Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tonuota“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties, kuria pareiškėjos pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Tonuota“ laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tonuota“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti UAB ,,Tonuota“ nemokumo bylą.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji jau 4 (keturis) mėnesius nevykdo veiklos, neturi darbuotojų, yra nemoki, jos įsipareigojimai viršija turimą turtą, o pranešimai apie nemokumo bylos inicijavimą kreditoriams buvo išsiųsti kreditorių elektroniniais paštais.

3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti bendrovės pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, nurodydamas, kad pareiškėja nesilaikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 8 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos, nes nepateikė įrodymų apie tai, jog kreditoriai, kuriems pranešimai buvo išsiųsti elektroniniais paštais, juos gavo.

4. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartis panaikinta ir klausimas dėl pareiškėjos pareiškimo iškelti jai bankroto bylą priėmimo perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad prieš atsisakydamas priimti pareiškimą, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, pasiūlant pateikti duomenis apie pranešimų įteikimą (gavimą), ir tik po to spręsti, ar buvo laikomasi JANĮ 8 straipsnio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat priėmė pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus – informaciją apie tai, kad pranešimai UAB „Tonuota“ kreditoriams apie nemokumo proceso inicijavimą buvo išsiųsti elektroniniu paštu ir kreditoriai patvirtino apie šių pranešimų gavimą.

5. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo nurodymus bei įvertinęs naujai pateiktus pareiškėjos įrodymus, 2025 m. sausio 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti pareiškimo trūkumus: 1) pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) bei UAB „Jozita“ buvo tinkamai pranešta apie inicijuojamą bankroto procesą bei pareiškimo teikimo dienai buvo suėjęs JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas; 2) pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyti kreditoriai, t. y. UAB „Blulita“, UAB „Darval“, UAB „Depo DIY LT“, UAB „Rovanbestas“, UAB „Kervita“, UAB „Liteura“, UAB „Finų medis“, UAB „Milesija“, UAB „Makveža“, UAB „Mproducts“, UAB „Scandex“, UAB „Skulas“, UAB „Dažymo technologijos“, UAB „Tikri partneriai“, UAB „Topcolor prekyba“, UAB „Triados“, VMI prie LR FM, VSDFV, patvirtino, joms elektroniniu paštu siųsto pranešimo dėl bankroto bylos inicijavimo, gavimą.

6. 2025 m. sausio 22 d. gautas pareiškėjos UAB „Tonuota“ raštas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties įvykdymo, kuriuo pareiškėja pateikė naujus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus. Pareiškėjos vertinimu, ji negali įpareigoti potencialių kreditorių informuoti gavo jie pranešimą apie bendrovei bankroto procedūros inicijavimą ar ne. Teismui iškėlus UAB „Tonuota“ bankroto bylą, paskirtas nemokumo administratorius privalės su visais bendrovės kreditoriais susisiekti ir juos informuoti. Dėl to kreditorių interesai, net ir tuo atveju, jeigu jie negavo pranešimo, nebus pažeisti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „Tonuota“ laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pareiškime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei pateikiamus dokumentus, konstatavo, kad pareiškėja pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo teismui metu nėra įvykdžiusi JANĮ įtvirtintų sąlygų, nuo kurių priklauso jos teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo.

9. Teismas nurodė, kad nemokumo procese taikoma privaloma ikiteisminė tvarka, reglamentuojama JANĮ 8–9 straipsniuose, kurios asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis. Ikiteismine procedūra siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą.

10. Teismas nustatė, kad prie pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo yra pridėti 2024 m. spalio 2 d. ir 2024 m. lapkričio 5 d. pranešimai, kuriuos pareiškėja išsiuntė jai žinomais kreditorių elektroniniais paštais. Pareiškėja 2024 m. spalio 2 d. pranešimu kreditoriams dėl UAB „Tonuota“ inicijuojamos bankroto bylos kreditoriams nustatė 15 dienų terminą susitarimui dėl pagalbos sudaryti, tačiau 2024 m. lapkričio 5 d. pranešime nurodyti kreditoriai (VMI prie LR FM, VSDFV ir UAB „Jozita“) nebuvo nurodyti pareiškėjos 2024 m. spalio 2 d. pranešime, o teikdama teismui 2024 m. lapkričio 29 d. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, savo kreditoriais nurodė ir VMI prie LR FM, VSDFV bei UAB „Jozita“. Įvertinęs tai, kad pastariesiems kreditoriams (VMI prie LR FM, VSDFV ir UAB „Jozita“) 2024 m. lapkričio 5 d. pranešimu pareiškėja nenustatė termino susitarimui dėl pagalbos sudaryti ir kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesuėjus maksimaliam įstatyme nustatytam 30 dienų terminui susitarimui dėl pagalbos sudaryti, teismas konstatavo, jog pareiškėja nesilaikė JANĮ 8 straipsnyje nustatytos tvarkos.

11. Be to, teismo vertinimu, nors pareiškėja pateikė atsakymus dėl skolos iš VMI prie LR FM, VSDFV ir UAB „Jozita“, tačiau jie nepašalina anksčiau nurodytų pareiškimo trūkumų – termino susitarimui dėl pagalbos sudaryti nenustatymo. Teismo įsitikinimu, svarbu nustatyti ne tai, ar kreditoriai patvirtino pareiškėjos skolinius įsipareigojimus, bet tai, ar jiems tinkamai pranešta apie inicijuojamą bankroto procesą, kaip tai nustatyta įstatyme. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių 2024 m. spalio 2 d. ir 2024 m. lapkričio 5 d. pranešimų ir kitų pareiškėjos pateiktų duomenų negalima daryti išvados, jog įstatymo nuostatos buvo tenkintos ir VMI prie LR FM, VSDFV bei UAB „Jozita“ buvo tinkamai informuotos. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėja šių Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi nustatytų pareiškimo trūkumų nepašalino.

12. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja pasirinko informuoti savo kreditorius siųsdama atitinkamus pranešimus kreditoriams jų elektroninio pašto adresais. Tokiu atveju pareiškėjai įstatyme nustatyta pareiga kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti kreditorių patvirtinimus apie pranešimų gavimus. Teismas, atsižvelgdamas į JANĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip pat į tai, kad pareiškėja pateikė ne visų kreditorių patvirtinimus, 2025 m. sausio 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pateikti visų kreditorių patvirtinimus apie pranešimų gavimą dėl inicijuojamos bankroto bylos. Pareiškėja, šalindama teismo nustatytus trūkumus pateikė tik VMI prie LR FM ir VSDFV patvirtinimus. Duomenų dėl kitų kreditorių patvirtinimų apie gautus pranešimus pareiškėja nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėja nepašalino ir šių Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi nustatytų pareiškimo trūkumų.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pati pasirinko pranešimus dėl bankroto bylos inicijavimo kreditoriams siųsti jų elektroninio pašto adresais, o tokiam pranešimų įteikimo būdui taikomas imperatyvus įstatymo reikalavimas dėl atitinkamo patvirtinimo gavimo. Byloje nėra duomenų ir pareiškėja nenurodė, kad bandė kreditorius informuoti kitais būdais, kuriems netaikomas minėtas įstatyminis reikalavimas dėl patvirtinimo gavimo, pvz. registruota pašto siunta.

14. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog yra tinkamai įgyvendinusi įstatyme nustatytą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, todėl jos pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

15. Apeliantė (pareiškėja) UAB „Tonuota“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei pareiškimo dėl UAB „Tonuota“ nemokumo bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Siunčiant pranešimus kreditoriams buvo aiškiai nurodoma apie siūlymą sudaryti susitarimą dėl pagalbos ir tai matosi iš prie pareiškimo pridėtų įrodymų.

15.2. Teismas turėjo suteikti pareiškėjai galimybę per nustatytą terminą pateikti įrodymus, kad kreditoriai gavo pranešimus. Pareiškėja taip pat papildomai išsiuntė prašymus kreditoriams, kad jie patvirtintų pranešimo gavimą, tačiau pareiškėja negali priversti kreditorių tokius patvirtinimus pateikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

18. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „Tonuota“ nutarta laikyti nepaduotu, teismui priėjus prie išvados, kad pareiškėja nepašalino nustatytų pareiškimo trūkumų. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

19. Apeliantė (pareiškėja) su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2024 m. spalio 2 d. pranešimą kreditoriams apie UAB „Tonuota“ nemokumo (bankroto) bylos inicijavimą.

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir pan.

21. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktu nauju įrodymu, pažymi, kad šis įrodymas jau yra byloje (pareiškimo priedas Nr. 9), todėl pakartotinis jo pateikimas yra perteklinis. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės pateiktą įrodymą atsisakoma priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

22. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį (pareiškimą) ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą) įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis) bei nustatyti terminą ieškinio (pareiškimo) trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

23. Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Privalomą išankstinę ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarką reglamentuojama JANĮ nuostatos.

24. JANĮ imperatyviai reguliuoja nemokumo proceso inicijavimo procedūrą tuo atveju, kai nemokumo (bankroto) procesą inicijuoja juridinis asmuo (JANĮ 8 straipsnis). JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens vadovas nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 2 dalis). Susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos (JANĮ 8 straipsnio 3 dalis). Aptariamo straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl siūlymo sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka gali būti netaikomos, jeigu yra viena iš šių sąlygų: 1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 2) likvidatorius inicijuoja bankroto procesą, nes juridinis asmuo yra nemokus; 3) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 8 straipsnio 4 dalis).

25. JANĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

26. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, siekdamas tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. Nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Taip įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas, neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija, atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė pareiškimą iškelti UAB „Tonuota“ bankroto bylą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, motyvuodamas tuo, kad apeliantė neištaisė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi nustatytų pareiškimo trūkumų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškimas neatitinka JANĮ 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes pareiškėja nesilaikė JANĮ 8 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos, t. y. pasirinkusi bendrovės kreditoriams apie inicijuojamą bankroto procesą pranešti elektroninio ryšio priemonėmis, nepateikė patvirtinimo, kad kreditoriai pranešimus gavo, taip pat ir ne visiems bendrovės kreditoriams nustatė terminą susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, kaip tai numato JANĮ 8 straipsnio 3 dalis.

28. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškimą iškelti bankroto bylą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliantės įsitikinimu, nors kai kuriems bendrovės kreditoriams nebuvo nustatytas terminas susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, tačiau jie patvirtino, kad pranešimą apie inicijuojamą bankroto procedūrą gavo, o tai, jog kai kurie kreditoriai neatrašė į apeliantės siųstą pranešimą, negali būti laikoma pareiškimo trūkumu, nes apeliantė negali įpareigoti kreditorių patvirtinti pranešimo gavimą. Apeliantės vertinimu, bendrovės kreditoriai buvo tinkamai informuoti, todėl pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) iškėlimo UAB „Tonuota“ turi būti priimtas.

29. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais, nes išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos netinkamas įgyvendinimas nėra formalus trūkumas. JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta išimčių, atleidžiančių juridinio asmens vadovą nuo pareigos laikytis privalomos išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos. Įtvirtinta išankstinė ginčo sprendimo ne teismo tvarka yra privaloma visiems juridiniams asmenims, siekiantiems inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą. Kreditorių žinojimas apie bendrovės nemokumą ir išankstinis atsisakymas sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka JANĮ nėra preziumuojamas. Taigi juridinio asmens vadovas, ketindamas inicijuoti nemokumo procesą, apie tai privalo informuoti visus bendrovės kreditorius, taip pat ir nustatyti kreditoriams terminą, kuris privalo būti ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti (JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalys).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja (apeliantė) pareiškime dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „Tonuota“ nurodė, jog bendrovė turi 23 kreditorius ir pateikė įrodymus, kad bendrovės kreditoriai apie UAB „Tonuota“ inicijuojamą bankroto procesą buvo informuoti pareiškėjai žinomais elektroniniais paštais (2024 m. spalio 2 d. ir 2024 m. lapkričio 5 d. pranešimai, pareiškimo priedas Nr. 9). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėja išsiuntusi pranešimus elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau nepridėjusi prie pareiškimo įrodymų, patvirtinančių, jog minėtus pranešimus bendrovės kreditoriai gavo, 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti bendrovės pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Apeliantė, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą ir prašė skundžiamą nutartį panaikinti. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė taip pat pateikė naujus įrodymus – informaciją apie tai, kad pranešimai UAB „Tonuota“ kreditoriams apie nemokumo proceso inicijavimą buvo išsiųsti elektroniniu paštu ir kreditoriai patvirtino apie šių pranešimų gavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi priėmė apeliantės pateiktus naujus įrodymus, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perdavė pirmosios instancijos teismui pareiškėjos pareiškimo iškelti UAB „Tonuota“ bankroto bylą priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad pateikti nauji įrodymai turėtų būti įvertinti pirmosios instancijos teisme iš naujo sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo klausimą. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs pareiškėjos naujai pateiktus įrodymus, 2025 m. sausio 14 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjos pateiktų duomenų nepakanka, dėl to nustatė pareiškėjai terminą pašalinti pareiškimo iškelti bankroto bylą trūkumus, t. y. pateikti įrodymus, kad visi kreditoriai gavo pranešimus apie inicijuojamą UAB „Tonuotą“ nemokumo procesą. Apeliantė vykdydama teismo įpareigojimą 2025 m. sausio 22 d. pateikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus bei nurodė, kad ji negali įpareigoti bendrovės kreditorių atrašyti į jos elektroniniu paštu išsiųstą laišką.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog apeliantė (pareiškėja) nesilaikė išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos, t. y. netinkamai įgyvendino JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalių reikalavimus ir jos teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo neatsirado (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja pasirinko informuoti bendrovės kreditorius apie inicijuojamą UAB „Tonuota“ nemokumo procesą elektroninio ryšio priemonėmis, išsiųsdama 2024 m. spalio 2 d. ir 2024 m. lapkričio 5 d. pranešimus. Įvertinus 2024 m. spalio 2 d. pranešimo turinį nustatyta, kad pareiškėja šiuo pranešimu 25 bendrovės kreditoriams, vadovaudamasi JANĮ 8 straipsnio 3 dalimi, nustatė 15 dienų terminą sudaryti susitarimą dėl pagalbos teikimo arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, taip pat nurodė pateikti UAB „Tonuota“ skolos likutį ir pradelstų mokėjimų sumą. Suinteresuoti asmenys VMI prie LR FM, VSDFV ir UAB „Jozita“, kuriuos pareiškėja pareiškime dėl nemokumo (bankroto) iškėlimo UAB „Tonuota“ nurodė bendrovės kreditoriais, nebuvo nurodyti 2024 m. spalio 2 d. pranešime, jiems 2024 m. lapkričio 5 d. buvo išsiųstas kitas pranešimas ir nurodyta patvirtinti skolos likutį bei pradelstą mokėjimų sumą, taip pat patvirtinti elektroninio laiško gavimą, tačiau terminas sudaryti susitarimą dėl pagalbos teikimo arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nebuvo nustatytas. Pareiškėja, gavusi iš keleto kreditorių atsakymus, 2024 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Tonuota“ iškėlimo, suinteresuotais asmenimis (kreditoriais) nurodydama ne tik tuos kreditorius, iš kurių gavo atsakymus į savo siųstus pranešimus, bet ir VMI prie LR FM, VSDFV bei UAB „Jozita“, kuriems, kaip jau minėta, nebuvo nustatytas JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas. Pažymėtina, kad kreipimosi į teismą momentu (2024 m. lapkričio 29 d.) taip pat nebuvo suėjęs maksimalus įstatyme nustatytas 30 dienų terminas (JANĮ 8 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui nutarus, jog pareiškimas turi trūkumų, pareiškėja bendrovės kreditoriams – VMI prie LR FM, VSDFV ir UAB „Jozita“, pakartotinai išsiuntė pranešimus apie inicijuojamą nemokumo procesą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iš VMI prie LR FM ir UAB „Jozita“ buvo gauti atsakymai. Nors į bylą nebuvo pateiktas išsiųstų pranešimų turinys, todėl negalima įvertinti ar jis atitinka JANĮ nustatytus reikalavimus, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad VMI prie LR FM atsakė pareiškėjai 2024 m. lapkričio 28 d., VSDFV pranešimas buvo išsiųstas tik 2024 m. gruodžio 3 d. (atsakymas į bylą nepateiktas), o UAB „Jozita“ 2025 m. sausio 21 d. atrašė, kad bendrovė neturi įsiskolinimo (b. l. 82–87).

33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja netinkamai įgyvendino JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, nes bendrovės kreditoriams VMI prie LR FM ir VSDFV išsiuntusi 2024 m. lapkričio 5 d. pranešimą dėl nemokumo (bankroto) bylos inicijavimo, nenustatė termino sudaryti susitarimą dėl pagalbos teikimo arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, o tik informavo, jog ruošiasi inicijuoti nemokumo procedūrą ir nesulaukusi įstatyme nustatyto maksimalaus 30 dienų termino kreipėsi į teismą. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos. Kaip minėta, bendrovės kreditoriams VMI prie LR FM ir VSDFV nebuvo nustatytas terminas susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėja įgijo teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Kadangi UAB „Jozita“ ir UAB „Brasa“ patvirtino, kad bendrovė neturi joms įsiskolinimo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pažeidimų, susijusių su šiais asmenimis.

34. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju pareiškėja pasirinko informuoti savo kreditorius elektroninių ryšių priemonėmis. JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju pareiškėjai įstatyme nustatyta pareiga kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti kreditorių patvirtinimus apie pranešimų gavimus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šiuos įstatymo reikalavimus, 2025 m. sausio 14 d. nutartimi taip pat nustatė pareiškėjai terminą pateikti toliau nurodomų kreditorių patvirtinimus apie pranešimų gavimą dėl inicijuojamos bankroto bylos – UAB „Blulita“, UAB „Darval“, UAB „Depo DIY LT“, UAB „Rovanbestas“, UAB „Kervita“, UAB „Liteura“, UAB „Finų medis“, UAB „Milesija“, UAB „Makveža“, UAB „Mproducts“, UAB „Scandex“, UAB „Skulas“, UAB „Dažymo technologijos“, UAB „Tikri partneriai“, UAB „Topcolor prekyba“, UAB „Triados“, VMI prie LR FM, VSDFV. 2025 m. sausio 22 d. pareiškėja pateikė atitinkamus VMI prie LR FM ir VSDFV patvirtinimus. Duomenų dėl kitų kreditorių patvirtinimų apie gautus pranešimus pareiškėja į bylą nepateikė.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas informuoti kreditorius, siejamas ir su teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimu (JANĮ 16 straipsnis), reiškia, jog įstatyme nustatyta tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nepriklausomai nuo jų turimų finansinių reikalavimų dydžių, be to, yra toks įstatymo reikalavimas yra imperatyvus. Tik tinkamas įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos informuoti kreditorius apie ketinamą pradėti nemokumo procesą laikymasis gali užtikrinti tokios procedūros teisėtumą, todėl JANĮ 8 straipsnyje nustatytos tvarkos nesilaikymas negali būti laikomas formaliais pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo trūkumais. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apeliantės nurodomi argumentai, kad nustatęs tokius, apeliantės vertinimu, formalius trūkumus, pirmosios instancijos teismas privalėjo pakartotinai nustatyti terminą pašalinti šiuos trūkumus, tačiau ne grąžinti pareiškėjai bendrovės pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka, kadangi jau minėta, jog nurodyti pareiškimo trūkumai nėra formalūs. Be to, apeliantei jau buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti ir apeliantė jų nepašalino. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantė tokių įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Nors apeliantė nurodo, kad negali įpareigoti kreditorių patvirtinti pranešimų gavimą, tačiau pastebėtina tai, jog pati apeliantė pasirinko būtent tokį pranešimų įteikimo būdą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi prisiimti ir iš to kilusias pasekmes, nes siunčiant pranešimus elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą (JANĮ 8 straipsnio 1 dalis).

36. Dėl išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad pareiškėja nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi nustatytų pareiškimo trūkumų. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja tinkamai nesilaikė privalomos išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos, t. y. tinkamai neįvykdė JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų . Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pareiškimo laikymas nepaduotu ir grąžinus jį padavusiam asmeniui neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei, tinkamai įgyvendinus JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalių, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir CPK 111 straipsnio reikalavimus.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.