Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2016-08-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-10-1007/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-08-05
Bylos Nr.
1-10-1007/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
M. Š.
Advokatai
Modestas Švažas, Albertas Kruminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-10-1007/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03827-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2;1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.2.14.5.1.; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 5 d.Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Dianai Suščenovienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,kaltinamajam A. K., jo gynėjui Modestui Švažui,nukentėjusiajam M. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskalbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskalbtini), turintis 11 klasių išsilavinimą, nedirbantis, neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2015 m. sausio 5 d. 20.38 val., savo namuose, (duomenys neskalbtini), naudodamas kompiuterį „DELL 15“, per kompiuteriui suteiktą interneto prieigą, internetinėje svetainėje www.facebook.lt patalpino skelbimą, kad parduoda nešiojamą kompiuterį „DELL 15 (3542)“ ir 2015 m. sausio 5 dieną, apie 20:45 val., nukentėjusiajam M. Š. perskaičius šį skelbimą ir susisiekus internetu bei susitarus, kad nukentėjusiajam pervedus į jo nurodytą, A. L. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskalbtini), 190 eurų už nešiojamą kompiuterį „DELL 15 (3542)“, jis prekę persiųs M. Š. nurodytu adresu – į autobusų stotį, tačiau 2015-01-06 M. Š. pervedus 190 eurų į jo aukščiau nurodytą sąskaitą, nutarė nešiojamojo kompiuterio „DELL 15 (3542)“ M. Š. nebesiųsti, ir taip apgaulės būdu jis užvaldė svetimą – nukentėjusiajam M. Š. priklausantį 190 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis A. K. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyveno (duomenys neskalbtini), su močiute. Tuo metu mokėsi, nedirbo. Jam reikėjo pinigų. Tuo metu turėjo nešiojamą kompiuterį. Feisbuke, paskyroje parduodu, perku kompiuterius, surado skelbimą, kad asmuo ieško pirkti kompiuterio. Jam parašė, kad turi kompiuterį, jis atsakė, kokį, išsamiau. Jis parašė kokį ir nusiuntė jo nuotraukas. Jis pasakė, kad tinka ir atsiuntė pinigus. Dėl atsiskaitymo susitarė, kad asmuo jam perves pinigus į jo nurodytą sąskaitą, o kitą dieną jis jam nusiųs kompiuterį paštu. Pinigus gavo, kiek prisimena, tą patį vakarą ir susimąstė, kad gal nesiųsti jam kompiuterio. Kurį laiką kompiuterį dar palaikė, o paskui jį pardavė kitam asmeniui. Nežino, kodėl taip padarė, matyt, kai gavo pinigus, aptemo protas. Paaiškino, kad „feisbuke“ prisistatinėjo savo vardu. Nuketėjusysis žinojo jo vardą, pavardę, gyvenamosios vietos nežinojo. Jam davė savo telefono numerį. Po to įvykio nukentėjusysis jam skambino, klausė, kada atsiųsi kompiuterį. Jis vis žadėdavo kitą dieną, kitą dieną, taip tempdamas laiką, tačiau nesiuntė. Bendravimas nutrūko kai jis nukentėjusįjį užblokavo feisbuke, nebekėlė telefono ragelio. Paaiškino, kad pinigai buvo pervesti į A. L. sąskaitą, nes tuo metu neturėjo savo banko kortelės. A. L. davė savo duomenis, tačiau jis nesuprato, kad jis norėjo apgauti tą žmogų. Gautus pinigus A. L. persiuntė A. A., nes tuo metu Arnas buvo Klaipėdoje. A. A. jam davė savo kortelę ir jis nusiėmė pinigus. Po įvykio neturėjo pinigų ir negalėjo jų grąžinti nukentėjusiajam, šiuo metu turi pinigų, nes užsidirbo užsienyje, ir įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Savo elgesį vertina labai blogai ir dėl savo veiksmų labai gailisi, nori taikytis su nukentėjusiuoju. Bylos nagrinėjimo metu išvyko į užsienį, žinojo, kad Lietuvoje jo ieško. Nusprendė grįžti į Lietuvą ir savo noru ateiti į policiją, tačiau grįžus buvo sumuštas ir atsidūrė ligoninėje, kur policijos pareigūnams pasakė, kad yra paieškomas.

Nukentėjusysis M. Š. teismui nurodė, kad palaiko civilinį ieškinį, nes turtinė žala jam neatlyginta. Su kaltinamuoju nesusitaikė ir jam neatleido.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėjas, prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

2015-04-15 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra butas, adresu (duomenys neskalbtini) (1 tomas, 17–21 b. l.).

2015-01-27 dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiojo M. Š. pateikti susirašinėjimo socialiniame tinklapyje “Facebook” su A. S. (A. K.) išklotinės patvirtina, kad 2015-01-05 20.38 val. kaltinamasis parašė nukentėjusiajam, kad parduoda kompiuterį, nusiuntėjo kompiuterio, jo dokumentų nuotraukas. Su juo sutarė pardavimo kainą –190 Eur, kad M. Š. perves pinigus į jo nurodytą A. L. priklausančią sąskaitą, o jis kompiuterį išsiųs paštu (1 tomas, 22–56 b. l.).

2015-01-16 dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiojo M. Š. pateiktas banko mokėjimo kvitas Nr. 47 patvirtina, kad 2015-01-06 M. Š. iš savo sąskaitos į A. L. AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskalbtini) išsiuntė 190 eurų, nurodydamas mokėjimo paskirtį už perkamą kompiuterį Dell 15 3542 (1 tomas, 7–8 b. l.).

Iš AB Swedbank banko pateikto A. L. sąskaitos (duomenys neskalbtini) išrašo matyti, kad 2015-01-06 iš A. L. sąskaitos 175 eurai pervesti į A. A. banko sąskaitą (1 tomas, 74 b. l.).

Nustatyta, kad mobilaus ryšio telefono numeriu (duomenys neskalbtini) naudojasi A. K. (1 tomas, 75–88 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu A. K., apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad UAB „Techaso“ parduotuvėje už 1899 Lt nusipirko nešiojamą kompiuterį DELL 15. 2015-01-05 internetinėje svetainėje „Facebook“ rado skelbimą, kad vaikinas nori pirkti nešiojamą kompiuterį. Pamatęs skelbimą, sugalvojo parduoti savo kompiuterį. Svetainėje parašė, kad parduoda nešiojamą kompiuterį DELL už 750 Lt, vaikinas M. Š. susisiekė su juo internetu ir jie sutarė, kad kompiuterį jis pirks už 190 eurų. Kompiuterį nusprendė parduoti dėl to, kad labai reikėjo pinigų. Jis turėjo AB Swedbank banko elektroninę bankininkystę ir bankomato kortelę, tačiau neturėjo bankininkystės dokumentų, bankomato kortelės, nes ji buvo pas jo tetą. Kadangi į savo sąskaitą pinigų pervesti nenorėjo, todėl paprašė draugo A. L. banko sąskaitos. Per „Facebook“ nusiuntė M. sąskaitos numerį ir tą pačią dieną M. Š. į A. L. sąskaitą pervedė pinigus. Kadangi A. L. mokėsi (duomenys neskalbtini), jis surado pažįstamą merginą A. A., gyvenančią (duomenys neskalbtini), kuri sutiko, kad pinigai būtų pervesti į jos sąskaitą ir išgryninti. A. L. padarė pavedimą į jos sąskaitą. A. A. jam perdavė savo bankomato kortelę ir jis vienas AB Swedbank banko bankomate, (duomenys neskalbtini), išgrynino tik 150 eurų, nes buvo uždėtas pinigų nuėmimo limitas. Kitą dieną nusiėmė likusius. Už tai Aurelijai davė 5 eurus. Su M. Š. sutarė, kai gavęs pinigus jam išsiųs kompiuterį, tačiau kai gavo pinigus, sugalvojo kompiuterio nebesiųsti. Kompiuterį sausio pabaigoje, dienos tikslios neatsimena, pardavė pažįstamam A. Z. už 600 ar 700 Lt, sumos neatsimena (1 tomas, 109–110, 115–116 b.l.).

2015-04-15 įtariamojo A. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole (su foto lentelėmis) užfiksuota, kad A. K. parodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir patvirtino savo duotus parodymus (1 tomas, 117–120 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. Š. nurodė, kad 2015-01-05 ryte į „Facebook“ paskyrą, kurioje talpinami skelbimai apie perkamus, keičiamus ir parduodamus daiktus, patalpino skelbimą, kuriame rašė, kad nori pirkti nešiojamą kompiuterį. 2015-01-05 vakare į jo „Facebook“ profilį parašė A. S., kurio tikras vardas A. K., ir pasiūlė iš jo pirkti kompiuterį „Dell 15 3542“. A. K. pasakė, kad pats sąskaitos neturi, todėl jam nurodė savo pusbrolio A. L. sąskaitos numerį ((duomenys neskalbtini)). Pinigus pervedė. A. K. pažadėjo, kad gavęs pinigus kitą dieną kompiuterį išsiųs autobuso siunta iš Naujosios Akmenės. Kitą dieną A. K. parašė, kad nebuvo tiesioginio autobuso į Marijampolę, todėl negalėjo išsiųsti kompiuterio ir pasiūlė kompiuterį siųsti paštu. Sekančią dieną, t.y. 2015-01-07, po pietų A. K. parašė, kad eina į paštą ir ten išsiųs kompiuterį. Iš to suprato, kad A. K. jo siųstus pinigus sėkmingai gavo. A. K. skambino Nr. (duomenys neskalbtini), norėdamas pasitikslinti, ar kompiuterį jam tikrai išsiuntė ir pasiklausti siuntos numerio, pagal kurį galėtų sekti siuntimo procesą, bet A. K. dvi dienas nekėlė telefono ragelio, neatsakė ir į jo „Facebook“ rašytas žinutes. Susisiekė su A. L., kurio sąskaita jam buvo nurodyta. Jis patvirtino, kad pinigus gavo ir persiuntė juos A. K.. 2015-01-09 kreipėsi į policiją, nes įtarė, kad jį apgavo (1 tomas, 4–5 b. l.). Papildomai nukentėjusysis nurodė, kad dėl sukčiavimo jis patyrė 190 eutų turtinę žalą. Civilinį ieškinį pareikš teisme (1 tomas, 15–16 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. A. nurodė, kad A. L. ji pažįsta, jis buvęs jos klasiokas, šiuo metu mokosi kitame mieste. Su A. K. susipažino internetinėje erdvėje, portale „Facebook“ prieš du metus. Ji naudojasi AB Swedbank sąskaita. Šį sąskaitos numerį vieną kartą davė A. K., kaip jis paaiškino, kad A. L. jam turi pervesti pinigus. Pasiteiravus jo, kodėl jis nesinaudoja savo sąskaita, A. K. atsakė, kad dokumentai yra pas močiutę ir negali pasiimti. Į jos sąskaitą buvo pervesta virš 100 eurų, tikslios sumos neatsimena. Ji nežiūrėjo kas pervedė pinigus, tik elektroninėje bankininkystėje pamatė, kad pinigai yra jos sąskaitoje. A. K. padavė savo banko kortelę su PIN kodu ir jis pats bankomate nusiėmė pinigus. Kortelę jai grąžino. Ji nežino kur A. K. tuos pinigus padėjo, kam tie pinigai priklausė ir už ką juos gavo (1 tomas, 59–61 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Z. nurodė, kad A. K. pažįsta tik iš matymo, jis gyvena Naujojoje Akmenėje, su juo nebendrauja. Dabar tikslaus laiko neatsimena, tai galėjo būti 2015 m. sausio mėnesio antroje pusėje, per draugus sužinojo, kad A. K. pigiai parduoda nešiojamą kompiuterį Dell, iki 1000 Lt. Kadangi vasario pradžioje turėjo būti sesers gimtadienis ir mama norėjo nupirkti kompiuterį, pasiūlė nupirkti šį kompiuterį. Telefonu paskambino A. K. pasiteirauti, ar kompiuterio dar nepardavęs. A. K. pasakė, kad už poros dienų kompiuterį kažkam turintis parduoti. Jam pasakė, jei kompiuterio neparduos, kad jį nupirks jo mama. Po kelių dienų A. K. pats atnešė kompiuterį ir jis jį nupirko už 700 ar 850 Lt, tikslios sumos neatsimena. A. K. pardavė taip pigiai nes minėjo, kad reikia skubiai pinigų ir be to kompiuteris buvo su nežymiu gedimu, t.y. neveikė valdymo sistema (1 tomas, 62–63 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. K. kaltumą patvirtinančių įrodymų, kad jis 2015 m. sausio 6 d. apgaulės būdu užvaldė svetimus – nukentėjusiajam M. Š. priklausančius 190 eurų, yra surinkta pakankamai.

Pažymėtina, kad už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Be šių objektyvių požymių, būtina nustatyti ir atitinkamą kaltės turinį, t. y. kad tas asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo. Pažymėtina ir tai, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004,2K-549/2003,2K-293/2002,2K-851/2001 ir kt).

Kaltinamasis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigia, kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad iš nukentėjusiojo M. Š. gavęs 190 Eur, kaip buvo sutarę, nebesiuntė jam kompiuterio. Iš pradžių telefonu jam sakė, kad išsiųs sekančią dieną, vėliau į jo telefoninius skambučius nebeatsakė, užblokavo jį socialiniame tinkle „Facebook“, kad jis nebegalėtų jam rašyti el. laiškų, pasislėpė. Apgauti nukentėjusįjį nusprendė, kai gavo pinigus. Pinigų iki šiol negrąžino.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis įtraukė nukentėjusįjį į turtinius santykius su juo ir gavo iš jo pinigų, tačiau susitarimo neįvykdė, pinigų negrąžino. Teismo vertinimu, kaltinamasis apgaulės būdu suklaidino nukentėjusįjį, sandorį sudarė tokiu būdu, kuris apsunkino galimybę nukentėjusiajam patenkinti interesus civilinio proceso tvarka, tai yra su nukentėjusiuoju parduoti kompiuterį sutarė bendraudamas internetu, nenurodydamas tikslių savo anketinių duomenų, nurodydamas pinigus pervesti į kito asmens sąskaitą. Vėliau internete užblokuodamas bendravimą su nukentėjusiuoju el. laiškais, neatsakydamas į telefoninius skambučius, tyčia apsunkino galimybę jį surasti, identifikuoti. Kaip pats pripažino kaltinamasis, susitarimo neįvykdė tyčia, tai yra gavęs pinigus, nusprendė nukentėjusiajam kompiuterio nebeperduoti, kurį laiką jį apgaudinėjo, kad susitarimą vykdys, tačiau vėliau kompiuterį pardavė kitam asmeniui, o nukentėjusiajam pinigų negrąžino, pasislėpė.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.).

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus baudžiamąją bylą nenustatyta.

Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį as-menį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad lai-kytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienas nusi-kaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas kaltinamajam A. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – neteistas (1 tomas, 98 b. l.) nedirba, administracine tvarka nebaustas (1 tomas, 99–100 b. l.), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų centre nesigydė (1 tomas, 105 b. l.).

Įvertinus teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pasižadėjo atlyginti padarytą turtinę žalą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam prokuroro prašomos rūšies bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, tai yra vieną iš BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, skiriant įpareigojimus, jo terminą nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės termino vidurkiui. Tokia bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis, tikimasi, padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kal-tinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė su-mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 28 straipsnyje numaty-ta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pa-jamos.

Nukentėjusysis M. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo A. K. padarytą žalą – 190 Eur (1 tomas, 148 b. l.). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko su civiliniu ieškiniu ir įsipareigojo nukentėjusiajam atlygtinti padarytą žalą. Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai.

Kaltinamajam A. K. teismo nutartimis dėl būtino gynėjo dalyvavimo buvo skirtas gynėjas advokatas Albertas Kruminas, vėliau gynėjas pakeistas ir paskirtas advokatas Modestas Švažas. Atsižvelgiant į tai, kad siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, taip pat į tai, kad kaltinamasi nedirba, pajamų neturi, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

2016-07-08 teismo nutartimi kaltinamajam palikta galioti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi paskirtą kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant 1 (vieno) mėnesio suėmimo terminą, terminą skaičiuojant nuo 2016-07-07 (terminas baigiasi 2016-08-07). Griežta kardomoji priemonė – suėmimas, buvo paskirta siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, teismas sprendžia, kad kardomoji priemonė – suėmimas, keistina į švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismo vertinimu, ši kardomoji priemonė pakankama, kad būtų pasiektas BPK 119 straipsnyje numatytas tikslas – nuosprendžio įvykdymas. Kaltinamasis paleistinas teismo posėdžių salėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant (1) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir (2) neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant (1) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir (2) neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo, kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. ir A. K. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant (1) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir (2) neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Pakeisti A. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į kitą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kaltinamąjį A. K. paleisti teismo posėdžių salėje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. K. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

M. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. K. priteisti 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, įpareigojant turtinę žalą atlyginti per 2 (du) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų už A. K. suteiktas teisines paslaugas nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė