Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2118-270/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-22
Bylos Nr.
1-2118-270/2014
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-02923-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Kaltinamasis
I. B.
Advokatai
Mindaugas Vaivada
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2118-270/2014Teisminio proceso Nr. 1-14-1-02923-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.3;2.3.4.3;2.3.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant prokurorei Editai Naujokaitei,kaltinamajam I. B.,gynėjai advokatei Mindaugui Vaivadai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Kaltinamasis I. B. 2012-07-28 apie 3.34 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,52 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, vieną kartą peiliu dūrė V. P. į krūtinės sritį, tuo jam padarydamas kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje pusėje priekiniame paviršiuje su tarpšonkaulinių kraujagyslių, diafragmos, kepenų pažeidimu, ko pasekoje išsivystė sunkus šokas dėl nukraujavimo, tokiu būdu jis sunkiai sutrikdė V. P. sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis I. B. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2012-07-27 dienos meu jis atėjo pas E. P., kuris miręs ir gyveno adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atėjo dar keli kaimynai – R. M., L. S. ir S. V., visi vartojo alkoholinius gėrimus. Po 24.00 val., apie 01.00 val., atėjo V. P.. Tuo metu L. S. jau buvo išėjęs į namus, o R. M. miegojo. S. V. atėjusį V. P. pradėjo varyti iš buto, nes jiedu buvo susipykę ir dėl to kilo žodinis konfliktas, kiek jis vyko nurodyti negali, tačiau toliau visi vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Su nukentėjusiuoju pykosis tik S. V., jis su nukentėjusiuoju buvo ankščiau kartą susimušęs, tačiau susipykės nebuvo. Kadangi jis (I. B.) buvo neblaivus, kitų aplinkybių nepamena. Taip pat nepamena, kad jis būtų konfliktavęs su atėjusiu V. P. ir dėl to nežino, kas galėjo sužaloti nukentėjusįjį, mano, jog jis pats (I. B.) negalėjo sužaloti nukentėjusiojo, nes neturi tokios mados imti peilį į rankas, o ant jo drabužių nebuvo likusių karujo žymių, jis pats susižalojęs nebuvo, jokių įbrėžimų neturėjo. Jis tik pamena, kad nukentėjusysis iš buto išėjęs nebuvo ir pamena tik tai, kad į butą atvyko policijos pareigūnai ir jį, pristatę į policijos komisariatą, patalpino į areštinę. Ant peilio buvo rasti jo pirštų pėdsakai, tačiau jie galėjo likti dėl to, kad jis peiliu pjaustė užkandą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2012-07-28 apklaustas tariamuoju I. B. savo kaltę prisipažino ir parodė, kad 2012-07-27 apie 13.30 val. jis atėjo pas E. P., taip pat atėjo dar keli kaimynai, jie gėrė alkoholinius gėrimus (vyną, alų). Išgėrė pakankami daug, nes jis liko pas E. P. miegoti. Apie 24 val. atėjo kaimynai Rimas (R. M.), Linas (L. S.) ir Santa (S. V.), su kuriais dar gėrė alkoholinių gėrimų. Neprisimena laiko, apie 1 val. nakties atėjo V. P.. Jis buvo šiek tiek išgėręs. Jie visi sėdėjo kambaryje ant sofos. Jis, t.y. I. B., sėdėjo ant sofos krašto, šalia jo sėdėjo Rimas (R. M.), toliau Linas (L. S.) ir Eduardas (E. P.). S. V. sėdėjo ant kėdės. S. V. pradėjo V. P. varyti namo, nes pastarasis buvo ją sumušęs prieš kelias dienas. V. P. pasiliko gerti su jais. R. M. nuėjo miegoti, o jie žiūrėjo televizorių. V. P. atsisėdo šalia jo. Jis su V. P. dėl kažko susiginčijo. Tada jis nuėjo į virtuvę, kur paėmė didelį peilį, priėjo prie V. P., sėdinčio kambaryje ant sofos, ir vieną kartą jam dūrė, nežiūrėdamas kur. Peilio kūne nepaliko. Daugiau nieko neatsimena, ką darė, kur padėjo peilį. Kodėl dūrė V. P. į krūtinę atsakyti negali, buvo labai girtas. Su V. P. sutarė gerai, vieną kartą buvo susimušę dėl V. P. draugės S. V., daugiau nesutarimų nebuvo (b.l. 87-88).

Motyvuojamoji dalis

Įtariamasis I. B. 2013-03-26 apklausos metu kaltu prisipažino ir patvirtino savo parodymus, duotus 2012-07-28 apklausos metu (b.l. 93).

Pagarsimus parodymus kaltinamasis I. B. paaiškino, jog tokių parodymų jis nepamena ir nepamena, kad būtų pripažinęs kaltę. Patvirtino, jog tiek 2012-07-28, tiek 2013-03-26 įtariamojo apklausos protokoluose yra jo raka daryti įrašai, po protokolais pasirašė jis, tačiau apklausiant įtariamuoju, jis sakė, kad neprisimena aplinkybių.

Nors kaltinamasis I. B. kaltu neprisipažino, jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina sekantys įrodymai:

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. P. parodė, kad I. B. jis pažįsta 3 metus, kartu vartodavo alkoholinius gėrimus, tačiau daugiau judviejų niekas nesieja. Buvo atvejis, kuomet jis su I. B. buvo susimušęs dėl S. V. telefono, kuomet jis telefoną buvo radęs paslėptą pas I. B.. Kadangi jis (V. P.) su S. V. draugauja, pasitaiko atveju kuomet su ja ir pykstasi. 2012-07-27 jis susipyko su S. V., paskambinęs jai telefonu sakė S. V. sugrįžti į namus, tačiau ji pasakė, kad pyksta ir yra bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis nuvažiavo nurodytu adresu, bute rado S. V., I. B., E. P., R. M. ir L. S.. Visi bute buvę asmenys buvo pikti ant jo, nes jis (V. P.) ankščiau buvo susimušęs su I. B.. Jis, užėjęs į butą, S. V. pasakė mautis batus ir važiuoti namo, nes nėra ko čia gerti. Pasakė jai, kad palauks, o pats išgers vyno, kol ši apsirengs. Dėl to jam bute esantys papriekaištavo, nurodydami, kad S. V. nėra jo mergina, nurodė jam išeiti iš buto. Į tai jis atsakė, kad jam niekas „nevadovaus“, o S. V. vėl pasakė eiti namo. Taip jis prabuvo bute apie 2 val., gėrė vyną, norėdamas S. V. įkalbėti važiuoti namo. Jam sėdint, I. B. nuėjęs į virtuvę pasiėmė peilį ir nieko nesakęs dūrė jam peiliu, jam pradėjo bėgti kraujas. Jis sugriebė I. B. už rankos, atėmė peilį ir padėjo jį ant stalo, ar padavė S. V., tiksliai nepamena. Visi asmenys tuo metu buvo kambaryje, L. S. tuo momentu jau buvo išėjęs iš buto. Dūręs peiliu I. B. jam nieko nesakė. Jis (V. P.) S. V. pasakė kviesti greitąją, po ko atvyko ir policija. Pristačius į medicinos įstaiga, jį iš karto buvo operuojamas, 4 paras buvo ligoninėje, gydėsi namuose, po mėnesio prasidėjo komplikacijos, dėl ko jis vėl buvo operuojamas ir 1 mėnesį gulėjo ligoninėje. Netrukus po įvykio, bendraujant su S. V., ši prašė jo nerašyti policijai pareiškimo, nes I. B. bijojo kalėjimo, todėl jis pirminiuose savo parodymuose, apklausiamas ligoninėje, nurodė, jog susižalojo pats nukrisdamas ant peilio. Vėliau apklausiamas policijoje jis paaiškino tikrąsias įvykio aplinkybes. Pareiškė 3500 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, prašo jį tenkinti, civilinį ieškinį pagrindžiančių įrodymų nėra pridėjęs, neturtinės žalos atlyginimo nereiškia.

Iš esmės nalaogiškas aplinkybės nukentėjusysis V. P. nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 17, 18-19).

2012-08-16 V. P. medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros metu dalyvavęs teismo medicinos ekspertas nustatė, jog V. P. nustatyta kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda dešinėje krūtinės ląstos 5-ame tarpšonkauliniame tarpe su tarpšonkaulinių kraujagyslių, diafragmos ir kepenų pažeidimu. Tai komplikavosi kraujo išsiliejimu į dešinę krūtinplėvės ertmę ir gyvybei pavojingu arterinio kraujospūdžio kritimu. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu ar įrankiu vienu trauminiu poveikiu, galimai 2012-07-28. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo atsiradimo galimybė netyčia užkrentant ant peilio mažai tikėtina, nes tokio sužalojimo padarymui peilis turėjo būti nukreiptas smaigaliu kūno link ir tvirtai fiksuotas (b.l. 27-28).

2013-02-15 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad V. P. padaryta kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje pusėje priekiniame paviršiuje su tarpšonkaulinių kraujagyslių, diafragmos, kepenų pažeidimais, ko pasekoje išsivystė sunkus šokas dėl nukraujavimo. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu duriančiai – pjaunančių savybių turinčiu daiktu, netrukus iki hospitalizacijos 2012-07-28. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl krūtinės ląstos kiauryminės žaizdos bei išsivysčiusio sunkaus šoko. Sužalojimas nebūdingas griuvimui ar savęs žalojimui (b.l. 31-33).

Apklausta teisme liudytoja S. V. parodė, kad I. B. yra jos pažįstamas, V. P. jos draugas, sugyventinis, dėl alkoholio vartojimo jos santykiai su V. P. buvo prasti. Tarp I. B. ir V. P. prieš pusantrų metų buvo kilęs konflikatas dėl jos dingusio telefono, kuomet V. P. buvo sadavęs I. B. į veidą. 2012-07-27 ji vakare, apie 20.00 – 21.00 val., atvyko pas E. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute buvo R. M., L. S., I. B., E. P.. Vėliau atėjo V. P., prisėdo prie stalo ir išgėrinėjo kartu. Išgertuvių metu V. P. pradėjo pyktis su I. B., galimai dėl jos susimušė, išėjo iš kambario ir toliau barėsi koridoriuje. Sugrįžus V. P. į kambarį, ji pamatė pas V. P. durtinę žaizdą. I. B. taip pat sugrįžo iš karto į kambarį, atsisėdo ir nieko neaiškino, buvo ramus. V. P. jai pasakė, kad I. B. jį sužalojo peiliu. Kaip buvo sužalotas V. P. ji pati nematė. Patvirtino, kad ji (S. V.) prašė, kad V. P. nerašytų pareiškimo policijai, nes I. B. yra jaunas, o V. P. ir taip turėjo atlikti bausmę kalėjime. Greitąją medicinos pagalbą kvietė ji. Visi buvo pristatyti į policiją, policijoje iš karto nieko neaiškino, ne buvo labai išgėrę, todėl pareigūnai laukė kol visi prablaivės.

Apklaustas teisme liudytojas R. M. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį I. B., nukentėjusįjį V. P. pažįsta tik iš matymo. 2012-07-27 jis buvo bute pas E. P., gėrė ir buvo stipriai neblaivus. Jis miegojo, todėl nežino kas įvyko. Jį pažadino policijos pareigūnai. Bute kraujo dėmių jis nematė, iš policijos pareigūnų sužinojo, kad sužalotas žmogus.

Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas R. M. davė ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-07-27 visą dieną jis gėrė su kaimynu E. P.. Vėliau atėjo I. B., S. V.. E. P. kaimynas L. S. buvo dieną, kuomet jie gėrė, o ar L. S. pasiliko naktį, jis nežino. Mano, kad įvykio metu L. S. nebuvo, nes policijos pareigūnai į komisariatą pristatė visus buvusius bute. Jis neatsimena, kas vyko naktį, nes nuėjo miegoti. Jį pažadino policijos pareigūnai (b.l. 49-50, 51-52).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. P. (miręs 2013-03-24), parodė, kad 2012-07-27 jis visą dieną gėrė su kaimynu R. M.. Vakare pas jį atėjo I. B., apie 23.30 val. atėjo S. V., naktį atėjo V. P.. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jis buvo gerokai išgėręs, todėl nuėjo miegoti. Kai jį pažadino, bute buvo sujudimas, V. P. gulėjo ant lovos kruvinas, kaimynas R. M. miegojo ant kitos lovos, S. V. kvietė greitąją pagalbą. Jis nematė I. B. kambaryje. Kaip buvo sužalotas V. P., jis nematė, nes miegojo (b.l. 45-46).

2012-07-28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio patrulio A. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-07-28 apie 03.36 val. patruliuodamas gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) peiliu sužalotas vyriškis. Atvykus pastebėjo iš laiptinės išeinantį neblaivų vyriškį, kaip vėliau sužinojo, tai I. B.. Užėjus į butą rado į krūtinę sužalotą V. P.. E. P. paaiškino, kad būtent I. B. peiliu sužalojo V. P.. Nukentėjusįjį vyriškį medikų brigada nuvežė į ligoninę. Taip pat bute buvo S. V. bei vyriškis, kuris miegojo ir jo pažadinti nepavyko. I. B. buvo pristatytas į policijos komisariatą (b.l. 5).

2012-07-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vieno kambario butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirmame namo aukšte. Įėjus patenkama į koridorių, kuriame stovi spinta, šaldytuvas su mikrobangų krosnele. Iš koridoriaus yra įėjimas į virtuvę, kurioje dešinėje pusėje stovi spintelė su kriaukle, kurioje yra indai, ant krašto dešinėje guli mažas peilis. Kairėje stovi stalas, ant jo yra didelis virtuvinis peilis, du maži virtuviniai peiliukai. Ant didžiojo peilio ašmenų matosi raudonos spalvos dėmės. Koridoriuje kairėje pusėje yra durys į kambarį. Apžiūros metu buvo paimtas didelis peilis ir du maži peiliai nuo stalo, vienas mažas peilis nuo kriauklės krašto. (b.l. 8-16)

2012-09-20 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant tirti pateikto peilio, laboratorijoje pažymėto Nr. 1, paimto 2012-07-28 įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, geležtės (mėg. Nr. 1) rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto peilio, laboratorijoje pažymėto Nr. 3, paimto 2012-07-28 įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, geležtės (mėg. Nr. 5) rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant šio peilio rankenos (mėg. Nr. 6) žmogaus kraujo nerasta, rasta sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. (b.l. 68-70)

2013-07-11 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant peilio, laboratorijoje pažymėto Nr. 3, paimto 2012-07-28 įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, geležtės (mėg. Nr. 5) rasto vyro kraujo genotipas ir ant rankenos (mėg. Nr. 6) rastų identifikavimui tinkamų sumaišytų dviejų asmenų biologinių pėdsakų DNR profilio dominuojantis genotipas sutampa su I. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų I. B. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000001 proc. (b.l. 137-140)

2014-03-20 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant peilio, tiriant pažymėto Nr. 1 (geležtės, mėg. Nr. 1), paimto 2012-07-28 apžiūrint įvykio vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasto vyro kraujo genotipas sutampa su V. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. P. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000005 proc. (b.l. 76-80).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad I. B. tyčia sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą. Nors kaltinamasis savo kaltę neigė, nurodydamas, jog įvykio aplinkybių dėl girtumo jis nepamena, o pats jis negalėjo sužaloti nukentėjusiojo, tokius parodymus teismas vertina kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus, nes tokie kaltinamojo parodymai paneigti byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po nusikaltimo padarymo, jis pripažino, kad peiliu sužalojo nukentėjusįjį, nurodė, jog susiginčijus su V. P., jis nuėjo į virtuvę, paėmė didelį peilį, priėjo prie V. P., sėdinčio kambaryje ant sofos, ir vieną kartą jam dūrė, nežiūrėdamas kur, peilio kūne nepaliko. Netikėti šiais pirminiais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes šie parodymai sutampa su nukentėjusiojo parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, be to, šių parodymų tikrumą kaltinamasis patvirtino savo parašu bei įrašu apie jo užrašytų žodžių teisingumą. Būtent šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo V. P. parodymai, kuris nuosekliai viso proceso metu teigė, jog šiam atėjus pas E. P., dėl jo atėjimo į butą kilo ten esančių asmenų (R. M., I. B., E. P. ir S. V.) nepasitenkinimas, po ko išgertuvių metu I. B. nuėjęs į virtuvę pasiėmė peilį ir nieko nesakęs dūrė V. P. peiliu, po ko nukentėjusysis sugriebė I. B. už rankos, atėmė peilį ir padėjo jį ant stalo, kuris atvykusių pareigūnų buvo paimtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Nukentėjusiojo, liudytojos S. V., iš dalies paties kaltinamojo parodymais taip pat nustatyta, kad tarp I. B. ir V. P. buvo pakankamai įtempti santykiai dėl ankščiau tarp judviejų kilusio konflikto. Liudytoja S. V. patvirtino, jog išgertuvių metu bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būtent tarp I. B. ir V. P. kilo konfliktas, jiedu pradėjo pyktis, po ko abu išėjo iš kambario ir toliau barėsi koridoriuje, o šiems sugrįžus iš koridoriaus, V. P., kambaryje buvusiai S. V., pranešė, kad V. P. sužalojo peiliu durdamas būtent I. B. ir paprašė S. V. kviesti GMP. Taip pat apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo, paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad iki atvykstant V. P. į butą, L. S. bute, kuriame buvo sužalotas nukentėjusysis, jau nebuvo, o bute likę liudytojai R. M. ir E. P. įvykio metu miegojo, tai pat nustatyta, kad nukentėjusysis iš buto niekur kitur išėjęs nebuvo. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, jog jis atėmė peilį iš kaltinamojo ir padėjo peilį ant stalo patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados, kurios patvirtina, kad įvykio vietoje ant nuo stalo paimto didelio virtuvinio peilio (pats kaltinamasis tyrimo metu nurodė, jog būtent dideliu peiliu jis dūrė nukentėjusiajam), ant kurio peilio ašmenų matėsi raudonos spalvos dėmės, rasta dviejų asmenų biologiniai pėdsakai, kurie sutampa su I. B. genotipu, bei V. P. genotipu. Taip pat specialistų išvadomis yra konstatuota, kad sužalojimas nukentėjusiajam padarytas vienu trauminiu poveikiu duriančiai – pjaunančių savybių turinčiu daiktu, netrukus iki hospitalizacijos 2012-07-28, sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl krūtinės ląstos kiauryminės žaizdos bei išsivysčiusio sunkaus šoko, pažymint, kad sužalojimas nebūdingas griuvimui ar savęs žalojimui, o tiriant sužalojimo atsiradimo galimybę netyčia užkrentant ant peilio specialistai konstatavo, jog tokio sužalojimo galimybė mažai tikėtina, nes tokio sužalojimo padarymui peilis turėjo būti nukreiptas smaigaliu kūno link ir tvirtai fiksuotas. Taigi šios nustatytos aplinkybės bei baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo virš aptarti įrodymai patvirtina, jog nukentėjusįjį V. P. sužalojo būtent I. B., o ne kitas bute buvęs asmuo. Nors tarp nukentėjusiojo ir liudytojos S. V. parodymų nepavyko pašalinti prieštaravimų kurioje vietoje, t.y. kambaryje ar koridoriuje, buvo sužalotas V. P., kadangi kiekvienas iš jų liko prie savo pozicijos, tačiau šios aplinkybės neturi esminės reikšmės I. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, neginčijamai nustatyta, jog I. B. tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam į krūtinės sritį ir taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą, dėl to I. B. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Kaltinamojo I. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. I. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,52 promilių girtumas (T. 1, b.l. 82)), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas I. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, nedirba, neteistas (b.l. 117), administracine tvarka baustas (b.l. 118-119), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 1998-05-18 iki 1998-06-29, diagnozė: socializuotas elgesio sutrikimas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant lakias medžiagas, žalingas vartojimas (b.l. 109), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 111), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 110), 2013-09-10 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nėra duomenų, kad I. B. sirgo ar serga lėtiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, taip pat nėra duomenų, kad veikos metu buvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, nes tuo metu buvo neblaivus – paprasto girtumo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizės nėra pagrindo (b.l. 116), į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. Taigi įstatymų leidėjas vienintele bausme asmeniui, padariusiam minėtame straipsnyje įtvirtintą sunkų nusikaltimą, laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį. Todėl I. B. už šį nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltinamojo jauną amžių, paties nukentėjusiojo rizikingą elgesį bei situacinį veikos pobūdį – alkoholio vartojimą su mažai pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis bei pretenzijų reiškimą šiam nesant pageidaujamam svetimame bute, todėl bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijos vidurkis. Į skirtinos bausmės laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2012-07-28 03.36 val. iki 2012-07-29 13.47 val., t.y. 2 paras.

I. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Nukentėjusysis V. P. pareiškė 3500 litų civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškinio dalyku pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos, išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Nukentėjusysis turtinės žalos dydį grindė tuo, jog 3500 litų jam teko sumokėti už jo gydymą. Byloje tokių duomenų nukentėjusysis nepateikė, o kaip matyti iš Valstybinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio, gydymo išlaidas už nuketėjusiojo gydymą patyrė būtent Valstybinė ligonių kasa. Kadangi turtinę žalą patvirtinančių įrodymų nukentėjusysis nepateikė, jo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį padarytai 13626,81 lt. dydžio turtinei žalai atlyginti, kadangi dėl patirtų sužalojimų V. P. buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir už asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad I. B. sužalojo V. P., todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Kaltinamasis civilinio ieškinio dydžio neginčija.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: keturi peiliai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (b.l. 71-72), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,

nuspren džia:

I. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trims) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2012-07-28 03.36 val. iki 2012-07-29 13.47 val., t.y. 2 paras.

I. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo I. B. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį momento.

Nukentėjusiojo V. P. pareikštą civilinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti šiai institucijai iš I. B. 13626,81 litų.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - keturis peilius, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (b.l. 71-72), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Olegas Zaicevas