Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2025-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1119-1254/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-05-30
Bylos Nr.
e1-1119-1254/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14752-2025-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martyna Verbiejė
Kaltinamasis
A. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1119-1254/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14752-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.6; 1.2.14.1.1; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 30 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Martyna Verbiejė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, užsiimantis (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) neįgalumą, teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 1 dalį, 153 straipsnio 1 dalį 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 309 straipsnio 1 dalį, 2 dalį (4 veikos), 153 straipsnio 1 dalį (6 veikos) 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paleistas atlikęs bausmę 2025 m. sausio 31 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

1. A. D. 2025 m. balandžio 27 d. apie 5.50 val. ryto, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. G. priklausantį turtą – rudos spalvos odinę piniginę 50 Eur vertės, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas, grynieji pinigai – 4 000 Eur, taip pat A. G. mamos M. V. asmens tapatybės kortelė, asmens su negalia pažymėjimas, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelė, 8 vienetai įvairių nuolaidų kortelių, viso A. D. pagrobė svetimo, nukentėjusiajam A. G. priklausančio turto už 4 050 Eur, taip padarydamas nukentėjusiajam A. G. 4 050 Eur turtinę žalą. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. A. D. 2025 m. gegužės 6 d. kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2025 m. balandžio 26 d. jis su A. G. buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, kur su juo susipyko. Apsaugos darbuotojai jį iš naktinio klubo išvarė, todėl jis nuėjo pas A. G. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtuose namuose buvo A. G. žmona. Jiems bebūnant grįžo A. G., kuris pradėjo žmonai priekaištauti, vėliau jis susipyko su A. G. ir apsistumdė. Besistumdant A. G. iš striukės kišenės iškrito rudos spalvos piniginė. A. G. nepastebėjo, kad jam iškrito piniginė ir jis nežinodamas kodėl, piniginę pasiėmė. Grįžęs namo, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo piniginės turinį, kurioje buvo pinigai, visi po 100 Eur banknotų kupiūromis. Vakare jis pasiėmė kažkiek pinigų iš A. G. piniginės, įsidėjo į savo piniginę, o kitus į kišenę ir nuvažiavo į kazino, esančią (duomenys neskelbtini). Kazino pralošė pinigus, kuriuos buvo įsidėjęs į savo piniginę, kiek pralošė pinigų, negali pasakyti. Po to grįžo į namus, galėjo būti 2025 m. balandžio 26 d., pas jį į namus atvažiavo A. G., kuris pamatė savo piniginę po televizoriumi spintelėje ir suprato, kad jis pavogė piniginę. Tuomet jis A. G. atidavė 1 300 Eur, kurie dar buvo likę pas jį kišenėje. Kiek tiksliai iš viso buvo pinigų piniginėje, jis negali pasakyti, nes neskaičiavo., tačiau A. G. teigė, kad piniginėje buvo 4 000 Eur. A. G. sakė, kad pretenzijų jam neturi, susitarė, kad jis atlygins padarytą žalą atidirbdamas. Kiek jis žino, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ priklauso A. G. žmonai L. G.. Automobilio priekinį ir šoninius langus, padangas jis sugadino tada, kai atėjo iš baro „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo piktas ant A. G.. Dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi, A. G. padarytą žalą atlygins.

3. A. D. 2025 m. gegužės 21 d., kai jam buvo įteiktas galutinis patikslintas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Davė išsamius parodymus ankstesnėje apklausoje, papildomai neturi ką pasakyti. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka atlikti nemokamus darbus, atlygins padarytą žalą nukentėjusiajam, yra dirbantis, dirba (duomenys neskelbtini).

4. Nukentėjusysis A. G. parodė, kad iš 2025 m. balandžio 27 d. į 2025 m. balandžio 28 d., nakties metu, jis su A. D. buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. Kažkuriuo momentu A. D. iš klubo dingo, kiek buvo valandų negali nurodyti, nes neprisimena. Jis grįžo namo apie 4 val., kur jau buvo A. D., kuris šūkavo nukentėjusiojo namuose, kėlė žodinį konfliktą, dėl to jis iškvietė pareigūnus, kad šie išprašytų A. D. iš jo namų. 2024 m. balandžio 28 d. ryte, apie 8 val., jam žmona pasakė, kad „mikriukas“ sudaužytas. Apžiūrinėjęs automobilį, per išdaužtą automobilio langą pamatė, kad atviroje daiktadėžėje prie priekinės panelės nėra jo rudos spalvos piniginės, kurios vertė 50 Eur. Piniginėje buvo 4 000 Eur, tarp kurių viena kupiūra 200 Eur nominalo, o likusios po 100 Eur, taip pat piniginėje buvo jo vairuotojo pažymėjimas, jo mamos M. V. asmens su negalia pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelė, taip pat 8 nuolaidų kortelės – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir 2 „(duomenys neskelbtini)“ kortelės, šio pavogto turto vertė 4 050 Eur. 2025 m. balandžio 28 d., kai grįžo iš policijos komisariato namo, pas jį į namus atėjo A. D. ir papasakojo, kad išėjęs iš klubo nuvažiavo su taksi į jo namus, kieme rado armatūrą, su kuria išdaužė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), langus, šoninius galinio matymo veidrodėlius bei iš kažkur pasiėmęs peilį subadė visas padangas. A. D. jam nurodė, kad už tai, jog sugadino automobilį, jis atidirbs. 2025 m. balandžio 28 d., vakaro metu, tikslios valandos negali nurodyti, jis nuvyko pas A. D. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur kambaryje po televizoriumi jis pastebėjo savo piniginę. Jis pasiėmė savo piniginę, ją apžiūrėjo, tačiau pinigų piniginėje nebuvo. A. D. jam pasakė, kad šis pavogė jo piniginę tuo metu, kai jie apsistumdė ir piniginė iškrito iš jo striukės kišenės bei kad dalį pinigų turi prie savęs, o kitą dalį išleido kazino. A. D. iš savo kelnių kišenės ištraukė likusius pinigus – 1 300 Eur ir padavė jam. Kitą rytą A. D. atvyko pas jį į namus ir jie susitarė, kad šis dirbs darbus, tai yra skaldys malkas, jas sudės į malkinę, tvarkys jo namo aplinką, dirbs pavienius darbus ir už atliktus darbus gavęs piniginį atlygį, grąžins pinigus už padarytą žalą automobiliui ir likusią pinigų sumą, kurią išleido. Susitarimas įvyko žodžiu, jokio raštelio susitarimo nesurašė. A. D. dirba ir jau yra atidavęs 350 Eur.

5. Liudytoja L. G. nurodė, kad 2025 m. balandžio 26 d., šeštadienio vakarą, ji buvo su savo vyru A. G. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kai nakties metu, apie 4 val., ji išgirdo, kad kažkas beldžia į langą. Neradusi vyro ji pažiūrėjo pro langą ir pamatė, A. D., kurio paklausė, ko jis nori. A. D. atrodė įpykęs, aiškino, kad su jos vyru klube apsipyko. Ji A. D. nurodė, kad jis vyktų namo., kur A. D. nuėjo, ji nežiūrėjo. Apie 5 val. išgirdo, kad į namus grįžo jos vyras, kartu su juo buvo ir A. D.. Jiedu pradėjo aiškintis dėl susipykimo klube, konfliktuoti žodžiu. Jos vyras reikalavo A. D. išeiti iš jų namų, bet šis kategoriškai nėjo. Atvykę policijos pareigūnai A. D. iš jų namų išprašė. Jai vyras nurodė, kad jis iškvietė pareigūnus. Pirmadienį ryte norėjo vykti į miestą, ėjo pro greta jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo, kad išdaužti jos automobilio stiklai ir tuščios padangos. Telefonu pranešė savo vyrui apie apgadintą automobilį. Po to, kokiu tiksliai laiku negali nurodyti, į savo telefoną gavo skambutį iš A. D., kuris jai telefoninio pokalbio metu nurodė, kad jos automobilį apgadino jis. Ji jo paklausė, kam jis tuos stiklus daužė. A. D. atsakė, kad pats nesupranta, kodėl taip padarė, buvo labai įpykęs, žalą atlygins, teigė, kad labai gailisi. Su vyru sekmadienį kalbėjo apie jo piniginę, nes jis jos niekur nerado. Jos vyras savo piniginę laiko prie savęs arba jai priklausančiame automobilyje. Žino, kad vyras turėjo mažiausiai 4 000 Eur. Pirmadienį po pietų vyras jai paskambino ir nurodė, kad savo piniginę rado pas A. D. bute, kuris prisipažino, kad paėmė vyro piniginę, o dalį vyro pinigų išleido kazino. Dėl sugadinto automobilio ji jokių pretenzijų A. D. neturi, skundų pareiškimų neteikė ir neteiks. Jai automobilį jis jau sutvarkė, moralinės žalos ji nepatyrė, jokio tyrimo nepageidauja, civilinio ieškinio neteikė ir neteiks.

6. 2025 m. balandžio 28 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėjas A. G. parodė, jog laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 26 d., apie 16 val., iki 2025 m. balandžio 28 d., apie 8 val., daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), išdaužus automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), tris langus, patekta į užrakintą automobilį, iš kurio pavogta pareiškėjo piniginė, kurioje buvo pinigai – 4 000 Eur, pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas ir apie 10 vienetų nuolaidų kortelių. Taip pat pastebėta, kad apgadintas automobilis, pradurtos visos keturios automobilio padangos ir nulaužti abu šoniniai veidrodėliai. Bendrai įvykio metu A. G. padaryta 4 850 Eur turtinė žala.

7. BIRT ataskaitoje apie įvykį nurodyta, kad 2025 m. balandžio 27 d. 5.53 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate gautas pranešimas apie įvykį, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatytos pirminės aplinkybės - pranešėjo namuose yra pažįstamas asmuo, kuris konfliktuoja ir nesutinka pasišalinti. Patikslinus pirminę informaciją, nustatyta, kad 2025 m. balandžio 27 d. 7.30 val., pareigūnams atvykus nurodytu adresu, nepageidaujamo asmens jau nebuvo.

8. BIRT ataskaitoje apie įvykį nurodyta, kad 2025 m. balandžio 28 d. 7.33 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate gautas pranešimas apie įvykį, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatytos pirminės aplinkybės – pareiškėjo pažįstamas asmuo A. D. išdaužė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), visus langus ir pasišalino. Patikrinus aplinkybes pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 26 d. 16 val. iki 2025 m. balandžio 28 d. 08 val., sklype stovinčiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausančiam A. G., išdaužus langus, patekta į užrakintą automobilį ir iš jo pagrobta piniginė, kurioje buvo 4 000 Eur, vairuotojo pažymėjimas ir apie 10 vienetų įvairių parduotuvių nuolaidų kortelių. Taip pat apgadintas automobilis, pradurtos keturios padangos ir nudaužti šoniniai veidrodėliai. Padaryta turtinės žalos už 4 850 Eur.

9. 2025 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, adresu (duomenys neskelbtini), kur stovi apgadintas (duomenys neskelbtini) spalvos mikroautobusas „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini).

10. 2025 m. gegužės 8 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusysis A. G. pateikė rudos spalvos odinę piniginę, kurioje yra A. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo mamos M. V. asmens su negalia pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelė bei 8 nuolaidų kortelės - „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir 2 „(duomenys neskelbtini)“, kurie apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai, bei 2025 m. gegužės 8 d. tyrėjos nutarimu grąžinti nukentėjusiajam A. G..

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

11. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

12. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Tai reiškia, kad pagrobėjas pasisavinimo tikslais pradeda valdyti svetimą turtą kaip nuosavą, atimdamas iš nukentėjusiojo galimybę naudotis jam priklausančiu turtu. BK 178 straipsniui būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, numato, kad turto savininkas jo neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą ir to siekia. Sprendžiant pagrobimo klausimą svarbu atsižvelgti į tai, kokiam laikui kaltininkas buvo pasisavinęs turtą, kokios buvo realios galimybės per šį laiką turtu pasinaudoti, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos ar iš nukentėjusiojo, kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti svetimą turtą, akiračio.

13. A. D. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad pasisavino A. G. piniginę. Kaltinamojo kaltę dėl svetimo turto pagrobimo įrodo jo paties prisipažinimas, nukentėjusiojo bei liudytojos parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką. Kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos kartu su pagrobtu turtu, taip įgaudamas galimybę netrukdomai juos disponuoti (ką šiuo atveju ir padarė – išleido dalį piniginėje rastų pinigų kazino), todėl nusikalstama veika pripažįstama baigta. Kaltinamasis suprato neteisėtą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, taigi nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

14. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta A. D. inkriminuojama veika, aprašyta šio baudžiamojo įsakymo 1 pastraipoje. Tokie jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

IV. Bausmės skyrimas

15. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

16. A. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi nusikalstamą veiką padarė neilgai trukus po to, kuomet buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, teismas pripažįsta A. D. recidyvistu. Ši aplinkybė taip pat pripažintina jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

17. Kaltinamasis padarė tyčinę (veikdamas tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su svetimo turto pagrobimu, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę. A. D. anksčiau teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimu, disponavimu pornografinio turinio dalykais. Taip pat A. D. baustas administracine tvarka, daugiausia už nežymėto bilieto pateikimą viešojo transporto keleivių kontrolieriams.

18. Įvertinęs nurodytas kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog prokuroro siūloma bausmės rūšis ir jos dydis šiuo atveju atitinka A. D. padarytos veikos pavojingumą, todėl jam skiriama 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, atitinkamai mažinama trečdaliu). Teismo vertinimu, tam tikras elgesio modelis, susijęs su visuomenėje nustatytų taisyklių nesilaikymu, šiuo atveju jau yra susiformavęs (asmuo daro nusikalstamas veikas, yra teistas), todėl kaltinamajam parenkama būtent tokia bausmės rūšis. Asmuo įpareigojamas laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Taip pat kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

19. Kaltinamajam A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.

V. Kiti klausimai

20. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

20.1. Rudos spalvos odinė piniginė, su joje buvusiais dokumentais ir nuolaidų kortelėmis, kuri atiduota nukentėjusiajam A. G., paliktina nukentėjusiojo A. G. neribotam naudojimui;

20.2. Priedai, įkelti IBPS prieduose, paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

- neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 500 (penkių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Rudos spalvos odinę piniginę, su joje buvusiais dokumentais ir nuolaidų kortelėmis, kuri atiduota nukentėjusiajam A. G., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti nukentėjusiojo A. G. neribotam naudojimui;

2) Priedus, įkeltus IBPS prieduose, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti byloje.

Išaiškinti A. D., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti A. D., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Martyna Verbiejė