Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-271-354/2008

1.1.6.6., 2.4.6.4.3.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugpjūčio 28 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo N. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. ir 302¹ str. 1 d. ir byla nutraukta.

N. D. perduotas 2 metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pagal laidavimą D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn su 2500 Lt užstatu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. N. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 8 MGL (1040 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant N. D. įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismas atleido N. D. nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis:

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. 22.20 val., pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. ,,duomenys neskelbtini“, surašytą O. A. vardu, po to jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, šį netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. ,,duomenys neskelbtini“ nuo pagaminimo momento laikė ir turėdamas prie savęs gabeno iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos vietos iki namo kiemo, esančio Šiauliuose, ,,duomenys neskelbtini“, kur 2007 m. rugpjūčio 21 d. 22.20 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų;

be to, savo gyvenamajame name, esančiame Šiauliuose, ,,duomenys neskelbtini“, virtuvės kambaryje, lentynoje virš šaldytuvo, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2007 m. rugpjūčio 22 d. 02.50 val. laikė priemonę, t. y. suklastotą klišę su reljefiniu Vyčio piešiniu ir tekstu „LIETUVOS RESPUBLIKA", pritaikytą netikriems dokumentams, t. y. Lietuvos Respublikos piliečių pasams gaminti ar tikriems tokiems dokumentams klastoti.

Skunde nurodoma, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas N. D. veiką teisingai kvalifikavo kaip atskirus nusikaltimus, pagal LR BK 300 str. 2 d. ir 302¹ str. l d., tačiau padarytus du apysunkius nusikaltimus nelaikydamas pakartotinėmis veikomis viena kitos atžvilgiu ir pripažindamas, jog N. D. atitinka LR BK 40 str. 2 d. 1 p. reikalavimą, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. N. D. padarė dvi skirtingas nusikalstamas veikas, kurios yra pakartotinės viena kitos atžvilgiu ir sudaro ne idealiąją, o realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl jis neatitinka LR BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyto reikalavimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.

Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės N. D. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Prokuroras neginčija nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. ir 302¹ str. 1 d., todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., neperžengdama apeliacinio skundo ribų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tačiau netinkamai įvertino tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos nustatant Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų buvimą ir todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos BK 40 str. normas bei nepagrįstai N. D. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Tačiau asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik jeigu yra visos to paties straipsnio 2 d. numatytos sąlygos: 1) jeigu asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti visų įvardintų sąlygų visuma.

Taikant Lietuvos Respublikos BK 40 str. ir atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip jau minėta, viena iš būtinųjų sąlygų – asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, formuodama vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir atsižvelgdama į susiklosčiusią teismų praktiką, 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 išanalizavo sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką problemą ir padarė išvadą, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Plenarinė sesija išaiškino, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį.

Pagal įstatymo prasmę idealioji nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo keliais savarankiškais poelgiais padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Kolegija sutinka su prokuroro argumentu, kad N. D. padarė dvi skirtingas nusikalstamas veikas, kurios yra pakartotinės viena kitos atžvilgiu ir sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi N. D. viena nusikalstama veika įgijo priemonę, pritaikytą netikriems dokumentams (Lietuvos Respublikos piliečio pasams) gaminti ar tikriems tokiems dokumentams klastoti, tai yra suklastotą klišę su reljefiniu Vyčio piešiniu ir tekstu „LIETUVOS RESPUBLIKA" ir ją laikė savo namuose, o kita nusikalstama veika pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. ,,duomenys neskelbtini“, surašytą O. A. vardu, jį laikė ir turėdamas prie savęs gabeno iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos vietos iki namo kiemo, esančio Šiauliuose, ,,duomenys neskelbtini“, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos BK 40 str. taikymui nėra būtinosios sąlygos - kad asmuo pirmą kartą padarė vieną nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės nebuvimas pašalina galimybę taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 str. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai N. D. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad N. D. savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, kategoriškai neigė atlikęs bet kokius neteisėtus veiksmus (t.1, b.l. 131-132), o pirmosios instancijos teisme tai padarė formaliai, siekdamas įvykdyti vieną iš Lietuvos Respublikos BK 40 str. reikalavimų, sąlygojančių atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Todėl kolegija sutinka su prokuroro argumentu, kad jei kaltininkas kategoriškai nepripažįsta savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu, duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų, toks prisipažinimas negali būti laikomas savanorišku. Esant išvardintoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad N. D. prisipažinimas nebuvo savanoriškas, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. 2 p. numatyto reikalavimo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog nėra N. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Pagrindu manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, gali rodyti surinkta medžiaga apie visas bylos aplinkybes, liudijanti, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, jos

pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, paties kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, jo nuoširdumas, išsamus parodymų davimas. Nors N. D. dirba, aktyviai sportuoja, dalyvauja varžybose, tačiau padarė dvi apysunkias nusikalstamas veikas, kurios nebuvo atsitiktinės, kadangi nusikalstamas veikas padarė per tam tikrą laiko tarpą, veikė tiesiogine iš anksto apgalvota tyčia, turėjo tikslą užsidirbti pinigų, jokių aktyvių veiksmų, kurie padėtų išsiaiškinti visas jam žinomas nusikalstamų veikų padarymo detales, surinkti daiktinius įrodymus ar gauti kitų duomenų, galinčių palengvinti nusikalstamų veikų ištyrimą, nedarė, atvirkščiai, nuo pirmosios apklausos, vengdamas baudžiamosios atsakomybės davė neteisingus parodymus ir tik prispirtas įrodymų baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme savo kaltę pripažino. Be to N. D. charakterizuojamas neigiamai, baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 1 d.

Įvertinusi šiuos bylos duomenis kolegija sutinka su prokuroro argumentu, kad nėra pagrindo manyti, jog N. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl N. D. neatitinka ir Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. 4 p. numatyto reikalavimo.

Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. 1, 2, 4 d., nepagrįstai N. D. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nutraukė baudžiamąją bylą. Todėl skundžiamas nuosprendis panaikinamas, o ne keičiamas, kaip prašoma apeliaciniu skundu, ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis – N. D. pripažįstamas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. ir 302¹ str. 1 d. numatytus nusikaltimus (BPK 329 str. 3 p.).

Skirdama bausmes N. D. už padarytas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str. 2 d.), taip pat teisingumo principu. Baudžiamosios teisės kontekste teisingumo principas reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, užtikrinanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų bausmės tikslų realizavimą.

Kolegija, parinkdama bausmės rūšį, atsižvelgia į tai, kad N. D. padarė du apysunkius nusikaltimus, nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia, abu nusikaltimai baigti, charakterizuojamas neigiamai (t. 1, b. l. 163), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 164-165), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. ir 302 str. 1 d., padarymą, numato po dvi alternatyvias bausmes: areštą ir terminuotą laisvės atėmimą. Kadangi N. D. šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, jam areštas neskiriamas, o skiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, švelnesnės nei straipsnių sankcijose numatyti bausmės vidurkiai, ir mažesnės, nei prašoma skirti apeliaciniu skundu. Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad N. D. yra neteistas, dirba, aktyviai sportuoja, daro išvadą, kad bausmės tikslai N. D. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda.

Prokuroras prašo N. D. paskirti įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei baudžiamojo poveikio priemonę 15 MGL (1950 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų apžiūrai sutarčių matyti, kad N. D., dirbdamas pagal verslo liudijimą, sutartyse numatytus darbus atlieka toliau nuo savo gyvenamosios vietos. Todėl įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, N. D. neskiriamas, o skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau mažesnė, nei prašo prokuroras - 5 MGL (650 Lt) dydžio, kadangi iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad N. D. padarytomis nusikalstamomis veikomis žala nepadaryta.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. nuosprendį, kuriuo N. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. ir 302¹ str. 1 d. ir byla nutraukta, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

N. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. ir 302¹ str. 1 d., ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimą 9 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302¹ str. 1 d. laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę –laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 67 str. 2 d. 4 p., 71 str. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 6 mėnesius.

Daiktinius įrodymus: guminę lėlę, klišę su reljefiniu Vyčio atvaizdu ir užrašu „Lietuvos Respublika“, voką, vairuotojo pažymėjimą Nr. ,,duomenys neskelbtini“, N. D. lyginamuosius DNR ir rankų pėdsakų pavyzdžius, du lapus lyginamųjų klišės su reljefiniu Vyčio atvaizdu ir užrašu „Lietuvos Respublika“ atspaudu, - sunaikinti; personalinio kompiuterio sisteminį bloką grąžinti N. D..