Kauno apygardos teismo nutartis

2021-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-686-348/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-08
Bylos Nr.
1S-686-348/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
S. K.
Advokatai
Bogdanas Chranovskij
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-686-348/2021Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2021 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose padarymą, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, jam paskirta 20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2005 m. liepos 14 d., jos pabaiga – 2025 m. liepos 14 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2021 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam S. K. lygtinio paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime Komisija konstatavo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, neturi galiojančių nuobaudų, dirba, dalyvauja organizuojamuose būrio ir įstaigos renginiuose, lankė Anoniminių alkoholikų usžiėmims ir tai, anot Komisijos, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2021 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad nors S. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

5. Skunde apygardos teismui nuteistojo S. K. gynėjas advokatas Bogdan Chranovskij prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2021 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Nuteistojo gynėjas teigia, kad skundžiamoje nutartyje teismas tik formaliai pasisakė dėl kai kurių teismo požiūriu reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, tačiau savo išvadų neargumentavo ir tinkamai nemotyvavo, tuo neva šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK). Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesigilino į Komisijos nutarime išdėstytus argumentu ir motyvus, faktines aplinkybes išdėstė tik formaliai, nepasisakydamas kodėl nesutinka su Komisijos nutarime pateiktomis išvadomis.

5.2. Skunde nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo turi būti vertinamas ne bendras nuteistojo elgesys iki bausmės atlikimo pradžios, o jo pastangos pasitaisyti atliktos bausmės laikotarpiu. Be to, anot skundą pateikusio nuteistojo gynėjo, teismo vertinimas yra bendrojo pobūdžio, nepatvirtintinas jokiais objektyviais duomenimis. Pažymima, jog nuteistajam nuobaudos buvo skirtos beveik prieš dešimt metų ir seniausiai nebegalioja, taigi formalus požiūris į visą bausmės atlikimo laikotarpį parodo teismo nusiteikimą prieš nuteistąjį, bandant dirbtinai sumenkinti nuteistojo pastangas pasitaisyti, kas yra vienas iš pagrindinių laisvės atėmimo bausmės paskyrimo ir atlikimo tikslų.

5.3. Nuteistojo gynėjas mano, kad nusikaltimų, už kuriuos nuteistas asmuo ir ar jis prisipažino padaręs minėtus nusikaltimus yra aktualus sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą nuosprendžio priėmimo metu ir neturi lemiamos įtakos priimant sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo bei turi aiškių prielaidos požymių. Be to, ši aplinkybė, gynėjo manymu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nėra vertinama kaip esminė, kadangi ji jau buvo įvertinta teismo skiriant bausmę. Skundo autoriaus teigimu, teismo išvados dėl neva per trumpo paskirtos bausmės atlikimo trukmės neišlaiko kritikos, nes aiškiai matyti, kad nuteistasis faktiškai atliko daugiau nei 15 metų laisvės atėmimo bausmės, o toks ilgas bausmės atlikimo terminas vertinant su kitai jį charakterizuojančiais duomenimis, pastangomis pasitaisyti parodo jo atitikimą lygtinio paleidimo instituto taikymui. Tuo tarpu teismas visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes, dėl jų nepasisakė, taip pat nepasisakė dėl nustatytų ir asmens byloje esančių aplinkybių, kurios parodo jo pastangas visais įmanomais būdais mažinti riziką, reabilituotis ir pasitaisyti.

5.4. Nuteistojo gynėjas teigia, kad būtent bausmės atlikimo vietos Komisija priėmė sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tuo tarpu teismas šiuo atveju yra atitolęs nuo pačios nuteistojo bausmės atlikimo vietos, yra nepakankamai supažindintas su realia situacija, vertina Komisijos nutarimą formaliais pagrindais ir toks vertinamas, anot gynėjo, nėra pakankamai objektyvus ir gilus, todėl mano, kad pirmenybė tūrėtų būti teikiama Komisijos išvadoms.

5.5. Apibendrindamas skundo argumentus nuteistojo gynėjas teigia, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentavimas negali būti pripažintas tinkamu ir teisėtu, taigi ir jos išvados neatitinka įstatymo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą, klaidingą ir prielaidomis grįstą išvadą, nurodo, kad skundžiama nutartis nemotyvuota, neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo S. K. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dali. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriamai žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra pakankamai argumentuota, teisingai įvertintos visos tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės.

9. Nekyla abejonių dėl to, kad S. K. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo (Komisijos 2021 m. liepos 23 d. nutarimo priėmimo dieną neatliktos bausmės dalis buvo 3 metai 11 mėnesių 22 dienos iš paskirtos 20 metų laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuteistasis buvo atlikęs 2/3 bausmės, kaip numatyta BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo prielaida, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtina, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga šią riziką mažinant), tačiau vieno iš šių kriterijų S. K. neatitinka.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paskutinio vertinimo metu 2021 m. liepos 1 d. nuteistajam S. K. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo padaryta pažanga yra įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis būdamas paleistas lygtinai nebenusikals. Įvertinus nuteistojo gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamai nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, devynis kartus skatintas, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvavo Anonimių alkoholikų užsiėmimuose, pataisos įstaigoje dirba, turės gyvenamąją vietą, neturi finansinių įsipareigojimų. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Priešingai nei nurodoma gynėjo skunde, iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenis, nuteistojo pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką nesumenkino, tačiau teigiamų nuteistojo elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu S. K. lygtiniam paleidimui vis tik nepakako. Kam, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir teisėjų kolegija.

11. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam, nors ir atlikusiam didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vis dar išlieka aktualūs kriminogeniniai rizikos veiksniai – kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, nuteistajam būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, ankstesni smurtiniai veiksmai, pirmas smurto atvejis jauname amžiuje, problemos vaikystėje, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, elgesio problemos vaikystėje, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, konkretus/nelankstus mąstymas, negatyvios nuostatos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik S. K. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimų teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad itin didelė nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių yra dinaminiai, kas leidžia teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar galima.

12. Analizuojant nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius būtina pažymėti tai, kad nusikaltimus, už kurių padarymą S. K. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad problemą susijusią su alkoholio vartojimu, pataisos įstaigoje siekė išspręsti dalyvaudamas Anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, tačiau akivaizdu, jog tai darė ne nuoširdžiai siekdamas išspręsti problemą, o siekdamas asmeninių tikslų. O būtent, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad Anoniminių alkoholikų užsiėmimuose nuteistasis dalyvavo nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. kovo 20 d., tai yra atlikęs net 12 metų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir būtent tuomet, kai iki galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo likę vos keli mėnesiai. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis geba valdyti šią sritį nevartodamas alkoholio pataisos įstaigoje, nėra fiksuota pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu, kaip minėta, nuteistasis lankė Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, tačiau teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje S. K. sugebės ir toliau nevartoti alkoholio, kadangi pataisos įstaigoje asmuo yra griežtai prižiūrimas, o būnant laisvėje jis nebus kasdien stebimas. Juo labiau, kad ši sritis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar yra priskiriama kriminogeninės rizikos veiksniams.

13. Itin neigiamai vertinama ir tai, kad nuteistasis net ir atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki šiol nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusikaltimų. Iš tiesų, kaip teisingai skunde nurodo nuteistojo gynėjas, kaltės pripažinimas buvo vertinamas skiriant nuteistajam bausmę, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis jas iš dalies, negali suvokti savo atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis. Tuo tarpu iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis, vertindamas padarytus nusikaltimus ir tai, ką galėjo padaryti kitaip, numato ne galimybes išvengti nusikaltimo padarymo, o pasekmių. Nors jo padaryto nusikaltimo pasekmės yra akivaizdžios (nukentėjusiojo mirtis), tačiau laisvės atėmimo pasekmę nuteistasis sieja ne su nusikalstam veika, o su netinkamu nusikaltimo tyrimu. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, jog nuteistasis S. K. pilnai nesuvokia atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų.

14. Vertinant šiuos duomenis būtina atsižvelgti ir į tai, kad šis teistumas S. K. nėra pirmasis, anksčiau jis teistas keturis kartus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad jo atžvilgiu yra taikytas lygtinio paleidimo institutas, taip pat buvo suteikta Prezidento malonė. Pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą nuteistasis pateko būdamas itin jauno amžiaus, tačiau akivaizdu, kad jokių teigiamų išvadų dėl savo teisei priešingo elgesio jis nepadarė, priešingai, net ir atlikęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kurios vis sunkėjo. Be to, didžiąją savo gyvenimo dalį nuteistasis iš esmės praleido įkalinimo įstaigose, o šiuo metu jis yra pripažintas pavojingu recidyvistu. Taigi, nuteistojo S. K. padaryti nusikaltimai ir jų pobūdis rodo, jog nuteistojo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

15. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistasis, bausmę atlikdamas nuo 2005 metų, iš esmės nuo 2010 metų iki pat 2020 metų buvo sistemingai baudžiamas drausmine tvarka, jis net 14 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, penkis kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, be kita ko, keturis kartus jis baustas už šiurkščius pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų pažeidimus. Paskutinį kartą už pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimus nuteistasis pažeidė 2020 m. rugsėjo 25 d., be kita ko, jis padarė šiurkštų pažeidimą (gamino, įgijo arba laikė uždraustu daiktus), ši nuobauda buvo panaikinta tik 2021 m. sausio 22 d., todėl konstatuotina, kad išimtinai teigiamas ir nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje stebimas itin trumpą laiką. Atsižvelgiant į paminėtą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjama atveju, nors nuteistajam ir nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pagrindo konstatuoti, jog paleistas lygtinai S. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

16. Atsakant į nuteistojo gynėjo skundo argumentus dėl Komisijos diskrecijos priimant sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti, aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). BVK 164 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimas taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte arba 2 dalyje numatytam nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pateikiamas apylinkės teismui. Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo, privalo vertinti visus jam pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Taigi, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Vien tai, kad Komisija nutarimu nusprendė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apylinkės teismo, sprendžiančio jo patvirtinimo klausimą priimti analogiško pobūdžio sprendimą neįpareigoja.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visą S. K. charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo gynėjo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Byloje esančių ir skunde akcentuojamų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. K. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 5 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas