- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- eI3-4334-644/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00898-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Atsakovas
- L. K.
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui L. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo L. K. 706,31 Eur skolą bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2019 m. spalio 14 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai susigrąžinamos.
Pareiškėja nurodė, kad L. K. 2018 m. liepos 3 d. Nacinalinei mokėjimo agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 18-1012406142-1), kurioje deklaravo 38,72 ha plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. 2018 m. paraiškos vertinimo metu atsakovui buvo apskaičiuota ir perduota išmokėti atsakovui 706,31 Eur didesnė paramos suma nei priklauso. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2018 m. liepos 13 d. atsakovui išsiuntė pranešimą, kuriuo prašė pateikti žemės valdymo teisę patvirtinanačius dokumentus dėl paraiškoje deklaruotų plotų. Įvertinus atsakovo pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad dokumentai pateikti ne visam paraiškoje deklaruotam plotui, todėl atsakovo paraiškai pritaikyta neteisingo deklaravimo sankcija ir susigrąžinta išmokėta paramos dalis. Bendras tinkamas paramai plotas, kurio valdymo teisė nepagrįsta yra 29,38 ha, taigi neteisėtai deklaruotas plotas - 29,38 ha. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2019 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-944 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo vadovaujantis atsakovas įpareigotas sugrąžinti susidariusią 706,31 Eur skolą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra siekia susigrąžinti iš atsakovo L. K. 706,31 Eur skolą, t. y. gražintiną išmokų sumą, ir prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019 m. spalio 14 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai susigrąžintos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas L. K. 2018 m. liepos 3 d. Nacinalinei mokėjimo agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 18-1012406142-1), kurioje deklaravo 38,72 ha plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. 2018 m. paraiškos vertinimo metu atsakovui buvo apskaičiuota ir perduota išmokėti 706,31 Eur didesnė paramos suma nei priklauso. Nacionalinė mokėjimo agentūra atsakovui išsiuntė 2018 m. liepos 11 d. pranešimą „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“, kuriuo prašė pateikti žemės valdymo teisę patvirtinanačius dokumentus dėl paraiškoje deklaruotų plotų. Įvertinus pateiktus dokumentus nustatyta, kad dokumentai pateikti ne visam paraiškoje deklaruotam plotui, todėl atsakovo paraiškai buvo pritaikyta neteisingo deklaravimo sankcija ir susigrąžinta jau išmokėta paramos dalis. Bendras tinkamas paramai plotas, kurio valdymo teisė nepagrįsta yra 29,38 ha, taigi neteisėtai deklaruotas plotas - 29,38 ha. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2019 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-944 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo atsakovas privalo grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai susidariusią skolą. Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo dėl sankcijos taikymo atsakovas neginčijo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės) 4 p.), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 p.). Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje neginčijant sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu, todėl jo pagrįstumas nėra vertintinas. Kaip jau minėta, atsakovas Nacionalinės mokėjimo agentūros 2019 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. SP1-944 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčijo, šis sprendimas yra galiojantis, o jo teisėtumas ir pagrįstumas teismui abejonių nekelia.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, sprendžiama, kad Nacionalinės mokėjimų agentūros reikalavimas priteisti iš atsakovo L. K. 706,31 Eur paramos skolą yra pagrįstas.
Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.3 papunktyje nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visų dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų atveju valstybės narės tas sumas turi sugrąžinti; 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad anuliuotos ir susigrąžintos Sąjungos finansavimo pagal EŽŪFKP sumos ir su jomis susijusios palūkanos vėl priskiriamos atitinkamai programai; 58 straipsnio, reglamentuojančio Sąjungos finansinių interesų apsaugą, 1 dalies e punkte numatyta, kad įgyvendindamos EŽŪP valstybės narės priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti, visų pirma nepagrįstai išmokėtoms sumoms susigrąžinti su palūkanomis ir, prireikus, teisminiam procesui tuo tikslu pradėti. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.
Bylos medžiaga patvirtina, kad apie priimtą 2019 m. liepos 25 d. skolos sprendimą Nr. SP1-944 (11.2.12E) atsakovas buvo informuotas paštu ir elektroniniu paštu Nacionalinės mokėjimų agentūros 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. BR6-5236 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. 2019 m. rugpjūčio 14 d. minėta informacija buvo patalpinta Nacionalinės mokėjimų agentūros portale. Nacionalinė mokėjimų agentūra atsakovui nurodė per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos 706,31 Eur sumą pervesti į Nacionalinės mokėjimų agentūros sąskaitą bei informavo, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos, atsakovui bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Kartu su šiuo raštu atsakovui buvo išsiųstas Nacionalinės mokėjimų agentūros 2019 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. SP1-944 (11.2.12E), kuriuo buvo apskaičiuota prašoma priteisti skola. Teismas atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra tinkamai informavo atsakovą apie sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo, šiuo sprendimu nustatytą grąžintiną sumą, nurodė sąskaitą, į kurią reikia grąžinti nurodytą sumą, išsamiai nurodė skolos sumokėjimo terminus bei jos nesumokėjimo pasekmes. Nėra nustatyta jokių pagrindų, kuriems esant pareiškėja galėtų nepradėti arba nebetęsti grąžintinų lėšų susigrąžinimo, taip pat nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusio įsiskolinimo dėl gautos paramos dalies grąžinimo bei palūkanų mokėjimo.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo L. K. 706,31 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2019 m. spalio 14 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos, laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas.
Likusieji bylos proceso šalies argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos prašymą patenkinti.
Priteisti pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos naudai iš atsakovo L. K. 706,31 Eur (septyni šimtai šeši eurai, 31 ct) skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019 m. spalio 14 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai bus grąžintos.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.