Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant prokurorei Aldonai Vitkauskienei, gynėjui advokatui Kęstui Ramanauskui, nukentėjusiajai L. Ž.

K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, susituokęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 310 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. K., 2012 m. rugpjūčio 11 d. apie 20:00 val., L. Ž. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) , sudavė ne mažiau, kaip 5 smūgius medine lazda L. Ž. rudos spalvos šuniui į įvairias kūno vietas, tuo padarė pirmo kaklo slankstelio, viršugalvio, pakaušio kaulų, dešinės pusės smilkinkaulio lūžius, nutraukė stuburo smegenis, tokiu būdu jis žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko šis žuvo.

Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis K. K. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 11 d., apie 20 val., jis savo sodyboje (duomenys neskelbtini), kuri ribojasi su L. Ž. sodyba, priėjęs prie avių, kurios tuo metu buvo prie tvarto, ir jas suskaičiavęs pastebėjo, kad vienos avies trūksta. Apžiūrėjęs pievą, apie 30 m atstumu nuo kaimynės L. Ž. tvoros, pastebėjo gulintį negyvą ėriuką. Ėriukui buvo įkąsta į galvą ir kojas. Jis riktelėjo, tuo metu sulojo kaimynės šuo, ir jis, negalvodamas, nubėgo iki kaimynės L. Ž. sodybos tvoros. Bėgdamas iš malkų krūvos pasiėmė pagalį ir, perlipęs sodybos tvorą, kuri yra apie 1 m aukščio, toje vietoje, kur yra šuns būda, prilėkęs prie būdos pririšto kaimynų šuns Meškio, kelis kartas pagaliu trenkė šuniui į galvą ir pastarąjį užmušė. Tada atsitokėjo, atsegė šuns antkaklį ir, vėl jį užsegęs, nunešė šuniuką į savo sodelį ir, iškasęs duobę, paguldė ten šunį ir savo negyvą avinuką. Suduodant smūgius šuniui, pastarasis gindamasis jam įkando į ranką. Taip pat paaiškino, kad L. Ž. sodyboje laiko tris šunis - kiemsargį Meškį, rudos spalvos, kuris būna pririštas prie būdos bei dar du didelius, lyg vilkinių veislės, šunis, kurie sodyboje visada palaidi. Didieji šunys visada peršoka per tvorą, o mažiukas - pralenda pro skyles tvoroje. Pernai kaimynės šunys apdraskė jo dvi avis, kurios nugaišo, o šiemet sukandžiojo vieną mažiuką bei kitą didesnį ėriuką. Su kaimynais susitaikydavo, pakalbėdavo ir į policiją nesikreipė. Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo pripažįsta, dėl neturtinės mano, kad reikalaujama 10 000 Lt suma yra per didelė, 1000 Lt būtų protinga suma. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, padarytą žalą – 171,14 Lt - atlygins.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji L. Ž. parodė, kad ji turi sodybą (duomenys neskelbtini), kuri ribojasi su K. K. sodyba, tačiau nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Minėtoje sodyboje ji laiko šunį, vardu Meškis, kuris visuomet yra laikomas pririštas prie būdos, kiti du šunys – dobermanų veislės kalytė bei Belgų aviganis – gyvena kartu su ja bute. Minėtus du šunis ji atsiveždavo į sodybą ir, kol ji būdavo sodyboje, šunys sodybos teritorijoje lakstydavo palaidi. Sodyba yra aptverta nuo upelio (duomenys neskelbtini) pusės 1 m aukščio tvora, visur kitur – 1,50 – 180 cm aukščio tvora ir šuo per tvorą neperšoka. 2012-08-12 apie 19.10 val. atvykę prie savo namelio, pasigedo šuniuko Meškio, kuris buvo pririštas prie būdos. Apžiūrėję teritoriją prie būdos rado kraujo dėmes. K. K., perlipęs per tvorą, užmušė prie grandinės pririštą, svetimoje teritorijoje esantį šunį. Taip pat paaiškino, kad maždaug prieš du mėnesius tarp jų ir K. K. įvyko konfliktinė situacija. K. K. atėjęs su savo sūnumi A. ją apkaltino, kad jų šuo Meškis papjovė jam priklausantį ėriuką, tačiau tą kartą tarp jų konfliktas išsisprendė taikiai. Seniau jų šuo lakstydavo palaidas ir dar žaisdavo su K. šunimi ir jokių avelių nepuldavo. Tačiau vėliau jų šuniui kažkas sužalojo galvą ir, po to, šuniukas Meškis pradėjo nemėgti K. ir jo sūnaus A. ir lodavo ant jų, nors seniau viskas buvo tvarkoje. 2012-08-08, vakare, jai atvažiavus į sodybą, jos pasitikti atbėgo šuo Meškis, kuris buvo išsinėręs iš antkaklio bei išgąsdintas. Atvažiavusi taip pat pastebėjo kitoje pusėje stovintį K. K. sūnų A. ir jai priėjus prie pastarojo pasikalbėti, A. pasakęs jai, kad Meškis sužalojo jų dvi avis. Nuėjusi apžiūrėti avių pamatė, kad vienai aviai buvo apdraskyta akis, o kitai - patepta šlaunis purvu - gal ten buvo įkasta. Daugiau sužalojimų nepastebėjo. Ir tąkart su kaimynu K. K. gražiuoju susitarė, kaimynas paprašė laikyti šunį pririštą. Tada ji padarė šuns antkaklyje dar vieną skylę, kad šuo niekaip negalėtų išsinerti iš antkaklio. K. K. jos šunį užmušė pririštą prie būdos. Dėl to, kad neteko šuns, patyrė žiaurų stresą, nes labai mylėjo savo šunį, taip pat tikėjosi, kad šuo bus geras apsaugininkas, jai padarytą neturtinę žalą vertina 10 000 Lt. Taip pat jai padaryta ir 171,14 Lt turtinė žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Giedrius Slavinskas parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėju. 2012 metų rugpjūčio 16 dieną kartu su Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėju Jurgiu Ostromecku ir kaltinamuoju K. K. vyko į parodymų patikrinimą vietoje į (duomenys neskelbtini). esančią K. K. sodybą. Nuvykus nurodytu adresu, K. K. parodė vietą, kur jis stovėjo ir skaičiavo savo auginamas avis, parodė malkų krūvą, iš kurios pasiėmė pagalį ir, perlipęs per tvorą, pateko į L. Ž. sodybą, kur nuėjo prie sodo namelio. Ten atsineštu pagaliu užmušė L. Ž. šunį, atnešė jį į savo sodybą ir užkasė maždaug 20-30 cm gylio duobėje. Sugrįžus iš L. Ž. sodybos į V. K. sodybą, kaltinamasis parodė vietą, kur užkasė užmuštą šunį. Taip pat sakė, kad kartu su užmuštu L. Ž. šunimi jis užkasė ir savo avį, kurią dėl L. Ž. šuns apkandžiojimo reikėjo papjauti, nes ji būtų neišgyvenusi. Kaltinamasis atkasė vietą, kurioje buvo užkastas L. Ž. šuo ir avis. Šunį iš duobės išėmė, o avį duobėje paliko ir vėl užkasė. Kokio dydžio buvo avis, pasakyti negali, kadangi aveis kūnas nebuvo pilnai atkastas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas B. K. parodė, kad gyvena kartu su nukentėjusiąja L. Ž., kuri turi sodybą (duomenys neskelbtini) Šioje sodyboje gyvena ne nuolatinai, į sodybą atvyksta per išeigines, vakarais po darbo. Sodybos teritorija yra aptverta 1 m aukščio tvora, palei kelią - 1,80 cm tvora. Su L. Ž. turėjo įsigiję priklydusį į sodybą šuniuką Meškį, kuris būdavo pririštas prie namelio esančios būdos. Vasarą jis kartu su L. į sodybą atvažiuodavo kiekvieną vakarą prižiūrėti sodybą ir pašerti šunį, kuris visada būdavo pririštas. Atvažiavę paleisdavo šunį, kuris būdavo su L. Būdavo, kad Meškis kažkur pabėgdavo, nes jų šuo ir kaimynų šuo Pifas draugaudavo. Žiemą šunis paleisdavo, kadangi būdavo šalta. Su sodybos kaimynais K. K. ir V. K. sugyveno gražiai, jokių nusiskundimų iš kaimynų dėl šuns nebuvo, kol šių metų pavasarį rado Meškį praskelta galva. Nematė, kas tai padarė, tačiau po įvykio šuo, pamatęs K. K. arba jo sūnų anapus tvoros, draskydavosi. Todėl įtarė, kad šunį galėjo sužaloti K. K.. Rugpjūčio pradžioje jis su L. apie 18 val. atvažiavo į sodybą pašerti šuns ir pastebėjo, kad Meškis buvo išsinėręs iš savo antkaklio. Jis įdūrė dar vieną skylę antkaklyje, kad šuo iš antkaklio nebegalėtų išsinerti. Tuo pat metu atėjęs K. K. sūnus pasakė, kad šuo buvo nutrūkęs ir sudraskė jų aveles. Iš tolo apžiūrėjęs avis pastebėjo, kad vienai avelei šlaunis apdraskyta, kitos avies buvo paraudusi akis. Tuo metu konfliktas išsisprendė taikiai, kaimynas jokios kompensacijos už sužalotas avis nereikalavo. Dar prieš šį įvykį, t.y. liepos pradžioje į jų sodybą atėjęs kaltinamojo sūnus A. K. jų paklausė, kuris iš šunų yra medžioklinis, kadangi kažkuris iš šunų jų ėriukui sukandžiojo lytinius organus. Ir tada su kaimynu ginčą išsprendė taikiai. Savo šuns pasigedo sekmadienį - atvykę į sodybą Meškio nerado, pamatė prie šuns būdos kraujo klaną. Įtarė, kad šunį galėjo užmušti kaimynas K. K., kuris neblaivus tapdavo agresyvus.

Parodymų patikrinimo vietoje metu K. K. parodė vietą, kur užmušė L. Ž. šunį Meškį ir kur jį užkasė (b.l. 64-67).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji L. Ž. parodė vietą savo sodyboje prie namelio, kur prie būdos buvo pririštas šuo vardu Meškis; parodė vietą, kur rado kraujo dėmes prie šuns būdos; parodė vietą, kur rado šuns grandinę. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 36-39).

Specialisto išvadoje Nr.G 2370/12(02) nurodyta, kad K. K. konstatuotas kairės plaštakos – dilbio kastinis sužalojimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu galimai šuns dantimis suspaudžiant kairės plaštakos - dilbio minkštuosius audinius, ko pasėkoje kairės plaštakos – dilbio oda paraudo, patino (b.l. 48).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kaimo sodų teritorijoje. Visa teritorija yra aptverta tinkline metaline tvora. Rytinėje, pietinėje bei vakarinėje sodybos pusėje už tvoros yra griovys su vandeniu. Prie pietinės sodybos tvoros iškastas 20*15 m vandens telkinys. Jo dešinėje stovi medinis 5*5 m namelis, šalia kurio yra šuns būda. Prie būdos matosi į kraują panašios dėmės. Šuns grandinė įtvirtinta ant plieninio 15 m ilgio laido. Grandinė nutemta laidu šiaurės kryptimi. Įvykio vietoje rastas šuns antkaklis, kuris paimtas ( b.l. 5-7).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Iš 2012 m. rugsėjo 7 d. Apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiosios L. Ž. pateiktas kompaktinis diskas buvo apžiūrėtas ir nustatyta, kad jame užfiksuota, 2012 metų rugpjūčio 12 d. įvykio vieta, kurioje buvo užmuštas šuo, esanti (duomenys neskelbtini) sodų teritorijoje. Prie geltonos spalvos šuns būdos matyti didelė dėmė, panaši į kraują. Dešiniau nuo šuns būdos matosi plieninis laidas. Prie plieninio laido matosi į kraują panašios dėmes. Kairiau nuo šuns būdos matosi į kraują panašios dėmės (b.l. 24, 25-26).

Šuns antkaklis, paimtas apžiūrint įvykio vietą (b.l. 5-7) buvo apžiūrėtas ir nustatyta, kad ant jo matosi dėmės, panašios į kraujo dėmes (b.l. 32-34). Antkaklis atiduotas saugojimui nukentėjusiajai L. Ž. (b.l. 35).

Parodymų patikrinimo vietoje su įtariamuoju K. K. atkastas šuns lavonas buvo apžiūrėtas, nustatyta, kad tai vyriškos lyties mišrūnas, juodos su ruda spalvos. Šuns kailis yra apsivėlęs žemėmis (b.l. 28-30). Šuns kūnas perduotas nukentėjusiajai L. Ž. (b.l. 31).

2012-08-16 Gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo akte Nr.74 nurodyta, kad šuo nugaišo dėl pirmo kaklo slankstelio, viršugalvio, pakaušio kaulų, dešinės pusės smilkinkaulio lūžių ir nutrauktų stuburo smegenų. Nustatyti sužalojimai šuns kūne yra būdingi sužalojimams, padarytiems buku daiktu (b.l. 52).

Išdėstyti įrodymai, t.y. kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiosios L. Ž., liudytojų B. K., Giedriaus Slavinsko, parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, Gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo aktas, specialisto išvada ir kt. įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis K. K. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 310 str., t.y. 2012 m. rugpjūčio 11 d. apie 20:00 val., L. Ž. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau, kaip 5 smūgius medine lazda L. Ž. rudos spalvos šuniui į įvairias kūno vietas, tuo padarė pirmo kaklo slankstelio, viršugalvio, pakaušio kaulų, dešinės pusės smilkinkaulio lūžius, nutraukė stuburo smegenis, tokiu būdu jis žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko šis žuvo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. K., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 310 str.), tačiau savo veiksmais jis žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko šis žuvo. Kaltinamasis K. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis K. K. administracine tvarka nebuvo baustas (b.l. 74), Kaišiadorių PSC psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitą neįrašytas (b.l. 80), buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b.l. 78) (duomenys neskelbtini) seniūnija dėl K. K. elgesio nusiskundimų nėra gavusi (b.l. 76). Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus K. K. už padarytą nusikaltimą BK 310 str. sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei už nesunkų nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (BK 47 str. 3 d. 2 p.).

K. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji L. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 171,14 Lt turtinės bei 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 11, 12). Civilinis ieškinys dalyje dėl padarytos turtinės žalos yra pagrįstas bylos medžiaga (b.l. 14,15), kaltinamasis sutinka su prašomu priteisti turtinės žalos dydžiu, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai, nes turtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta kaltais K. K. veiksmais. Nukentėjusioji L. Ž. taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ji nurodė, kad dėl to, kad neteko šuns, patyrė žiaurų stresą, dėl ko pablogėjo sveikata, nes labai mylėjo savo šunį, taip pat tikėjosi, kad šuo bus geras apsaugininkas, todėl jai padarytą neturtinę žalą vertina 10 000 Lt.

LR CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (K. K. šiuo metu nedirba, tačiau yra darbingas), į tai, kad nukentėjusioji dėl to, kad neteko augintinio – šuns, kurį augino, juo rūpinosi bei prižiūrėjo, patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo emociškai sutrikdyta, protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, skriaudą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta nukentėjusiosios L. Ž. prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažinus iki 1500 Lt.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas (b.l. 27), paliktinas saugoti byloje, šuns antkaklis, perduotas saugoti nukentėjusiai L. Ž. (b.l. 35) – grąžintinas nukentėjusiai (BPK 94 str. 1d. 3, 5 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnį ir skirti jam 5 MGL (650 Lt baudą), sumokant ją per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios L. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti L. Ž. iš K. K. 171,14 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt vieną litą 14 ct) turtinei ir 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje L. Ž. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską palikti saugoti byloje, šuns antkaklį, perduotą saugoti nukentėjusiai L. Ž., grąžinti nukentėjusiai L. Ž..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.