Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-09-14 · Civilinė byla Nr. 2-6674-907/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-14
Bylos Nr.
2-6674-907/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05326-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Pareiškėjas
I. T.
Suinteresuotas asmuo
S. Š.
Advokatai
Zigmas Šatas
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-6674-907/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05326-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 113.1; 116.4; 128.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė,sekretoriaujant J. S.,dalyvaujant pareiškėjai I. T., pareiškėjos atstovui advokatui Zigmui Šatui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. Š., valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. T. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos mamos J. B. mirties palikimą priėmė jos dukra I. T., faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėja I. T. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad os tėvai K. B. ir J. B. susituokė 1959-08-16. Santuokos metu susilaukė vieno vaiko: (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. B. (dabar – T.). (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos tėvas K. B.. Motina J. B. nuo 2003 metų iki mirties gyveno su pareiškėja. VSDFV Šiaulių skyriaus duomenimis pareiškėjos mamai J. B. liko neišmokėta 267,05 Eur kompensuojamoji senatvės pensija. Nekilnojamojo turto motina neįgijo. Be pareiškėjos dar yra vienas palikėjos vaikas – S. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Jis mamos palikimo nepriėmė, prašė pareiškėjos I. T. pareiškimą tenkinti. Daugiau įstatyminių įpėdinių, galinčių būti suinteresuotais palikėjos palikimu, nėra. Pagal įstatymą (CK 5.62 str. 1 d. 3 p.) į palikimą gali turėti interesą valstybė, todėl suinteresuotu asmeniu šioje byloje traukiama Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pareiškėja mano, kad ji priėmė savo motinos J. B. palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Faktą, kad gyveno ir rūpinosi mama iki jos mirties, todėl galėjo ir privalėjo valdyti jos paliktą turtą (jos asmeninius daiktus) iš karto po jos mirties, įrodė pažymomis apie savo ir mamos iki jos mirties deklaruotą gyvenamąją vietą. Prašė pareiškimą tenkinti. Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pareiškėjos atstovas advokatas Zigmas Šatas palaikė atstovaujamąją, pareiškimą prašė tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (26 b. l.).

Suinteresuotas asmuo S. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (20 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas remiantis 2000 m. CK nuostatomis, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001-07-01. Pažymėtina, kad pareiškėjos motina J. B. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančio sutuoktuvių liudijimo kopijos (4 b. l.) matyti, kad santuoka tarp palikėjos J. B. (Š.) ir K. B. įregistruota 1959-08-16, įrašo Nr. 155. Iš byloje esančių gimimo, santuokos liudijimų kopijų (9-10 b. l.) matyti, kad I. T. (buvusi – B.) yra J. B. ir K. B. dukra. Palikėja J. B. dar turi sūnų S. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), iki santuokos su K. B. sudarymo, kitų įpėdinių nėra (34 b. l.). Iš mirties liudijimo kopijų (3, 5 b. l.) matyti, kad K. B. mirė (duomenys neskelbtini), o J. B. - (duomenys neskelbtini). Iš VSDFV Šiaulių skyriaus 2014-11-14 pažymos (7 b. l.) matyti, kad palikėjai J. B. liko neišmokėta 267,05 Eur kompensuojamoji senatvės pensija. J. B. po mirties testamento nepaliko, po jos mirties palikimo niekas nėra priėmęs (8 b. l.). Pareiškėjos ir jos atstovo nurodytas aplinkybes, kad po pareiškėjos motinos J. B. mirties I. T. naudojo jos asmeninius daiktus, patvirtina pažymos apie pareiškėjos ir jos motinos iki jos mirties deklaruotą gyvenamąją vietą, tam neprieštarauja suinteresuotas asmuo S. Š. (6, 12, 20 b. l.).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. J. B. testamento nepaliko, pareiškėja iš karto po palikėjos mirties priėmė palikimą pagal įstatymą, nes gyveno tame pačiame bute, į kurį palikėja atsikėlė gyventi iš karto po savo sutuoktinio mirties ir gyveno iki pat savo mirties, po palikėjos mirties naudojosi jos asmeniniais daiktais, t.y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą negavo. I. T. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (LR CK 5.50 str. 2 d.).

LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad dukra I. T. mirusios motinos J. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Asta Čebatoriūtė