Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems mėnesiams).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose..

Iš M. B. priteista 400 Eur nukentėjusiajam M. R. turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent: 2016 m. balandžio 5 d. ar 6 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), žodinės sutarties pagrindu pasiliko remontuoti automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. K., 1200 eurų vertės, neturėdamas teisės juo disponuoti, t. y. perleisti tretiems asmenims, 2016-04-06, apie 14.00 val., automobilį pardavė M. R., taip neteisėtai pasisavino jam patikėtą D. K. priklausantį automobilį, padarė nukentėjusiajam D. K. 1200 eurų turtinę žalą.Marijampolės rajono apylinkės teismas parikdamas bausmės rūsį ir nustatydamas jos dydi, atsižvelgė į M. B. charakterizuojančius duomenis ir padarė išvadą, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę.Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.Skunde nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Apylinkės teismas skirdamas bausmę vadovavosi tik jo praeitimi, tačiau neatsižvelgė, jog jis dirba. Dėl to galės atlyginti padarytą žalą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. B. ir jo gynėja advokatė R. Budrytė palaikė nuteistojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo suvelninti paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė teisingą, aiškiai ne per griežtą bausmę. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje padarymą įstatymo leidėjas yra numatęs tokias bausmių rūšis: viešuosius darbus arba baudą, laisvės atėmimą iki trejų metų. Pirmos instancijos teismas M. B. parinko laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nors M. B. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, tačiau jis anksčiau teistas 11 kartų charakterizuojamas patenkinamai, baustas administracinėmis nuobaudomis. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertino ir tai, kad apeliantas anksčiau ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu M. B. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgus į šias aplinkybes, M. B. pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, nes švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir tai, jog ankstesniaisiais nuosprendžiais paskirtosios bausmės M. B. elgesiui auklėjamojo ir prevencinio poveikio neturėjo, nes iš bylos duomenų matyti, jog visos M. B. anksčiau padarytos nusikalstamos veikos yra nusikaltimai nuosavybei (vagystės, sukčiavimai), todėl nėra pagrindo M. B. pakeisti bausmės rūšį. Teismo vertinimu, šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalies bausmės tikslai gali būti pasiekti tik taikant laisvės atėmimo bausmę. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuota ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti. Teismas paskirdamas galutinę bausmę pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnį, nes M. B. kaltu prisipažino visiškai, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. B. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Keisti skundžiamą nuosprendį M. B. skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.