Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-04-16 · Civilinė byla Nr. 2A-202-102/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-16
Bylos Nr.
2A-202-102/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pirm.), Romualdas Januška (pran.), Ramunė Čeknienė
Ieškovas
I. G.
Atsakovas
A. G.
Išvadą teikia
Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Advokatai
Darius Karvelis, Vidmantas Žilinskas
Civilinė byla Nr.2A-202-102/2009Procesinio sprendimo kategorija (S) 77.4.3; 121.15
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė), Romualdo Januškos (pranešėjas) ir Ramunės Čeknienės, sekretoriaujant Daivai Lianzbergienei, dalyvaujant ieškovei I. G., jos atstovui advokatui Vidmantui Žilinskui, atsakovui A. G., jo atstovui advokatui Dariui Karveliui, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009m. vasario 10d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-106-639 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui A. G., valstybės institucija, teikianti išvadą - Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. G. Anykščių rajono apylinkės teismui padavė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. G., gim. 1995 m. kovo 6 d., ir R. G., gim. 1999 m. spalio 8 d., tvarką, jog atsakovas vaikus gali pasiimti kas antrą penktadienį 18 val. ir grąžinti juos motinai sekmadienį iki 17 val., ilgalaikiams bendravimams su vaikais įspėti ieškovę prieš dvi savaites, bendraujant su nepilnamečiais vaikais jų nenuteikinėti prieš tėvus. Nurodė, kad santuoka su atsakovu nutraukta 2006 m. vasario 21 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu bendru abiejų sutuoktinių sutarimu. Ištuokos byloje buvo susitarta, kad atsakovas nepilnamečius vaikus D. G. ir R. G. galės pasiimti bet kada pagal vaikų pageidavimą. Tačiau pasirodė, kad toks susitarimas kenkia vaikų interesams, nes atsakovas dažnai vaikus pasiima prieš tai jo neįspėjęs ir grąžina juos bet kuriuo paros laiku. Grąžinti vaikai būna nešvarūs, nuteikti prieš motiną. Todėl prašė nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, kad bendravimas nekenktų vaikų interesams.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2009m. vasario 10d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad atsakovas A. G. bendravimui su nepilnamečiais vaikais D. G. ir R. G. gali juos, arba vieną iš jų, pasiimti iš jų namų kas antrą penktadienį nuo 15 val. iki 18 val. ir grąžinti į namus to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 val., ilgalaikiams bendravimams su nepilnamečiais vaikais įspėti ieškovę prieš dvi savaites, bendraujant su nepilnamečiais vaikais nenuteikinėti jų prieš savo tėvus. Teismas priteisė iš atsakovo A. G.: 127 Lt žyminio mokesčio, 400 Lt už suteiktą teisinę pagalbą ir 12,80 Lt pašto išlaidų, iš viso 539,80 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas konstatavo, kad tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo vaikų auklėjime ir bendravimo su jais, dalyvavimo vaikų auklėjime ir bendravimo su jais tvarką gali nustatyti teismas (CK 3.170 str. 4 d.). Nustačius, kad ieškovės galutinai suformuluota atsakovo bendravimo su vaikais tvarka kaip nors pažeistų nepilnamečių vaikų ar vieno iš tėvų teises ir teisėtus interesus, ši tvarka nustatytina ieškinį tenkinant iš dalies.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimą, I. G. ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškinys ir teismo sprendimas pagrįstas vien tik ieškovės melagingais paaiškinimais. Ieškovė melagingai nurodo, jog jų susitarimas vaikus paimti iš namų pagal jų pageidavimą bet kuriuo metu kenkia vaikų interesams. Jis nepaima vaikų bet kada ir grąžina juos dažniausiai rytais, o ne, kaip nurodo ieškovė, bet kuriuo paros metu. Ieškovė ne daugiau už jį rūpinasi vaikais. Ieškovės teiginys, kad sūnų Renetą jis nuteikinėja prieš motiną, yra nepagrįstas. Mano, kad ieškovė tyčia sudaužė sūnui nupirktą telefoną, siekdama trukdyti jam bendrauti su vaikais. Vaikai lankosi pas jį savo noru, būna pamaitinti, nėra problemų, kurias nurodo ieškovė. Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, remdamasi tik ieškovės neteisingais paaiškinimais. Teismas, nustatydamas, kad jis vaikus gali pasiimti tik kas antrą savaitgalį, nepagrįstai apribojo bendravimo su vaikais galimybes ir tuo pažeidė CK 3.170 str. 1 ir 2 d. Turėtų būti suteikta galimybė vaikus paimti kiekvieną savaitgalį. Be to, teismo išvada, kad ilgalaikiams bendravimams su vaikais jis turi ieškovę įspėti prieš dvi savaites, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, nes dvi savaitės labai ilgas laiko tarpas. Protinga būtų ieškovę įspėti prieš dvi dienas. Be to, nei ieškovė, nei teismas neapibrėžė, kas yra ilgalaikis bendravimas, todėl neaišku, kada jis turi ieškovę įspėti. Be to, iš jo nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos į biudžetą, nes jam, kaip ir ieškovei, suteikta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas jokiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus, laikydamasis tėvų lygiateisiškumo principo. Apeliantas nesiūlė jam priimtinos bendravimo su vaikais tvarkos. Apeliantas prašo paimti vaikus kiekvieną savaitgalį ir darbo dienomis. Toks nuolatinis bendravimas su vaikais traumuotų juos psichologiškai, vargintų vaikus, vaikai negalėtų tinkamai pailsėti, paruošti pamokų, pasikeisti rūbų, išsimaudyti. Apeliantas niekur nedirba, todėl prie vaikų išlaikymo neprisideda. Apelianto siūloma bendravimo su vaikais tvarka pažeistų lygiateisiškumo principą jos atžvilgiu.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

CK 3.155 str. nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.156 str. 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia ar tėvai gyvena skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 str. 2 d.). Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Tėvų bendravimas su vaikais ir dalyvavimas jų auklėjime turi atitikti minėtose teisės normose įtvirtintus principus. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su jais ir dalyvauti juos auklėjant, o kai skyrium gyvenantys tėvai nesusitaria dėl dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas(CK 3.170 str. 1 ir 4 d.). Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus ( CK 3.175 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai vaikai D. G. ir R. G. gyvena su motina. Klausimai dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais santuokos nutraukimo metu nebuvo išspręsti. Atsakovas bendravo su vaikais pagal susitarimą su ieškove. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaikų interesus ir, jei tai neprieštarauja vaikų interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovas vaikus arba vieną iš jų pasiimdavo penktadieniais iš mokyklos su jų turimais daiktais ir parsiveždavo į namus, o atgal atveždavo tik pirmadienio rytą apie 7 val. 30 min. Vaikai pasiima knygas, persirengia ir atsakovas juos nuveža į mokyklą (b. l. 30-31). Teisėjų kolegijos nuomone, vaikų grąžinimas į jų gyvenamąją vietą tik pirmadienio rytą neatitinka vaikų interesų, nes nepilnamečiai vaikai turi laikytis režimo, pasiruošti mokyklai, paruošti pamokas, išsimaudyti, išsimiegoti. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, teisingai nustatė, kad atsakovas vaikus bendravimui gali pasiimti kas antrą penktadienį nuo 15 iki 18 val., o vaikai grąžinami motinai - iki sekmadienio 18 val. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad tuo atsakovui apribotos bendravimo su vaikais galimybės. Tačiau nustačius tvarką, pagal kurią atsakovui būtų suteikta teisė bendrauti su vaikais kiekvieną dieną ir kiekvieną savaitgalį, geranoriškai nesutariant su ieškove dėl bendravimo su vaikais, vaikai būtų traumuojami psichologiškai. Tai patvirtina ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada (b.l. 16-17). Be to, nustačius tokią tvarką, būtų pažeidžiamas lygiateisiškumo principas ieškovės atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas neapibrėžė, kas yra ilgalaikis bendravimas su vaikais ir nustatytas įspėjimo terminas prieš dvi savaites neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui galimybę bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį, o, pageidaudamas pasiimti vaikus ilgesniam laikui nei nustatyta savaitgaliais – ilgalaikiam bendravimui ( pvz.: moksleivių atostogų metu), atsakovas privalo įspėti ieškovę (vaikų motiną) prieš dvi savaites. Nustatytas dviejų savaičių įspėjimo laikotarpis nelaikytinas per ilgu, nes mokyklose vaikų atostogos yra nustatomos iš anksto ir todėl yra galimybė bendravimą su vaikais planuoti.

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Nustatyta, kad atsakovui A. G. nemokama antrinė teisinė pagalba suteikta 2009 m. kovo 2 d. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.2)-SP1-0392 ( b.l. 59-60) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo atsakovas nesikreipė, todėl teismas pagrįstai iš jo priteisė bylinėjimosi išlaidas. Tuo pagrindu atsakovas atleidžiamas tik nuo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu mokėjimo apeliacinės instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Naikinti sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,

nutarė:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2009m. vasario 10d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai: Romualdas JanuškaBirutė ValiulienėRamunė Čeknienė