Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. J., V. M. ir I. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos D. K. motina S. M. mirė (duomenys neskelbtini). Ji buvo sudariusi testamentą, kuriuo pareiškėjai paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Be pareiškėjos, testatorė turėjo dar tris vaikus: pareiškėjos seseris ir brolį, byloje suinteresuotais asmenimis įvardintus I. J., R. J. ir V. M., kurie žino apie testatorės testamentą. Nors pareiškėja po motinos S. M. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo per nustatytą terminą nesikreipė, tačiau kaip ir iki S. M. mirties, taip ir po jos mirties, visu savo motinos nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu disponavo tik pareiškėja, kuri kartu su motina iki šios mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir rūpinasi buto priežiūra, išlaikymu, mokėjo ir moka visus su nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius, t. y., faktiškai priėmė palikimą. Suinteresuoti asmenys dėl testatorės palikimo jokių pretenzijų neturi, kadangi visi žinojo, jog S. M. priklausęs turtas paliktas pareiškėjai ir daugiau nė vienas nenori jo valdyti.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantis mirties liudijimas, įrašo Nr. 250, patvirtina, kad S. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). Pareiškėja D. K. yra mirusiosios S. M. dukra, šį faktą pagrindžia byloje esantis gimimo įrašas Nr. 162 (b. l. 4). (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto 1-ajame notaro biure sudarytu testamentu, notarinio registro Nr. 3-2832, S. M. jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini), paliko savo dukrai D. K. (b. l. 6). Iš 2022 m. birželio 14 d. Alytaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės Liudijimo, notarinio registro Nr. 2529, nustatyta, kad žymų apie minėtą testatorės S. M. testamento pakeitimą ar panaikinimą nėra (b. l. 7). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad S. M. vardu registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Pareiškėjos pateikti UAB „P. F.“ kvitai patvirtina, kad D. K. mokėjusi įvairius mokesčius, susijusius su šio turto išlaikymu (b. l. 9), šiame bute deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis, konstatuotina, kad po S. M. mirties jos palikimą priėmė D. K., kuri turtu rūpinasi ir naudojasi kaip savu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo S. M. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad D. K. po motinos mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi, valdė jį ir šiuo metu valdo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys byloje nepateikė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.

Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėja D. K. po motinos S. M. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Teismas byloje patyrė 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po testatorės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikėjos palikimą, tame tarpe ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę po S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjos D. K. 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.