Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Kelių policijos valdybos Viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 14 d. nutarties V. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. R. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tai yra dėl to, kad jis 2018 m. lapkričio 20 d., 2.51 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,79 promilių girtumas. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

5. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. Institucija skunde kelia pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą – nesutinka su apylinkės teismo sprendimu taikyti V. R. ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu numatyta ANK 422 straipsnio 9 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aptariamame ANK straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

9. Aukštesnysis teismas, įvertinęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, negali sutikti su apylinkės teismo išvadomis ir priimtu sprendimu, nes jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu V. R. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę (sutrumpinti jos taikymo terminą) nei numatyta straipsnio sankcijoje, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Šiame kontekste pažymėtina, kad apylinkės teismo priimto sprendimo ir motyvų, kuriais jis grindžiamas, turinys yra pakankamai prieštaringas. Kaip matyti iš motyvuojamosios skundžiamos nutarties dalies, teismas ne tik kad nurodė, jog V. R. skundas netenkinamas, kas galėtų būti laikoma rašymo apsirikinimu, tačiau ir analizuodamas aplinkybes, kurių pagrindu patenkino pareiškėjo skundą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo ( kad be teisės vairuoti jis negalės atlikti darbinių funkcijų, nuvykti 25 km į darbo vietą, važinėti į skirtingus darbo objektus ir rūpintis šeimos poreikiais, V. R. teigiamą charakteristiką), tuo pačiu prieštaraudamas savo išdėstytiems argumentams, pažymėjo, kad šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu netaikyti specialiosios teisės atėmimo, bei nurodė, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. O vertindamas pareiškėjui nustatytą girtumo lygį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog toks įstatymo nesilaikymas visuomenėje vertinamas šiurkščiu ir keliančiu realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, nusižengimu, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

10. Kaip jau paminėta, V. R. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kas rodo jo neatsakingumą ir atskleidžia abejingą požiūrį į visiems privalomų taisyklių laikymąsi. Nors pažeidėjas kaltę pripažino ir gailisi dėl savo veiksmų, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neturi galiojančių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai, kuo pirmosios instancijos teismas ir grindė ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą, tačiau tai yra aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant nuobaudą ANK straipsnio sankcijos ribose ir jos nėra pakankamos pripažinti, kad ANK straipsnio sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir suvaržo asmens teises labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Institucija į šias aplinkybes atsižvelgė, jas tinkami įvertino ir skyrė V. R. minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę.

11. Pagrindo sutrumpinti V. R. skirtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, priešingai nei skundžiama nutartimi tai sprendė pirmosios instancijos teismas, nesudaro ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbinėms funkcijoms atlikti. Visų pirma pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinės funkcijos tiesiogiai nesusijusios su transporto priemonių vairavimu. Kaip matyti iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, V. R. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, todėl jo darbinių funkcijų tinkamam atlikimui teisė vairuoti transporto priemones nėra būtina. Ši teisė jam reikalinga iš gyvenamosios vietos automobiliu nuvykti į darbovietę ir parvykti atgal, taip pat savo ir šeimos buitinių poreikių patenkinimui, nes jų gyvenamoji vieta yra užmiestyje. Teisė vairuoti transporto priemones V. R. reikalinga ir nuvykti į skirtingose vietose esamus darbo objektus. Taigi, būtent tai, kad V. R. kiekvieną dieną naudojasi šia teise, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

12. Kaip nustatyta ir nagrinėjamu atveju, aplinkybė dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo nuvykti į darbą ir kitiems būtiniems poreikiams įgyvendinti, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinoma, tačiau nuo neatsakingo ir teisei priešingo elgesio jo nesulaikė. V. R. šias aplinkybes privalėjo įvertinti prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė.

13. Tenkinant Institucijos apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Todėl tai, kad V. R. neturi galiojančių nuobaudų ir baustas administracine tvarka prieš 15 metų, nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę.

14. Įvertinus šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą konstatuojama, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas taikė nepagrįstai, dėl ko V. R. skyrė per švelnią administracinio poveikio priemonę. Objektyvių duomenų, kurių visuma leistų pagrįstai manyti, kad net ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju sąlygos ypatingai neigiamų padarinių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeiminiame, socialiniame gyvenime atsiradimą, bylos medžiagoje nėra. Administracinio poveikio priemonė Institucijos nutarime buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta ir yra adekvati padarytam administraciniam nusižengimui. Esant tokioms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis naikinama, kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalimi,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-28312-2018 palikti nepakeistą ir V. R. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.