama išimtinai nukentėjusiųjų parodymais, kurie nebuvo patikrinti teismo posėdžio metu. Tvirtina, kad nukentėjusieji X. Q. ir F. L. buvo apklausiamas liudytoju kelis kartus ir jo parodymai nebuvo nuoseklūs. Tokiu būdu iš šių nukentėjusiųjų parodymų negalima daryti išvados, kad jis reikalavo ar žinojo, kad iš jo buvo reikalaujama pinigų ar mobiliojo ryšio telefono, kad jie bendrininkų grupe su R. P. būtų įvykdę X. Q. turto plėšimą. Visi kiti liudytojai apklausti teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jis jokio smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu nenaudojo ir iš jų nieko nepagrobė. D. P. pareiškimu patvirtino, kad nuteistasis nemušė nei vieno nukentėjusiojo ir iš jų nieko nereikalavo, tačiau nuosprendyje yra cituojami šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisme šis liudytojas nebuvo apklaustas, nebuvo apklausti ir nukentėjusieji. Todėl jo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje nėra įrodytas, byloje nėra paneigta jo nurodyta aplinkybė, kad jis siekė nutraukti R. P. smurtą prieš nukentėjusįjį X. Q., ir pastarajam galėjo pasirodyti, kad ir apeliantas jam sudavė smūgį.
Taip pat nurodo, kad jo anketiniuose duomenyse teismas klaidingai nurodė, kad jis buvo paleistas lygtinai neatlikus 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nors byloje pateikta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, iš kurios matyti, kad jis neatliko 1 metų ir 5 dienų laisvės atėmimo bausmės.
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl per griežtos bausmės ir bausmę sušvelninti. Nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka. Teisme nebuvo apklausti nukentėjusieji, o ikiteisminio tyrimo metu jų parodymai nebuvo identiški. Taip pat nebuvo apklausti jų prašymu liudytojas. Teigia, kad jam nuosprendžiu paskirta per griežta bausmė.
Nuteistųjų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl nuteistojo R. S. apeliacinio skundo argumentų
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai R. S. pripažino kaltu pagal BK 180 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvados.
Teisėjų kolegijos nuomone byloje surinkta pakankamai R. S. kaltę patvirtinančių įrodymų. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde neigia padaręs plėšimą ir tvirtina, kad jis nemušė nukentėjusiųjų, nereikalavo jų turto, o priešingai bandė juos išgelbėti nuo R. P. nusikalstamų veiksmų. Tokia nuteistojo versija paneigta byloje surinktais ir jo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Tokie įrodymai yra nukentėjusiųjų X. Q. ir F. L. parodymai (t. 1, b. l. 11-12, 16-19, 36-41, 47-48, 51-54, 57-61), asmens parodymų atpažinti protokolai (t. 1, b. l. 93-100, t. 2, b. l. 50-57), specialisto išvada Nr. G 1171/08 (03) (t. 1, b. l. 15), teisiamojo posėdžio protokolas (t. 3, b. l. 21-28, 79-83).
R. S. neigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam ir tvirtina, kad siekė tramdyti savo draugą, tačiau tokia jo gynybos versija neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistojo nurodytos aplinkybės visiškai neatitinka kitų bylos įrodymų ir jiems prieštarauja. Nuteistieji neginčija, kad bendravo su nukentėjusiais. Tuo tarpu nukentėjusysis X. Q. parodė, kad kažkuris iš nuteistųjų trenkė jo draugui, po to pastarasis įbrido gilyn į tvenkinį. Po to nuteistieji priėjo prie jo, smūgius jam sudavė abu, taip pat abu reikalavo pinigų, tačiau mobiliojo ryšio telefoną ir meškerę iš jo paėmė R. P. . Nukentėjusysis F. L. patvirtino, kad R. S. jo nemušė, tačiau reikalavo iš jo pinigų, o smūgius jam sudavė R. P.. Kadangi jis pinigų ar kitokių vertingų daiktų neturėjo, todėl iš jo nieko nepagrobė. Kaip apiplėšė jo draugą X. Q. , jis nematė, tačiau draugas vėliau jam papasakojo, kad tie patys vyrai iš jo atėmė meškerę ir mobiliojo ryšio telefoną.
Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusiųjų parodymai nėra identiški, tačiau nėra pagrindo jais netikėti. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusieji buvo užpulti, kada jie žvejojo. Jie nebuvo vienas šalia kito. Tiek nukentėjusieji, tiek nuteistieji parodė, kad pastarieji iš pradžių bandė susišnekėti su nukentėjusiuoju F. L.. Tačiau R. P. sudavus smūgius minėtam nukentėjusiajam ir pastarajam įbridus tolyn nuo kranto, nuteistieji nuėjo prie kito nukentėjusiojo. Tokios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusieji buvo mušami ne vienu metu, todėl ir nurodė ne tapačias aplinkybes. Teisėjų kolegija tiki nukentėjusiųjų parodymais, kurie dėl esminių aplinkybių yra visiškai nuoseklūs. Nuteistasis R. S. neginčija aplinkybės, kad būtent jie su R. P. priėjo prie nukentėjusiųjų, tačiau nepavykus susikalbėti, kaip teigia nuteistieji, R. P. panaudojęs fizinį smurtą prieš F. L. Abu nukentėjusieji nuosekliai parodė, kad pinigų iš jų reikalavo abu nuteistieji. Kadangi nukentėjusysis F. L. neturėjo vertingų daiktų, nuteistieji nuėjo prie kito nukentėjusiojo.
Nukentėjusieji anksčiau su juos užpuolusiais nuteistaisiais nebuvo pažįstami, jų parodymai išsamūs ir nuoseklūs, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusieji tyčia apkalba nuteistuosius. Jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti nukentėjusiųjų parodymais byloje nėra. Pabrėžtina, kad tiek liudytojos T. A., L. S., tiek nukentėjusieji, tiek patys nuteistieji patvirtino, kad su jais kartu buvo ir trečiasis vyras, t.y. D. P. . Nukentėjusieji parodė, kad D. P. jiems nieko nedarė. Tokia aplinkybė patvirtina, kad nukentėjusiųjų parodymai yra nešališki, nuoširdūs, jie nėra linkę ką nors apkalbėti ir nėra jokio pagrindo jų parodymais abejoti.
Nuteistasis R. P. pripažino plėšimo aplinkybes ir patvirtino, kad paėmė iš vieno nukentėjusiojo telefoną ir meškerę, kurią įdėjo į automobilį. Tokius nuteistojo parodymus patvirtino ir nukentėjusysis X. Q. . R. P. teigia, kad plėšimo veiksmus R. P. atliko vienas, o R. S. nusikaltimo nepadarė. Tačiau tokie nuteistojo parodymai akivaizdžiai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, todėl vertintini kaip nuteistojo gynybos būdas.
Apylinkės teismas tinkamai nustatė, kad veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe, todėl nuteistųjų veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 180 str. 1 d. Byloje nustatyta, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius naudojo abu nuteistieji, svetimą turtą pasisavino tik R. P., tačiau tokia aplinkybė nekeičia abiejų kaltininkų padarytų veikų teisinio vertinimo. Kadangi jie abu atliko veiksmus, kurie yra numatyti BK 180 str. 1 d. dispozicijoje, todėl abu laikomi nusikaltimo bendravykdytojais. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar abu nuteistieji iš anksto tarėsi užvaldyti svetimą turtą iš nukentėjusiųjų ar tyčia užvaldyti turtą susiformavo veikos darymo metu. Duomenų, kad buvo išankstinė vieninga tyčia, byloje nėra.
Nepagrįsti skundo argumentai dėl to, kad nukentėjusieji nebuvo apklausiami teisiamajame posėdyje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, kai nukentėjusieji nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji buvo apklausti ne vieną kartą. Kadangi nukentėjusieji yra Kinijos piliečiai, Lietuvos Respublikoje gyvena laikinai ir dėl to nebuvo žinoma, ar jie galės dalyvauti teisiamajame posėdyje, todėl jie buvo apklausiami ikiteisminio tyrimo teisėjo. (t. 1, b. l. 30). Nukentėjusiųjų apklausoje dalyvavo nuteistųjų gynėjai, jie turėjo galimybę užduoti nukentėjusiesiems klausimus ir aktyviai šia teise naudojosi ( t. 1, b. l. 36-37 ). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, rėmėsi pagrįstai.
Nepagrįsti nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl liudytojo D. P. apklausos. Apylinkės teismas teisiamajame posėdyje siekė apklausti šį liudytoją. Jis buvo šaukiamas į posėdžius, buvo nutarta priverstinai atvesdinti, tačiau to padaryti nepavyko (t. 3, b. l. 22, 65, 67, 78, 79-84). Dėl šių priežasčių liudytojo D. P. parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti. BPK 276 str. 4 d. numatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti liudytojo parodymai. Pastarojo liudytojo parodymai nei patvirtina, nei paneigia apelianto R. S. gynybos versiją. D. P., kuris, kaip matosi iš bylos medžiagos, yra R. S. draugas parodė, kad jis nebuvo visą laiką kartu su R. S., todėl jis negalėjo matyti R. S. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu (t. 1, b. l. 76-78). Byloje yra prieštaringas pareiškimas, pasirašytas asmens, pasivadinusio D. P., kuriame teigiama, kad jis matė įvykį ir kad R. S. nemušė nukentėjusiųjų. Taip pat pareiškime nurodoma, kad byloje nedalyvaus, nes išvyksta dirbti už Lietuvos Respublikos ribų ( t.3, b. l. 45-46). Teismas neturėjo galimybės patikrinti šių prieštaringų liudytojo D. P. pareiškimo teiginių, be to jie prieštarauja jo paties parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bei kitiems byloje surinktiems įrodymams ir negali būti pagrindu pripažinti, kad R. S. nusikalstamos veikos nepadarė.
Apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. S., tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Paskirta bausmė atitinka BK 54 str. 2 d. reikalavimus. R. S., nors yra jauno amžiaus, teisiamas nebe pirmą kartą, kaip matosi iš bylos medžiagos, sistemingai daro nusikalstamas veikas, naują nusikalstamą veiką padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Ši aplinkybė R. S. charakterizuoja kaip asmenį, nelinkusį keisti asocialaus gyvenimo būdo. Apylinkės teismas teisingai parinko bausmės rūšį ir dydį, bausmė paskirta laikantis BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų.
Nuteistasis R. S. tvirtina, kad apylinkės teismas suklydo anketiniuose jo duomenyse nurodęs neteisingą neatliktą bausmės terminą – vieneri metai ir penki mėnesiai. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad R. S. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-05-23 nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jam neatlikus vienerių metų ir penkių dienų paskirtos bausmės ir šie duomenys apylinkės teismui buvo žinomi (t. 3, b. l. 8, 12). Nuteistajam R. S. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalinio bausmių sudėjimo būdu neatliktos bausmės dalis pagal Klaipėdos miesto apylinkės 2006-12-21 nuosprendį (dalis neatliktos vienerių metų ir penkių dienų bausmės). Iš nustatytos galutinės bausmės matyti, kad apeliantui realiai pridėti devyni mėnesiai neatliktos bausmės. Kadangi apylinkės teismas teisingai pridėjo dalį neatliktos bausmės, todėl anketiniuose duomenys nurodyti netikslumai laikytini technine klaida. Taip pat pažymėtina, kad tokia pati klaida padaryta ir teistumo duomenyse (Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenys apie fizinį asmenį; t. 1, b. l. 192). Paskirta šiuo nuosprendžiu bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1d., 3 d., teisingai subendrinta su 2006-12-21 nuosprendžiu R. S. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir švelninti bausmę nėra pagrindo.
Dėl nuteistojo R. P. apeliacinio skundo argumentų
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas kaltės klausimo neginčija, tačiau nesutinka su, jo manymu, per griežta bausme.
Apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. P., tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, todėl paskirta bausmė atitinka BK 54 str. 2 d. reikalavimus.
R. P. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Apeliantas anksčiau teistas ne vieną kartą, naują nusikalstamą veiką esant neišnykusiam teistumui, todėl jis laikytinas recidyvistu ir jam pagrįstai skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.).
Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
Apylinkės teismas tinkamai nustatė R. P. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikaltimą padarę bendrininkų grupe. Taip pat nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.).
Apylinkės teismas teisingai parinko bausmės rūšį ir dydį, paskirta bausmės pagal BK 180 str. 1 d. neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų. BK 180 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių (BK 50 str. 2 d.) iki šešerių metų, todėl nustatyta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo yra artima šios bausmės vidurkiui. Paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį, todėl apeliantui švelninti bausmę nėra pagrindo.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
nuteistųjų R. S. ir R. P. apeliacinius skundus atmesti.