Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-372-873/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-19
Bylos Nr.
1-372-873/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Žimkienė
Kaltinamasis
V. S.
Advokatai
Vera Gortovanova
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-372-873/2017Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00858-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.12. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,sekretoriaujant Saulutei Jurkėnaitei,dalyvaujant prokurorei Danutei Kisinienei,kaltinamojo gynėjai advokatei Verai Gortovanovai,kaltinamajam V. S.,vertėjoms Erikai Vensevičienei, Vandai Žitkauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2014 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S., Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalyje, nuteistas laisvės atėmimo 4 metams bausme, minėtam nuosprendžiui įsiteisėjus 2014 m. liepos 4 d., Vilniaus apygardos teismui atmetus jo apeliacinį skundą, būdamas nesuimtas, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku išvyko iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir besislapstydamas nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, vengė atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kol 2016 m. spalio 11 d. buvo sulaikytas Vilniaus tarptautiniame oro uoste, esančiame Rodūnios kelias 2, Vilniuje.

Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad neatvyko atlikti bausmės dėl svarbių priežasčių. Jis nemato nusikaltimo sudėties, paliko šalį dėl svarbių priežasčių. Buvo grėsmė šeimai ir jam asmeniškai. R. Š. paprašė atvykti į teismą liudyti, pasakė, ką jis turi pasakyti. V. S. atsisakė. V. S. neėmė jo atvežto šaukimo, po to jam šaukimą atvežė darbuotojas iš departamento. Jis sakė, kad tai, ką turi pasakyti, jam jau žinoma, nuo to priklausys jo bylos baigtis. Kai jis teisme nedavė parodymų, kurių prašė, sulaukė skambučio iš R. Š., kuris sakė, kad jis prisižaidė. Po to buvo atvažiavę darbuotojai iš departamento, sakė, kad jis prisižaidė. Praėjus kiek laiko, pas jį atėjo R. Š., jis neįsileido. Po to atvažiavo gal 5 departamento automobiliai, tuo metu R. Š. pabėgo, pareigūnai apsupo namą, bandė įeiti, manė, kad R. Š. pasislėpė jo namuose. Jam grasino, sakė, kad prisidirbo, grasino bylos baigtimi, kad atsiras naujų bylų. Po to teismas jį pripažino kaltu. Vėliau buvo skambučiai trečiųjų asmenų, jie sakė, kad byla krypsta ne jo naudai, toliau bus dar blogiau. Jis suprato, kad skambina tie patys asmenys, kurie jam grasino, įteikinėjo šaukimus, kvietė susitikti. R. Š. yra nuteistas, kuriais metais, jis negali pasakyti. Po teismo V. S. nusprendė, kad skųs nuosprendį. Iki teismo jo gyvenamoji vieta buvo su žmona, po to gyveno pas mamą. Po teismo sprendimo jis apie savaitę gyveno pas mamą, paskui išvyko iš šalies. Jis bijojo ir jam nepasakė, kad gali iš karto eiti atlikti bausmę. Jis suprato, kad bausmė bus pradėta vykdyti, kai praeis visas instancijas. Prieš išvažiuodamas jis susitarė su V., kad tada, kai bus išnaudotos visos galimybės dėl bylos atnaujinimo, jis paduos skelbimą į laikraštį ir V. S., su juo susisiekęs, grįš į Lietuvą. Taip ir įvyko, kai pasirodė R., V. pranešė apie R.. Bilietus pirko buvusi V. S. žmona, per V. turėjo jam perduoti bilietus. Jam tiesiog perskaitė nuosprendį, jis nepaklausė, kaip jam reikia elgtis. Jis suprato, kad jam nebuvo paskirti apribojimai. Kai V. S. išvyko, jis padarė taip, kad visi matytų, jog nuo jo žmona nusisuko. Jis pripažįsta, kad pagal įstatymą padarė pažeidimą, jog neatvyko atlikti bausmės. Kai jis grįžo, jo laukė muitinės ir policijos darbuotojai, jis pasakė, kad turi būti ekipažas, žinojo, kad važiuoja į policiją, R. turi jo laukti. Jei žmogus būtų kaltas, jis nepatikėtų net ir policijos darbuotoju, kuris pasakė, kad galima bylą atnaujinti, o šiuo atveju buvo kitaip.

Liudytojas N. D., paaiškino, kad jo darbo funkcijos – asmenų paieškos vykdymas. V. S. jis nėra matęs, tik vykdė jo paiešką. Buvo gautas įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Vykdant nuosprendį, buvo patikrinti adresai, V. S. nebuvo surastas. N. D. paiešką vykdė iki 2015 m. liepos mėn., po to perėmė kitas pareigūnas. Kai V. S. buvo sulaikytas, paiešką vykdė V. T.. N. D., vykdydamas paiešką, lankėsi namuose ir kalbėjo su J. S.. Ji pasakojo, kad su vyru susipyko, vyras čia nebegyvena. Buvo bandoma ją įtikinti, N. D. manė, kad ji palaiko ryšį su vyru. Pagrindinis jos motyvas buvo, kad vyras nesiruošia atlikti bausmės, nes, jų manymu, bausmė paskirta neteisėtai. Jis neprisimena, kad ji būtų ką nors sakiusi dėl grėsmės V. S. gyvybei. Ji sakė, kad jis nekaltas, byla suklastota. R. Š. pavardė jam girdėta, skyriuje buvo paskelbta jo paieška pagal kitą bylą. J. S. neminėjo šios pavardės. Iš žmonos kalbos jis susidarė įspūdį, kad vyras žinojo apie bausmės vykdymą. Atvykęs N. D. visada prisistato, kad yra pareigūnas. Atvykęs pas J. S. jis pasakė, kad atvyko dėl nuosprendžio jos vyrui. Ji turbūt suprato, dėl ko jis atvyko, nes jo nieko neklausė. N. D. gal 3 kartus lankėsi pas J. S.. Pirmą kartą kartu važiavo vairuotojas. R. P. jis nepažįsta. J. S. nepasakė, kur yra jos vyras, ar ji žinojo, jis negali pasakyti. Asmenų paieška dėl to, ar yra paskirta kokia nors kardomoji priemonė, nesiskiria. Oficialios informacijos, kad V. S. išvykęs iš Lietuvos, jis neturėjo. Ar bendravo su I. S., neatsimena. Gal skambino jai telefonu. Tuo adresu, kur ji gyvena, jis lankėsi, bet atrodo, kad jos nesurasdavo arba ji durų neatidarydavo. Kai jie prisistato, visada yra privaloma parodyti tarnybinį pažymėjimą. Pas J. S. namuose jis buvo du kartus, o gal ir daugiau. Šeimos nariams jis palieka mobilaus ir darbinio telefono numerius.

Liudytojas V. T. paaiškino, kad jis vykdė V. S. paiešką. Buvo gauta duomenų, kad V. S. slapstosi Didžiojoje Britanijoje. Su V. S. artimaisiais jam neteko bendrauti. Tokios informacijos, kad V. S. slepiasi, nes yra pavojus jo gyvybei, negirdėjo. Kai gaunamas teismo nuosprendis, vykstama nuosprendyje nurodytu adresu, jei pats asmuo nerandamas, jo šeimos nariams paliekami kontaktai, kad galėtų susisiekti. Jeigu gautų tokią informaciją, kad asmens gyvybei gali grėsti pavojus, galėtų kažką daryti, kad užtikrintų asmens saugumą. R. P. pavardė jam nieko nesako. V. S. sulaikyme V. T. nedalyvavo, tiesiog perdavė informaciją oro uosto pasienio tarnybai. Jie turėjo duomenų, kad V. S. turėjo atskristi. Kad V. S. buvo siūloma nusipirkti lėktuvo bilietą kitą pavarde, duomenų neturėjo.

Liudytoja J. S. paaiškino, kad jos vyras nuteistas tik pagal nukentėjusiojo parodymus, jokių kitų įrodymų nėra. Ji kovojo už teisybę, rašė skundus į visas įmanomas institucijas. 2016 m. kovo mėnesį pas ją atvažiavo asmuo, prisistatęs kriminalinės žvalgybos pareigūnu, atvyko automobiliu „Škoda“, parodė savo asmens tapatybės dokumentą, prisistatė kaip R. P.. Jis išklausė visą istoriją, pažadėjo atnaujinti bylą. Jis aiškino, kad rado pareigūnus, kurie sufabrikavo bylą, kad vyras negali grįžti į Lietuvą, nes negali patekti į pareigūnų, kurie jo ieško, rankas, kadangi tie pareigūnai padėjo nukentėjusiajam P. laimėti pirmąją bylą, pagal kurią jos vyras buvo nuteistas. Ji mano, kad šis žmogus, R., – valstybės saugomas liudytojas. Ji ne kartą pareigūnams minėjo, kad kitas valstybės saugomas liudytojas, R. Š., grasino jos vyrą „pasodinti“. Apie informaciją, kad jiems grasinama, ji sakė pareigūnui N.. Kai jis atvažiavo, ji papasakojo, kad pas juos atvažiuodavo pareigūnai, jis paklausė, su kokia mašina, ji atsakė, kad su „Škoda“, kuri priklauso departamentui. Ji sakė N., kad liko viena su mažamečiais vaikais, yra bedarbė, turi paskolą, galimai, V. išvyko užsidirbti pinigų. Ji sakė, kad jis pats grįš ir nereikia jo persekioti. 2014 m. gruodžio 13 d. ji grįžo iš komandiruotės, rado prie savo namo atidarytus vartus, priparkuotą „Škoda“ automobilį, mama iš antro aukšto pamatė, kad už tvoros stovi dar vienas automobilis, todėl ji iškvietė policiją. „Škoda“ automobilių prisiparkavimas vyko ne jos kieme, vienas automobilis buvo priparkuotas prieš namą, kitas – už vartų. Policijos patrulis atvažiavo, apėjo teritoriją, paskui paaiškėjo, kad pas kaimynus vyko gimtadienis ir ten galimai svečių automobiliai buvo priparkuoti. 2015 m. gruodžio 13 d. pas juos atvažiavo patrulis, klausė, kur yra jos buvęs vyras, norėjo patikslinti informaciją dėl ginklo, bet į namus nėjo. Tada stovėjo patrulių mašina, policininkai buvo su uniformomis, jokių veiksmų neatliko, patruliai paaiškino, kad atvažiavo pasiklausti, ar yra V. S., šiuo adresu registruotas ginklas, ji pasakė, kad nežino, jie į namus neužėjo. Vėliau pasirodė kitas pareigūnas, R. P.. Ji su R. P. matėsi 2016 m. kovo 16 d. ir 17 d., telefonu su juo kalbėjo 2016 m. rugsėjo mėn. gale. Ji nesupranta, ko R. P. norėjo iš jų, jis paėmė jos mamos dvi auksines grandinėles ir jos grandinėlę, jų negrąžino. Jis teigia, kad nieko iš jų nepasiėmė. Jis pasiūlė, kad V. važiuotų iš užsienio su svetimais dokumentais. Kai ji kalbėjo su R. P. telefonu, sakė, kad reikia parašyti prokuratūrai oficialų prašymą, kad V. sugrįžtų, jis sakė, kad nereikia, nes visi sužinos, jis negalės jiems padėti. Ji supranta, kad viskas skamba neįtikinamai, bet jie buvo beviltiškoje būsenoje, gavo atsakymus, kad neatnaujinama byla, kai atsirado pareigūnas, kuris žadėjo padėti, jie patikėjo. Fotorobotą sudarė V., per kurį R. atėjo. V. bendravo su R., o ji bendravo su V.. Su R. V. bendravo nuo 2016 m. pradžios. R. pasakė, kad jis yra kriminalinės žvalgybos pareigūnas, V. jam papasakojo apie jų šeimą. R. pasakė, kad jis yra labai teisingas pareigūnas, jam nepatinka tokie dalykai ir, jei V. nekaltas, jis padės. Po to ji susitiko su R., parodė visus dokumentus, jis pažadėjo padėti. R. P. minėjo, kad jo buvęs vadas yra STT pareigūnas, turi gerų ryšių, gali padėti. Jis siuntė ją pas E. D., neva, šis ieškojo R. Š.. Straipsnį, kuriame, kaip ji mano, rašoma apie R., ji rado 2016 m. lapkričio mėn. R. pasakė, kad tam, jog P. prisipažintų, reikalingos grandinėlės, kad sudarytų įkalčius. Ji turi duomenis iš interneto, kad O. A. yra R. P. žmona. Ji negali atsakyti į klausimą, kokia grėsmė buvo jos vyrui iki 2016 metų sausio mėnesio, nes ši grėsmė iki šiol išlieka, kad galimai ir toliau bus bandoma jam „kabinti“ bylas, kuriose jis nedalyvavo. Tokias prielaidas daro, nes R. taip sakė. Tokią nuomonę iki 2016 m. sausio ji susidarė iš to, kad niekas nereagavo į jų skundus. R. P. pateikė asmens tapatybės kortelę, o ne pareigūno pažymėjimą, kad jis pareigūnas, ji manė todėl, kad V. sakė, jog R. buvo duotas leidimas tamsinti automobilio stiklus. Jos vyras dingo 2014 m. vasarą, su juo ryšių ji nepalaikė. Vyras išvyko, nes bijojo dėl šeimos saugumo. Vyras bijojo dar tada, kai vyko teismai, bijojo, kad tada, kai jis pateks į kalėjimą, bus dar daugiau bylų. Ji sužinojo, kad vyras atvyksta į Lietuvą, kai jai buvo liepta nupirkti bilietą. Bilietą jai liepė nupirkti R. P., ji pirko internetu, tai buvo spalio mėnesį. R. pasakė, kad yra pakankamai duomenų suimti T. P. už melagingus parodymus. Ji patikėjo. Visus tuos metus ji nepalaikė ryšio su vyru. Ji rašydavo skundus, siųsdavo vyrui į dėžutę, o pasirašytus gaudavo į tėvų fizinę dėžutę, kaip jie ten atsirasdavo, ji nežino. Jie su vyru buvo sutarę, kad ji ieškos teisybės dėl jų vaikų. Vyras materialiai nepadėjo, padėjo tik jo mama. Skundai buvo dėl bylos atnaujinimo. Nuosprendį ji išklausė kartu su vyru, girdėjo, kad paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, bet nesuprato, kada įsiteisėja nuosprendis. Paskutinė teismo nutartis buvo 2016 m. sausio mėn. Nuo sausio iki spalio ji buvo atėjusi pas advokatę, pasakė informaciją apie R.. Su advokate derino dėl Strasbūro, advokatė rekomendavo savo kolegę, ji atėjo paimti kontaktų, tada ir užsiminė apie R..

Vilniaus apskrities VPK NTV APS vyr. tyrėjo N. D. 2014 m. rugpjūčio 22 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, vykdant V. S. paiešką buvo patikrintos jo galimos gyvenamosios vietos Vilniuje: (duomenys neskelbtini), tačiau ieškomasis nerastas. (duomenys neskelbtini) gyvenanti ieškomojo motina I. S. paaiškino, kad sūnus pas ją negyvena. Kur jis gali gyventi, ji nežino, jo telefono numerio neturi. (duomenys neskelbtini), namuose buvusi ieškomojo žmona J. S. nurodė, kad su vyru susipyko (dėl teismų) ir jis išėjo iš namų. Kur jis gali būti, ji nežino. Tęsiant paiešką buvo nustatyta, kad ieškomasis naudojasi tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Omnitel duomenimis, savininkas iki 2014 m. liepos 9 d. buvo pats V. S.), tačiau šiuo metu jis išjungtas. Akivaizdu, kad įsiteisėjus nuosprendžiui, V. S. pasislėpė nuo bausmės atlikimo (išvyko iš paskutinės žinomos gyvenamosios vietos, išjungė telefoną), todėl tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį ( t. 1, b. l. 2).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalyje, jam paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuteistojo V. S. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos ( t.1, b. l. 14-20).

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties duomenimis, V. S. apeliacinis skundas atmestas ( t.1, b. l. 46-48).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. patvarkymo duomenimis, 2014 m. kovo 20 d. nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. liepos 4 d., pateikiamas vykdyti Vilniaus apskrities VPK NTV Asmenų paieškos skyriui ( t.1, b. l. 13).

Kasacinio 2014 m. rugpjūčio 7 d. skundo duomenimis, jį pasirašė V. S. ( t.1, b. l. 35-43).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties duomenimis, atsisakyta priimti V. S. kasacinį skundą ( t.1, b. l. 34).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015 m. birželio 29 d. nutarimu V. S. pripažintas įtariamuoju, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, paskelbta jo paieška ( t.1, b. l. 52).

Vilniaus apskrities VPK OVS tyrėjo R. M. tarnybinio 2016 m spalio 12 d. pranešimo duomenimis, V. S. sulaikytas 2016 m. spalio 11 d., 23.00 val., Rodūnios kel. 2, Vilnius ( t.1, b. l. 56).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2016 m. lapkričio 16 d. protokolo duomenimis, advokatė Vera Gortovanova pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad V. S. įsiteisėjus nuosprendžiui nuo 2014 m. liepos 4 d. iki jo sulaikymo intensyviai įrodinėjo savo nekaltumą, dėl svarbių priežasčių ir tirtinų aplinkybių negalėjo laiku pradėti paskirtos bausmės atlikimo, taip pat pateikė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties, kasacinio skundo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, skundų Klaipėdos VPK, VRM Imuniteto valdybai, kreipimosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, atsakymo, medžiagos, susijusios su pareiškimais pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kopijas (t.1, b. l. 71- 141).

Pateiktų dokumentų duomenimis, Klaipėdos apskrities VPK 2014 m. lapkričio 19 d. į J. S. laišką dėl atpažinimo atsakė, kad neturi teisės kvestionuoti teismo priimtų sprendimų (t.1, b. l. 89). J. S. 2014 m. lapkričio 17 d. skundo, skundo papildymo duomenimis, ji kreipėsi dėl įtariamojo atpažinimo, kreipėsi su klausimu, kodėl į jos laiškus atsakinėja institucijos, nesusijusios su informacija, skirta Klaipėdos apskrities VPK (t.1, b. l. 90, 91-92). Policijos departamento prie VRM Imuniteto valdybos 2014 m. spalio 22 d. atsakymo V. S. duomenimis, jam grąžinti dokumentai, pranešta, kad tyrimas nebus pradedamas ( t.1, b. l. 93). Pareiškimo ir atsakymo duomenimis, 2015 m. birželio 4 d. buvo atsisakyta priimti V. S. 2015 m. balandžio 24 d. gautą pareiškimą Europos Žmogaus Teisių teisme (t.1, b. l. 95-106). Pareiškimo duomenimis, advokatė Vera Gortovanova 2015 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi su prašymu pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ( t.1, b. l. 107-109), pateikė specialisto 2015 m. rugpjūčio 31 d. išvadą ( t.1, b. l. 110-116), Vilniaus apygardos 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo duomenimis, buvo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (t. 1, b. l. 118-120), 2015 m. rugsėjo 29 d. skundo duomenimis, 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimas buvo skųstas (t.1, b. l. 121-124), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. spalio 26 d. nutarimo duomenimis, skundas dėl 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo buvo atmestas ( t.1, b. l. 126-129), 2015 m. lapkričio 3 d. skundo duomenimis, 2015 m. spalio 26 d. nutarimas buvo skųstas ( t.1, b. l. 130-133), Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties duomenimis, 2015 m. lapkričio 3 d. skundas buvo atmestas ( t.1, b. l. 134-135), 2015 m. gruodžio 23 d. skundo duomenimis, 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis buvo skųsta ( t.1, b. l. 136-139), Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties duomenimis, 2015 m. gruodžio 23 d. skundas buvo atmestas ( t.1, b. l. 140-141).

„Sodra“ registro duomenimis, V. S. iki 2014 m. liepos 14 d. dirbo UAB „Dmitrij“ ( t.1, b. l. 147).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, suimamas.

Lietuvos Respublikos BK 242 straipsnyje numatytas vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę laikomas baigtu, kai nuteistasis atlieka veiksmus, rodančius, kad vengiama atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nesuimtas nuteistasis laisvės atėmimo bausmės gali vengti, atsisakyti priimti šaukimą į policiją ar Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo padalinį sužinoti vykimo į pataisos namus laiką, tvarką ir pan.; vengdamas atlikti bausmę gali imtis ir aktyvių veiksmų, pavyzdžiui, slėptis, išvykti į kitą vietovę, nedeklaruoti gyvenamosios vietos ir kt. Subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, kaltininkas supranta, kad jis laiku nenuvyksta į pataisos namus, yra visos galimybės tai padaryti, nėra pateisinamų priežasčių, dėl kurių jis gali nevykdyti paskirtos bausmės, siekia nepradėti atlikti laisvės atėmimo bausmės.

Kaltinamasis neneigė žinojęs apie jam priimtą įsiteisėjusį nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, teigė nesupratęs, kada privalo pradėti atlikti bausmę, manė, kad po to, kaip išnaudos visas galimybes skundžiant nuosprendį, be to, jautė grėsmę sau ir šeimai.

Teismas vertina, kad objektyvūs vengimo veiksmų kaltinamasis neginčija – jis išvyko iš Lietuvos, nepradėjo atlikti bausmės, kol nebuvo sulaikytas.

Teismas vertina, kad bylos duomenys paneigia kaltinamojo poziciją dėl jo veikos subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios.

Bylos duomenimis, V. S. dalyvavo apeliacinį skundą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme, žinojo, kad šis skundas atmestas, iš gyvenamosios vietos išvyko. Teismas vertina, kad nuteistojo motyvai, jog jis stengėsi išnaudoti visas galimybes įrodyti savo nekaltumą, teikė skundus, jo atsakomybės nešalina. Kaltinamasis tiek proceso pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame teisme turėjo gynėją, kaip matyti iš skundų ( b. l. 107-109, 121-124, 130-132,136-139), juos rašė ir teikė ir advokatė, J. S. parodymais, buvo sukurta sistema, kaip V. S. galėjo gauti ir pasirašyti dokumentus (ji siųsdavo vyrui elektroniniu paštu, o pasirašytus gaudavo į tėvų fizinę dėžutę, kaip jie ten atsirasdavo, ji nežino) – V. S. argumentas, kad jis nesuprato, jog turi atlikti jam paskirtą bausmę, akivaizdžiai išgalvotas. Teismas pažymi, kad kasacinis V. S. skundas ir kreipimasis į Europos Žmogaus Teisių Teismą buvo atmesti, prašymai ir skundai dėl bylos atnaujinimo buvo baigti nagrinėti 2016 m. sausio 19 d., tačiau atlikti bausmės V. S. neatvyko. Teismas pažymi, kad buvusios sutuoktinės galimos derybos su žmogumi, kuris nepareikė savo pažymėjimo, prašė, jos teigimu, auksinių grandinėlių, kad būtų sudaryti įkalčiai prieš nukentėjusįjį, negali būti vertinami kaip teisėti, pateisinantys kaltinamojo neatvykimą atlikti bausmės. Teismas vertina, kad V. S. argumentas, jog jis išvyko, siekdamas apsaugoti savo šeimą, taip pat paneigtas. Kaip matyti iš J. S. parodymų, prie jos namų automobilius buvo pastatę, kaip paaiškėjo atvykus policijos pareigūnams, pas kaimyną į svečius atvykę žmonės, jos namuose lankėsi policijos pareigūnai, ieškoję V. S., o asmuo, kaip vėliau suprato, ją apgavęs – R., pasirodė tik 2016 metais, t. y., jokios grėsmės nei V. S., nei jo šeimai realiai nebuvo. Nors V. S. teisme nurodė bijojęs, kad jam nebūtų naujų bylų, objektyviai, jokių duomenų, patvirtinančių tokią poziciją, nepateikta, teismas pasisako, kad siekimas išvengti galimo baudžiamojo persekiojimo taip pat nevertintinas pateisinančia vengimo atlikti bausmę priežastimi.

Kaltinamasis, įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, išvyko iš gyvenamosios vietos, besislapstydamas nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose vengė atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kaltinamojo kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 242 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta jo dalinį kaltės pripažinimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis teistas ( t.1, b. l. 148), duomenų apie galiojančias nuobaudas nėra (t.1, b. l. 150), nėra Vilniaus priklausomybės ligų įskaitoje ( t.1, b. l. 154), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas ( t.1, b. l. 152, 153).

Bylos duomenimis, V. S. buvo ieškomas ilgiau kaip 2 metus, šią veikos trukmę teismas vertina didinančia jos pavojingumą. Vertindamas duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad V. S. turi du vaikus, siekia išlaikyti su jais ryšį. Kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu iš kaltinamojo priteista 155656 Lt (45081 Eur) žalos atlyginimui. Teismas daro išvadą, kad V. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydis, įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant išsaugoti teigiamus socialinius ryšius, nustatytinas mažesnio nei sankcijoje numatyto vidurkio.

Bausmė, skirtina šiuo nuosprendžiu, bendrintina su bausme, paskirta 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, taikant dalinį sudėjimą, prie 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalies pridedant skiriamos bausmės dalį.

V. S. sulaikytas 2016 m. spalio 11 d., 23.00 val. (t.1, b. l. 56). Kardomoji priemonė jam nepaskirta, neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 242 straipsnyje, skirti bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, prie neatliktos bausmės dalies, paskirtos 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, galutinę bausmę V. S. skirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. sausio 19 d.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nijolė Žimkienė