Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjui D. J. ir jo įgaliotai atstovei I. R., atsakovės atstovui Donatui Paruliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo dariaus J. skundą atsakovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – ir atsakovė, VTLK) veiksmų, t. y. dėl neveikimo persiunčiant pareiškėjo skundą dėl Nutarimo.

Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas atsakovės veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose apskundimo tvarka.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad 2011-07-25 VTLK direktorius, vadovaudamasis ATPK 239 (1) str., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Protokolą, surašytą 2011-06-22, priėmė Nutarimą, kuriame nurodė, kad UAB „Kardiolita“ 2011-06-20 patikrinimo komisijai vykdant neplaninį patikrinimą, nepateikė patikrinimui būtinų dokumentų. Tokiais veiksmais pažeidė ATPK 43 (6) str. Taigi, Nutarimu D. J. buvo paskirta 500 (penkių šimtų) Lt dydžio bauda (b. l. 3-5, 6-7, 23-24, 28-30). 2011-08-03 atsakovė gavo asmens sveikatos priežiūros įstaigos UAB „Kardiolita“ raštą Nr. ADK-11-213, kuriame nurodyta, kad yra siunčiama skundo dėl Nutarimo medžiaga bei pridedama skundo medžiagos 2 kopijos, iš viso 74 lapai (b. l. 8, 9-12, 18, 19-24).

Be kita ko, byloje nustatyta ir tai, kad Nutarime, kuriuo pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam paskirta administracinė nuobauda – piniginė bauda, nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas per 10 dienų nuo Nutarimo priėmimo apygardos administraciniam teismui (b. l. 6-7). Pareiškėjas, paduodamas skundą dėl Nutarimo, jį padavė institucijai, paskyrusiai administracinę nuobaudą, t. y. VTLK (b. l. 9-12, 19-24). Kaip matyti iš šio skundo, pareiškėjas jame nenurodė teismo pavadinimo, kuriam jis adresuojamas, tačiau aiškiai nurodė, kad jis prašo teismo panaikinti Nutarimą ir bylą nutraukti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja ATPK, Viešojo administravimo įstatymas ir kiti teisės aktai.

ATPK 291 str. nustatyta, kad šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai). Atstovai turi teisę paduoti skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai atstovaujamųjų valiai. Nepaisyti atstovaujamojo valios dėl skundo padavimo galima tik tuo atveju, kai asmuo dėl fizinių ar psichinių trūkumų pats negali išreikšti savo valios ir paduoti skundą. Skundus paduodančių įstatyminių atstovų atstovaujamųjų valia nesaisto. Pagal ATPK 292 str., šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal šio kodekso 281 straipsnyje nustatytas taisykles. Skundas paduodamas per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną); skundo kopijų turi būti pateikta tiek, kad po vieną būtų galima įteikti visiems šio kodekso 291 straipsnyje nurodytiems subjektams. Organas (pareigūnas) per tris dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitoks terminas, skundą kartu su byla pasiunčia atitinkamam apylinkės teismui. Skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Apylinkės teismo nutartis atsisakyti atnaujinti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą per septynias darbo dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama apygardos teismui (ATPK 293 str.). Remiantis kodekso 294 str., skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti rašytinis ir jį paduodančio asmens pasirašytas. Skunde turi būti nurodyta: apylinkės teismo, kuriam skundas paduodamas, pavadinimas; administracinio teisės pažeidimo byla, dėl kurios paduodamas skundas; skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (jo dalies) esmė; nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo pagrindai ir motyvai; skundą paduodančio asmens prašymai. Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs organas (pareigūnas), nepažeisdamas šio kodekso 292 straipsnio antrojoje dalyje nustatyto termino, gali visiškai ar iš dalies sutikti su skundu, panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Organui (pareigūnui) priėmus naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, šio kodekso 293 straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas nuo naujo nutarimo priėmimo dienos. Apskundus naują nutarimą, jį priėmęs organas (pareigūnas) negali priimti kito naujo nutarimo ir privalo šio kodekso 292 straipsnio antrosios dalies nustatyta tvarka pasiųsti skundą kartu su byla apylinkės teismui (ATPK 295 str.). Vadovaujantis ATPK 296 str., skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas. Apylinkės teismas skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas nuo skundo gavimo dienos priimdamas nutartį. Jeigu skundas neturi turinio ar formos trūkumų ir gali būti priimamas to apylinkės teismo žinion, jo priėmimo klausimas gali būti išspręstas rezoliucija. Apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, jeigu: 1) skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti; 2) skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas. Atsisakymas priimti skundą nekliudo, nepažeidžiant skundo padavimo termino, vėl kreiptis su skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti. Dėl apylinkės teismo nutarties atsisakyti priimti skundą gali būti paduotas atskirasis skundas. Jeigu skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir dėl to neįmanoma suprasti, koks nutarimas skundžiamas ar kokiomis aplinkybėmis grindžiamas skundas, apylinkės teismas priima nutartį ir nustato pakankamą, tačiau ne trumpesnį kaip septynių dienų terminą šiems trūkumams pašalinti. Ši nutartis išsiunčiama skundą padavusiam asmeniui ne vėliau kaip kitą dieną po jos priėmimo dienos. Jeigu skundą padavęs šio kodekso 291 straipsnyje nurodytas asmuo pagal teismo nurodymus per nustatytą terminą pašalina trūkumus, laikoma, kad skundas paduotas pirminio skundo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju laikoma, kad skundas nepaduotas ir teismo nutartimi grąžinamas skundą padavusiam asmeniui. Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti skunde esantys netikslumai, kurie gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti skundą metu, nėra kliūtis priimti skundą apylinkės teisme. Apylinkės teismo nutartis dėl skundo trūkumų pašalinimo įteikiama tik skundą padavusiam asmeniui. Ši nutartis nėra skundžiama atskiruoju skundu. Apylinkės teismo nutartis, kuria skundas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai, gali būti skundžiama apygardos teismui. Šiame straipsnyje nurodytos teismo nutartys priimamos rašytinio proceso tvarka.

Be kita ko, teismas pastebi, kad VTLK yra viešojo administravimo subjektas, todėl jam taikytinos ir Viešojo administravimo nuostatos.

Viešojo administravimo įstatymo 3 str. nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; 3) proporcingumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus; 4) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų; 5) tarnybinio bendradarbiavimo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą; 5) tarnybinės pagalbos. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą; 6) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis; 7) subsidiarumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi; 8) „vieno langelio“. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą, skundą ar pranešimą padavusį asmenį.

ABTĮ 13 str. 1 d. nustatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad viešojo administravimo subjektų veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Tai reiškia ir administravimo procedūrose dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą, apimantį ir tinkamas priimto prašymo trūkumų šalinimo inicijavimo procedūras. Šia nutartimi konstitucinė nuostata valdžios įstaigos tarnauja žmonėms – teismo vertintina kaip viena iš gero administravimo principų. Teismo teiginys patvirtina sąlygą, kad gero administravimo principais gali būti ne tik teisiniu pagrindu įtvirtintos nuostatos, bet ir Konstitucijoje deklaruojamos asmens teisės. Panašiai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs ir kitoje savo nutartyje, t. y. kad esant pareiškėjo prašymo, kuriuo jis kreipėsi į viešojo administravimo instituciją, turinio trūkumams, pareiškėjo prašymą priėmusi institucija turėjo išsiaiškinti tikrąją pareiškėjos prašyme išreikštą jos valią. Teismas asmens teisę kreiptis į administravimo institucijas ir gero administravimo principą – teisę būti išklausytam – esant kreipimosi neaiškumams arba pareiškimo trūkumams vertino kaip administravimo institucijos pareigą išsiaiškinti visus su pareiškimu bei pareiškėjo valia susijusius klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-10-655/2005 ir Nr. A-10-661/2005).

ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas tūrio būti laikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrėstu.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, teisingumo bei protingumo kriterijais, nustačiusi, kad pareiškėjas, skųsdamas Nutarimą, nors atsakovė Nutarime klaidingai nurodė jo apskundimo tvarką, pagrįstai vadovavosi ATPK 292 str. 2 d. bei skundą dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo padavė per instituciją, kurios Nutarimą jis skundė, skundas buvo užregistruotas VTLK (b. l. 9, 10), aiškiai išreiškė savo reikalavimą teismui, taip pat, kad iki šios dienos pareiškėjo skundas nėra išsiųstas atitinkamam teismui (šios aplinkybės teismo posėdyje atsakovės atstovas neginčijo), teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad atsakovė veikė neteisėtai bei nepagrįstai, nesilaikė nei ATPK nustatytos tvarkos, nei Viešojo administravimo įstatyme nustatytų principų, o būtent gero viešojo administravimo. Atsakovei nesuteikta teisė įvardinti skundo trūkumus, jei tokie ir būtų nustatyti. Tokiais veiksmais atsakovė akivaizdžiai peržengė savo kompetencijos ribas, t. y. veikė ultra vires.

Be kita ko, teisėjų kolegija akcentuoja, kad , kaip tvirtina bylos medžiaga, pareiškėjas, pagal ATPK 43 (6) str., buvo nubaustas kaip UAB „Kardiolita“ atstovas, t. y. generalinis direktorius. Įvairūs raštai, adresuoti atsakovei, taip pat buvo pasirašyti pareiškėjo kaip įmonės atstovo, ir atvirkščiai, VTLK raštai buvo adresuoti pareiškėjui, o tai de facto rodo, kad visiškai nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ji negalėjo identifikuoti pareiškėjo, D. J., valios išraiškos, t. y. asmeninės subjektinės teisės kreiptis į teismą, kad rašto siuntėjas yra UAB „Kardiolita“, t. y. asmens sveikatos priežiūros įstaiga (raštas atspausdintas ant ASPĮ blanko siuntėjo, rekvizitai taip pat yra ASPĮ), o ne asmuo, kurio atžvilgiu priimtas Nutarimas. Pabrėžia, kad ATPK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas, todėl, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, tokiais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo sankcijoje apsiribojama tik bendro pobūdžio administracinio teisės pažeidimo subjekto sąvoka, iš kurios nėra visiškai aišku, kam kyla administracinė atsakomybė, įvykdžius dispozicijoje apibrėžtą veiką, administracinio teisės pažeidimo subjektą būtina identifikuoti ATPK ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nagrinėjamą visuomeninį santykį, pagalba. Bet kokiu atveju, pagal galiojančią teisės normų sistemą už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N17-1662/2006 ir 2007-03-28 nutartis administracinė byla Nr. N1-702/2007). ATPK 43 (6) str. expressis verbis įstatymų leidėjas nustatęs, kad už dispozicijoje nurodytos veikos padarymą administracinė atsakomybėn traukiami įmonių vadovai. Ginčo byloje, kad pareiškėjas yra bendrovės generalinis direktorius, nėra. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, VTLK visiškai nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas pats asmeniškai ar per savo atstovus aiškiai ir raštu neišreiškė pageidavimo skųsti atitinkamos instancijos teismui Nutarimą, o atsakovė vienareikšmiškai neturi įgaliojimų ir net teisės, savo nuožiūra ir iniciatyva priimti sprendimą kreiptis į teismą. Kaip jau minėta anksčiau, pareiškėjas aiškiai išreiškė savo valią.

Inter alia, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nepagrįsti atsakovės argumentai, jog UAB „Kardiolita“ raštas negali būti laikomas asmens skundu dar ir dėl to, kad, atsižvelgiant į ATPK 294 str. skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, jis neturi vieno pagrindinių elementų – apylinkės teismo, kuriam skundas paduodamas, pavadinimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ad hoc, visų pirma, VTLK įstatymo leidėjo nėra įgaliota spręsti skundo priėmimo klausimą, įstatymas tokią teisę suteikia tik atitinkamam apylinkės teismui. Be to, kaip jau byloje nustatyta, atsakovė pati klaidingai nurodė Nutarimo apskundimo tvarką.

Todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kadangi atsakovė veikė neteisėtai, todėl ji įpareigotina įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjo skundą pasiųsti atitinkamam apylinkės teismui (Vilniaus miesto 3- jam apylinkės teismui, esančiam Laisvės pr. 79 A, 06144 Vilniuje).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo D. J. skundą tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę Vilniaus teritorinę ligonių kasą D. J. skundą ir administracinių teisių pažeidimų bylos medžiagą dėl 2011-07-25 Vilniaus teritorinės ligonių kasos Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1 panaikinimo ir bylos nutraukimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pasiųsti Vilniaus miesto 3- jam apylinkės teismui, esančiam Laisvės pr. 79 A, 06144 Vilniuje.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.