Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Valdui Grabauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), šiuo metu gydosi reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2017 m. kovo 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d.- 8 MGL( 301 Eur) bauda.

2) 2017 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. – 4 mėnesiams viešųjų darbų, išdirbant visuomenės labui po 20 val. per mėnesį.

3) 2017 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., - 8 MGL (301) Eur bauda.

4) 2017 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – vienerių metų laisvės atėmimu ir 8 MGL (301 Eur) bauda.

5) 2017 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 189 str. 1 d. – keturių mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, realiai bausmės neatlikusi, teistumui neišnykus,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. rugpjūčio 15 d. apie 23.00 val. Taikos pr. 119, Klaipėdoje, E. J. paprašė pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Galaxy j 7“, telefono negrąžino, jį pardavė, tokiu būdu pagrobė svetimą E. J. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy j 7“, kurio vertė 500 eurų.

Be to, M. I. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neturėdama tikslo jas platinti, t.y.:

2017 m. rugsėjo 6 d. apie 13.30 val., adresu Taikos pr. 97 B, Klaipėdoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens nusipirko ir tokiu būdu įgijo ne mažiau nei 0,005 g. narkotinės medžiagos – heroino, kurią ji su savimi laikė iki 2017 m. rugsėjo 6 d. 13.45 val., kol ties Taikos pr. 97 B namu, Klaipėdoje, šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamoji M. I. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusiuoju susipažino vasarą, pabendravo, nusipirko alaus, paprašė jo paskambinti ir taip pavogė telefoną. Tai, kad jis turi telefoną, matė, kai traukė iš kišenės ir kalbėjo su kažkuo. Jai pasiskambinti nereikėjo, prašė turėdama tikslą telefoną pasisavinti. Jis telefoną jai davė, ji prie jo nekalbėjo, nuėjo, po to priėjo ir pasakė, kad nėra telefono. Grįžo gal po 10 min. Telefoną paslėpė. Po to dar jie dar truputį pasėdėjo ir viskas. Paskui ji grįžo pasiimti telefono ir jį realizavo, kur neatsiminė, bet ne lombarde. Gavo už telefoną apie 30–40 eurų, juos išleido narkotikams. Telefonas, kurį paėmė, buvo Samsung Galaxy J7. Ji narkotikus vartoja su pertraukomis nuo 15 m. Vartojo heroiną. Šiuo metu yra blaiva apie 5 mėn., dirba su programomis, su psichologais, gydosi. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Žalos nukentėjusiajam neatlygino. Šiuo metu ji pajamų neturi, iš gaunamos pašalpos bandys žalą atlyginti. Jos vaikus globoja mama. Mažajam vaikui 5 m., dukrai 9 m. Vaikų tėvas irgi reabilitacijoje. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, kaltinamoji savo kaltę taip pat pripažino visiškai ir parodė, kad narkotikus įsigijo iš asmens, vardu Stanislavas. Narkotikus įsigijo prie „Vaikų pasaulio“ parduotuvės už 20 eurų, vieną dozę heroino. Tuo metu buvo vartojanti, narkotikus įsigijo savo reikmėms. Nespėjo įsimesti dozės, nes ją sulaikė policijos pareigūnai. Ji buvo ne viena. Savo elgesį vertina blogai. Išvadas daro, bando išmokti gyventi blaiviai. Darė nusikaltimus, nes vartojo, dabar nori išsigydyti, susirasti darbą, auginti vaikus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, pripažino pilnai (1 t., b.l. 49–50, 178-179).

Be kaltinamosios prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniais.

2017 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užregistruotas E. J. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. apie 23.00 val. Taikos pr. 119, Klaipėdoje, lauke davė merginai vardu (duomenys neskelbtini) savo mobilųjį telefoną „Samsung galaxy J7“ juodos spalvos, kad galėtų pakalbėti. Po 10 minučių mergina teigė, kad iš jos pavogė telefoną. Jam telefono negrąžino. Jam buvo padaryta 500 eurų turtinė žala (1 t., b.l. 1–2).

2017 m. rugpjūčio 23 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota kaip nukentėjusysis E. J. atpažįsta kaltinamąją M. I. (1 t., b.l. 27–42).

2017 m. spalio 6 d. akistatos protokole užfiksuotas M. I. prisipažinimas pavogus iš E. J. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ (1 t., b.l. 49–50).

Nukentėjusysis E. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas, parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. apie 20 val. susitiko su mergina, kuri paprašė parūkyti. Po to nuėjo prie Taikos pr. 119, Klaipėdoje, kur sėdėjo, rūkė, vartojo alkoholį. Jiems sėdint ant suoliuko apie 22.30–23.00 val. prie jų priėjo du nematyti vaikinai. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad vienas yra jos brolis, o kitas jos draugas. Vaikinai gėrė alų, (duomenys neskelbtini) – sidrą. Po kurio laiko (duomenys neskelbtini) paprašė duoti telefoną paskambinti. Jis nieko neįtardamas apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) davė pasinaudoti savo mobiliojo ryšio telefonu. Mergina paėjo toliau ir jis jos nebematė. Po 10 min. mergina grįžo ir pareiškė, kad telefonas iš jos buvo pavogtas. Ji pasakojo, kad jos buvęs vaikinas iš jos pavogė telefoną. Apie pusvalandį vaikščiojo kiemais, nieko nesutiko, po to išsiskyrė. Jis norėjo nueiti pas savo draugą, gyvenantį Taikos pr. 125 name. Būdamas laiptinėje išgirdo triukšmą, išėjęs į kiemą, pamatė policijos automobilį, jame sėdėjo (duomenys neskelbtini) ir kiti du asmenys. Tada policija sulaikė ir jį ir pristatė į policijos komisariatą. Tuo metu policijos pareigūnams nieko nesakė, nes buvo girtas ir buvo sulaikytas dėl kitų aplinkybių. Rugpjūčio 16 d. dirbo, todėl nenuvyko į policijos komisariatą, pareiškimą parašė rugpjūčio 17 d. Visi telefono įsigijimo dokumentai liko pas jo draugę Vaidą, kuri yra Anglijoje. Mano, kad telefoną pavogė (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 26–27).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas A. P. parodė, 2017 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, tikslios datos nepamena, vėlai vakare, kartu su M. I. ir pažįstamu S. I., kuris šiuo metu yra išvykęs gyventi į užsienį, kartu leido laiką. Jis vartojo narkotines medžiagas – raminamus vaistus, todėl buvo apsvaigęs ir to vakaro aplinkybių neatsiminė. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) susipažino su vaikinu ir su juo leido laiką. Po kurio laiko ji pasakė, kad iš jos kažkas pavogė telefoną, kurį ji buvo pasiskolinusi iš minėto vaikino. Po kurio laiko M. I. prisipažino, kad telefoną paslėpė krūmuose, po to pardavė nepažįstamam asmeniui (1 t., b. l. 62–67).

2017 m. spalio 4 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5511)-ISI-6136 konstatuota, kad rudos spalvos skysčio iš 2,0 ml vienkartinio švirkšto, 2017 m. rugsėjo 6 d. rasto ir paimto apžiūros metu pas M. I., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, jo masė yra 0,005 g. (1 t., b.l. 115–116).

2017 m. spalio 11 d. nutarimu perduoti daiktus saugojimui - švirkštas ir spec. paketą iki teismo sprendimo perduoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą (1 t., b.l. 117).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas D. L. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. patruliavo Klaipėdos mieste. Apie 13.45 val. Taikos pr. 97b, Klaipėdoje, pastebėjo du įtartinus asmenis. Jie buvo atsitūpę. Išlipęs iš tarnybinio automobilio pradėjau eiti link šių asmenų. Pastebėjo, kad mergina už marškinėlių kažką užsikišo. Įtarė, kad tai gali būti narkotinės medžiagos. M. I. buvo kartu su A. P., kuris narkotinių medžiagų su savimi neturėjo, todėl jam buvo surašytas AN protokolas už narkotinių medžiagų vartojimą, o M. I. turėjo su savimi švirkštą su skysčiu, galimai narkotine medžiaga, todėl švirkštas buvo supakuotas į spec. Paketą Nr. 448403. M. I. pripažino, kad vartoja narkotines medžiagas ir švirkšte esantys narkotikai yra jos ( 1 t., b.l. 109).

2017 m. rugsėjo 6 d. tarnybiniame pranešime dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo nurodoma, kad patruliuojant AP „L1718“ nustatytame maršrute, kartu su būrio vadu D. L. apie 13.45 val. Taikos per. 97b pastebėjo du įtartinus asmenis. Einant link jų aiškiai matėsi kaip mergina užsikišo už marškinėlių kairiosios pusės narkotines medžiagas. Priėjus prie asmenų nustatyta, kad tai buvo A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), M. I., gimusi (duomenys neskelbtini) Kadangi mergina galimai su savimi turėjo narkotinių medžiagų, ji buvo sulaikyta ir pristatyta į Klaipėdos miesto policijos komisariatą atlikti apžiūrą (1 t., b.l.105).

2017 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 2554/2017(01) konstatuota, jog M. I. šlapime rasta morfino ir lorazepamo. Šlapime tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kokaino ir jo metabolitų nerasta ( 1 t., b.l. 148).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokuroro Valdo Grabausko 2017 m. spalio 16 d. nutarimu ikiteisminiai tyrimas Nr. 01-1-42043-17 ir Nr. 01-1-45841-17 sujungti, tyrimui suteikiant vieną procesinį Nr. 01-1-42043-17.

Nusikalstamos veikos kvalifikacija ir įrodymų vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

BK 178 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vagystę – tyčinį neteisėtą neatlygintiną svetimo turto užvaldymą ir jo pasisavinimą (pagrobimą). Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad grobdamas svetimą turtą jis veikia prieš turto savininko valią, numato, kad jis dėl to patirs materialinės žalos, ir to nori. Taigi, vagystės atveju kaltininkas suvokia, kad jam svetimą turtą paima prieš savininko ar jo valdytojo valią. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta paprastoji vagystė (pagrobto svetimo turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL).

BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Kadangi šios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardinti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 259 straipsnio 2 dalies dispozicijoje išvardintų alternatyvių veiksmų. Narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmas, kuriuo asmuo įgyja narkotines medžiagas, taip pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką. Narkotinių medžiagų laikymas – tai bet kokia tyčinė veika, susijusi su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė už narkotinių medžiagų laikymą pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką kyla nepriklausomai nuo jų laikymo trukmės.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo dalyko požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239, heroino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,02 g, didelis kiekis – daugiau kaip 2 g.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. I. neteisėtai įsigijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – heroino, ir laikė 0,005 g narkotinės medžiagos – heroino, t. y., šis kiekis buvo nedidelis.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant neabejotinai įrodyta, kad M. I. 2017 m. rugpjūčio 15 d. apie 23.00 val. Taikos pr. 119, Klaipėdoje, E. J. paprašė pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Galaxy j 7“, telefono negrąžino, jį pardavė, tokiu būdu pagrobė svetimą E. J. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną, kurio vertė 500 eurų.

Be to, M. I. 2017 m. rugsėjo 6 d. apie 13.30 val., adresu Taikos pr. 97 B, Klaipėdoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens nusipirko ir tokiu būdu įgijo ne mažiau nei 0,005 g. narkotinės medžiagos – heroino, kurią ji su savimi laikė iki 2017 m. rugsėjo 6 d. 13.45 val., kol ties Taikos pr. 97 B namu, Klaipėdoje, šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Jos veika tinkamai kvalifikuota pagal 178 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamosios kaltė dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: pačios kaltinamosios prisipažinimu, parodymais, duotais teisme, nukentėjusiojo E. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų D. L., A. P. parodymais, akistatos protokolu, specialisto išvada, tarnybiniais pranešimais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Nusikaltimą M. I. padarė veikdama tiesiogine tyčia, t.y. ji suvokė, kad grobdama svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikalstama veika – baudžiamasis nusižengimas,– padarytas taip pat tiesiogine tyčia: M. I. suvokė, kad neteisėtai įsigyja narkotinę medžiagą – heroiną, neteisėtai ją laiko, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nusikalstamos veikos yra baigtos, kadangi kaltinamoji turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu/įsigytu turtu/narkotinėmis medžiagomis.

Kaltinamoji M. I., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, savo kaltę pripažino, kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarė būdama apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Bausmės skyrimas.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

M. I. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, t.y. vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.), numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. M. I. anksčiau teista 5 kartus už tyčines nusikalstamas veikas, tarp jų ir už analogišką veiką, t.y. už vagystes net 4 kartus. Daug kartų bausta administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Visa tai neigiamai charakterizuoja asmenį. M. I. nedirbanti, registruota darbo biržoje. Turi du mažamečius vaikus – 5 ir 8 m. Šiuo metu M. I. gydosi reabilitacijoje, pagal programą. VšĮ „Anykščių jausmų ratas“ charakterizuojama teigiamai – kaip bendraujanti, nekonfliktiška asmenybė. Iš byloje esančios VšĮ „Anykščių jausmų ratas“ pažymos matyti, kad M. I. pagal programą planuoja gydytis iki 2019 m. balandžio 20 d. Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad M. I. yra teista, teistumas neišnykęs, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, į jos atsakomybę švelninančias ir sunkinančias aplinkybes, šeimyninę padėtį, mano, jog teisingumas ir bausmės paskirtis bus pasiekti kaltinamajai paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies ir 259 straipsnio 2 dalyje sankcijose numatytas griežčiausias bausmes, t.y. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skirti terminuotą laisvės atėmimą, nustatant šios bausmės trukmę artimą sankcijoje suponuojamam jos vidurkiui (BK 50 str. 1–2 d.), už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirti areštą, nustatant šios bausmės trukmę didesnę nei sankcijoje nurodytas vidurkis (BK 49 str. 1–3 d.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės subendrintintos, jas iš dalies sudedant.

Kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jai taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nusikalstamas veikas M. I. padarė prieš priimant 2017 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, kuria M. I. subendrintos bausmės pagal 2017 m. rugpjūčio 7 d., 2017 m. birželio 12 d. ir 2017 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmė su 8 MGL (301 Eur) bauda, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir prieš priimant 2017 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jai paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Abu priimti teismo sprendimai yra įsiteisėję. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2017 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta bausme bei su 2017 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2017 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (8 mėnesius laisvės atėmimo) bei 2017 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (2 mėnesius laisvės atėmimo) paskirtų švelnesnių bausmių. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytinos bausmės dalys, atliktos pagal minėtus Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimus (nutartį ir nuosprendį).

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-09-06 13.45 val. iki 2017-09-07 13.10 (1 para) (1 t., b. l. 157–168).

Teismo vertinimu, nors kaltinamosios asmenybė, jos gyvenimo pokyčiai ir nepašalina padarytų veikų pavojingumo ir nesumažina jos kaltės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nėra kaltinama sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymu, už nusikalstamas veikas kaltinamajai skirtina bausmė nesiekia dviejų metų laisvės atėmimo, kaltinamoji nori pasitaisyti ir savarankiškai gydosi pagal paskirtas programas, teismas mano, kad teisingumas ir bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. I. atidėtinas dvejiems metams. Siekiant padėti kaltinamajai pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 10 punktais, jai skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, gydytis priklausomybės ligas ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t. b. l. 96–98, 170–171),– nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog nukentėjusysis E. J. pareiškė kaltinamajai civilinį ieškinį dėl 500,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 59). Pareikštą ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Byloje nustatyta, jog kaltinamoji M. I. pagrobė nukentėjusiojo E. J. turtą, t.y. jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy J7“, kurio vertė 500 eurų. Nustatyta, kad turtinė žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamosios veiksmais, todėl ją kaltinamoji privalo atlyginti. Tarp kaltinamosios M. I. nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Be to, kaltinamoji M. I. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. Pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamosios M. I. nukentėjusiajam E. J. priteistinas 500,00 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Dėl kaltinamosios prašymo dėl išlaidų atlyginimo

Kaltinamoji M. I. bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymus dėl išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo atlyginti kelionės lengvuoju automobiliu išlaidas, kurios sudaro iš viso 103,56 eurų sumą (t. 2, b. l. 13-14, 19-20).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Šiuo atveju, kaltinamoji nepatenka į sąrašą asmenų, kuriems proceso išlaidos yra atlyginamos. Kaltinamosios dalyvavimas bylos nagrinėjime yra privalomas ir būtinas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje M. I. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, jos prašymai atmestini ir patirtos kelionės išlaidos neatlygintinos.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – švirkštą ir specialų paketą, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, – sunaikinti įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. I. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai bausmę – 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimą.

M. I. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti jai subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę bausmę –laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta bausme ir 2017 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2017 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi bei 2017 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtų švelnesnių bausmių ir paskirti M. I. galutinę 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei 8 MGL (301 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. I. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, gydytis priklausomybės ligas ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti kaltinamosios M. I. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-09-06 13.45 val. iki 2017-09-07 13.10 (1 parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1) bei bausmės dalis, atliktas pagal 2017 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir 2017 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo E. J. civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Iš M. I. nukentėjusiajam E. J. priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

M. I. prašymą dėl kelionės išlaidų atlyginimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – švirkštą ir specialų paketą, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, – sunaikinti įstatymo nustatyta tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.