Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. H. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis, 2025 m. liepos 31 d., apie 23.50 val., adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais M. H. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. H. K. parodė, kad automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuomojasi iš savo draugo F. Šiuo metu, kiek jam yra žinoma, F. negyvena Lietuvoje. Jis yra iš (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pažymėjimo neturi. Kada tiksliai prarado teisę vairuoti, neatsimena. Jis dirba „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pagal individualią veiklą ir kadangi jam yra reikalingi pinigai, todėl vairuoja ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. 2025 m. liepos 31 d., apie 22.00 val., pradėjo vartoti alkoholį automobilyje. Išgėrė apie 2- 3 skardines alaus. Bevartodamas alkoholį išalko, todėl nusprendė automobiliu nuvažiuoti iki „(duomenys neskelbtini)“ restorano, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, pavalgyti. Jam nespėjus nuvažiuoti iki restorano jį sustabdė policijos pareigūnai pranešime apie įtarimą nurodytoje gatvėje. Pareigūnai jam liepė pasitikrinti blaivumą Jam buvo nustatytas pranešime apie įtarimą nurodytas neblaivumas su kuriuo jis sutiko. Pareigūnai supildę procesinius dokumentus jį pristatė į areštinę. Dėl savo nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (el. b. l. 128-134).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu įtariamuoju apklaustas M. H. K. parodė, kad sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašo neskirti baudos, kadangi neturi daug santaupų, neturi galimybės susimokėti ir baudos, ir automobilio vertės. Prašo vietoj baudos jam paskirti areštą su atidėjimu, pasižada naujų nusikalstamų veikų nebedaryti (el. b. l. 135-139).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis. 2025 m. liepos 31 d., apie 23.40 val., važiuodami (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris važiuodamas tamsiu paros metu buvo neįsijungęs jokių žibintų. Sustabdžius automobilį (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) g., sankirtoje, nuo automobilio vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišli kalba, vyras paminėjo, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš dvi valandas. Buvo užpildytas neblaivumo nustatymo aktas, taip pat patikrinus blaivumą buvo nustatytas 2025 m. liepos 31 d., 23.50 val., pirmu pūtimu 1.91 prom. neblaivumas, antru pūtimu 2025 m. rugpjūčio 1 d., 00.16 val., nustatytas 2.25 prom. neblaivumas. Per „POLIS II“ registrus buvo nustatyta, kad minėtą automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis M. H. K. Pastarasis bendravo anglų kalba, jiems pasakė, kad neturi teisės vairuoti. Patikrinus automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), per „POLIS II“ registrus buvo nustatyta, kad automobiliui nėra atlikta techninė apžiūra, privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. (Duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvios veiklos skyrių, faktinio sulaikymo laikas 23.50 val. (el. b. l. 72-75).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėjos 2025 m. rugpjūčio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. liepos 31 d., apie 23.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) pilietis M. H. K., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija (el. b. l. 1-8).

Daiktų apžiūros 2025 m. liepos 31 d. – 2025 m. rugpjūčio 1 d. protokole nurodoma, kad apžiūrėtas automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūra atliekama (duomenys neskelbtini) g., tarp (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatų. Apžiūrimas automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Automobilis „Toyota Prius“ stovi (duomenys neskelbtini) g., automobilio priekinė dalis yra nukreipta į (duomenys neskelbtini) g. pusę, o galinė dalis nukreipta į (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. pusę (el. b. l. 46-48).

2025 m. liepos 31 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad M. H. K. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kiekis, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0126“, patikros sertifikato Nr. 2361219, atliktas asmens tikrinimas: pirmuoju tikrinimu 23.50 val., buvo nustatytas 1,91 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu – girtumas, 00.16 val., nustatytas 2,25 promilės neblaivumas (el. b. l. 44).

Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0126 išrašuose užfiksuota, kad kaltinamajam M. H. K. 2025 m. liepos 31 d., 23.50 val. buvo nustatytas 1,91 promilės neblaivumas, o 2025 m. rugpjūčio 1 d, 00.16 val. buvo nustatytas 2,25 promilės neblaivumas (el. b. l. 76-77).

2025 m. birželio 16 d. patikros sertifikate užfiksuota, kad alkotesterio Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0126“, patikros sertifikatas Nr. 2361219, galioja iki 2025 m. gruodžio 16 d., alkotesteris tinkamas naudoti (el. b. l. 45).

2025 m. rugpjūčio 1 d. VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra F. N. (el. b. l. 80-82).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvos Respublikoje nurodyta, kad lengvojo automobilio „Toyota Prius“ (2004 m. – 2010 gamybos), kuro tipas – hibridas, kaina su PVM 2025 m. liepos mėnesį yra 3 440 Eur (el. b. l. 83).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Aptartos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų padarymo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šią teisės normą.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti ir kurie gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bei sutampa tarpusavyje ir vienas kitą papildo, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę ir juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas esmines bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, jog M. H. K. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta bei nekelia jokių objektyvių abejonių.

Kaltinamajam inkriminuotą automobilio vairavimo esant neblaiviam faktą patvirtina ne tik aptarti bei tarpusavyje sutampantys minėtų proceso dalyvių duoti parodymai, bet ir 2025 m. liepos 31 d. neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio rezultatai, kuriuose užfiksuota, kad alkotesteriu Alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0126“, patikros sertifikato Nr. 2361219, atliktas asmens tikrinimas: pirmuoju tikrinimu, 2025 m. liepos 31 d., 23.50 val., buvo nustatytas 1,91 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu, 2025 m. rugpjūčio 1 d., 00.16 val., nustatytas 2,25 promilės neblaivumas. Be kita ko, šiuos prieš tai sutampančius ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismo pripažintus įrodymais, taip pat atitinka ir policijos pareigūnės (tyrėjos) 2025 m. rugpjūčio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys. Visi šie aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines kaltinamajam M. H. K. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja.

Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad M. H. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. 2025 m. liepos 31 d., apie 23.50 val., adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad M. H. K. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o asmens kaltė įrodyta visiškai.

Teismas, atsižvelgęs į šios baudžiamosios bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 1 d. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. H. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei kitais baudžiamojoje byloje spręstinais klausimais.

Dėl kaltinamajam M. H. K. skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę M. H. K. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas aplinkybes.

M. H. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ bei byloje esančio 2025 m. rugpjūčio 1 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, kaltinamasis M. H. K. iki šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio Lietuvos Respublikoje nebuvo baustas, šiuo metu pastarojo atžvilgiu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų ar (ir) teisme nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Iš byloje esančio 2025 m. rugpjūčio 1 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per vienerių metų laikotarpį buvo ne kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn. Bylos duomenimis kaltinamasis M. H. K. nuo 2024 m. sausio 2 d. dirba. Byloje negauta duomenų, kad asmuo gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. M. H. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad asmuo prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta M. H. K. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus prokurorės siūlomą 27 parų arešto bausmę, kuri parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina arešto bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką asmens elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną arešto bausmę M. H. K. sumažinant vienu trečdaliu ir skiriant galutinę bausmę – 18 parų areštą.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65 ir 66 straipsniais, į M. H. K. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. liepos 31 d., 23.50 val. iki 2025 m. rugpjūčio 1 d., 11.21 val. išbūtas laikas. Viena laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai

Įvertinus tai, kad M. H. K. arešto bausme nuteistas pirmą kartą, šiuo metu dirba, vertintina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pasitikėti M. H. K. ir atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą, nustatant prokurorės prašomą vienerių metų terminą be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2) toliau dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas vertina esant tikslinga M. H. K. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, asmens padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tik tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Kita vertus, tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio (vienerių metų) šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas, nustatydamas konkretų specialiosios teisės atėmimo terminą, atsižvelgia į tai, kad M. H. K. vairavo minėtą transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, be kita ko, pastarasis trauktas ir administracinėn atsakomybėn už automobilio vairavimą, neturint teisės vairuoti, kai teisė vairuoti buvo atimta. Tai reiškia, kad kaltinamasis nagrinėjamu atveju ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kas laikytina vienu iš šiurkščiausių KET pažeidimų, tačiau tai darė net neturėdamas teisės vairuoti. Be kita ko, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi, pirmiau aptartų kaltinamojo padarytą nusikaltimą charakterizuojančių aplinkybių visumoje, M. H. K. nustatytinas prokurorės prašomas skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas – 2 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d., t. y. nuo tos dienos, kai kaltinamajam M. H. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, o būtent – turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų svarbių priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog M. H. K. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajam, o F. N. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minima transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, jog ji objektyviai priklauso trečiajam asmeniui ir šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad F. N. žinojęs apie tai, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairuoja jam priklausantį automobilį, svarstytinas klausimas dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą aptarta baudžiamojo poveikio priemonė (turto konfiskavimas), jeigu yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad minėtos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos pagal VšĮ „Emprekis“ vertinimą, o būtent – 3 440 Eur, išieškojimas iš kaltinamojo būtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei, todėl iš kaltinamojo valstybės naudai tikslinga išieškoti minėtą transporto priemonės vertės – 3 440 Eur.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Nagrinėjamu atveju M. H. K. padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nėra abejonių, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalsti. Be to, iš byloje esančio 2025 m. rugpjūčio 1 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo taip pat matyti, kad per vienerių metų laikotarpį kaltinamasis jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį.

Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga M. H. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose. Nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 1 metai nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu M. H. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – panaikintinos.

Civilinio ieškinio byloje nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo, o informacijos apie daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. H. K. 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalimis, M. H. K. paskirtos 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5, 8 punktuose – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; toliau dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į M. H. K. paskirtą arešto bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. liepos 31 d., 23.50 val. iki 2025 m. rugpjūčio 1 d., 11.21 val. išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Paskirti M. H. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę bei 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d.

Paskirti M. H. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti Valstybės naudai automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 440 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, paskirti M. H. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. H. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) Jeigu nuteistoji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, ji turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu ar kitais šiame procesiniame sprendime išspręstais klausimais, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

2. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti M. H. K., kad automobilio vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą mokama į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį (e1-3306-865/2025). Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu „vilniaus.apylinkes@teismas.lt“.