Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-12-20 · Civilinė byla Nr. 2-849/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-20
Bylos Nr.
2-849/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
Pareiškėjas
N. B.
Kategorijos
  • 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-849/2007Procesinio sprendimo kategorija 94.2.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti N. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio išlaikymo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja N. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio išlaikymo fakto nustatymo, suinteresuotu asmeniu nurodė Rusijos Federacijos ambasadą Lietuvoje. Prašė nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad 2006 m. kovo 28 d., t. y. pareiškėjos vyro A. B. mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 31 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teismas sprendė, kad reiškiamas reikalavimas yra neteismingas apygardos teismui, nurodė, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui (nagrinėjamu atveju – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui), išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo (CPK 446 str., 443 str. 10 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo šią teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėja nurodo, kad prieš kreipdamasi į Vilniaus apygardos teismą, pareiškėja kreipėsi su analogišku pareiškimu į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, tačiau šis teismas atsisakė pareiškimą priimti, nurodydamas, kad pareiškimas teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 783 str. 1 d. ).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taip pat tarptautinės sutartys. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą kiekvienu atveju ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 str.).

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Kuris pirmosios instancijos teismas - apylinkės ar apygardos - turi nagrinėti bylą pagal konkretų ieškinį yra nustatoma taikant rūšinio teismingumo taisykles. CPK 26 straipsnyje yra numatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 straipsnyje. Šiame straipsnyje yra išvardytos kategorijos bylų, kurios teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Rūšinis teismingumas yra nustatomas pagal ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. CPK 27 straipsnio 6 punkte yra numatyta, kad apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kurių viena šalis yra užsienio valstybė. Pažymėtina, kad šalių institutas vartojamas tik kalbant apie ginčo (ieškinio) teiseną. Ne ginčo (ypatingojoje) teisenoje nėra priešingų interesų, todėl nėra ir tokio pobūdžio (įvardintų ginčo bylose) šalių. Tai – vienašalė teisena, tačiau ypatingos teisenos bylose taikoma dauguma ieškininės teisenos normų, šios bylos nagrinėjamos pagal bendras civilinio proceso taisykles ir šioje teisenoje pareiškėjai bei suinteresuoti asmenys turi šalių procesines teises ir pareigas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK CPK 443 str., 42 str. 4 d.). Todėl tokie byloje dalyvaujantis asmenys ypatingos teisenos byloje laikytini šalimis plačiąja prasme. Byloje nustatyta, kad viena bylos šalis – užsienio valstybė (atstovauja Rusijos Federacijos ambasada). Kadangi civilinių bylų, kurių viena šalis yra užsienio valstybė, nagrinėjimas priskirtas apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams (CPK 27 str. 6 p. ir 783 str. 1 d.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti N. B. pareiškimą.

Skundžiama nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį ir N. B. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Danutė MilašienėNijolė PiškinaitėDonatas Šernas