- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-09-08
- Bylos Nr.
- A2.6.-819-347/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00519-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Pažeidėjas
- J. S.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia, sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S., advokatui R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2d. ir 130 str. 1d. surašytas J.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. 2015m. gegužės 22d. 17 val. 34 min. prie namo Nr.2 (duomenys neskelbtini) g., Kėdainių m., vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, kliudė šalia stovėjusį automobilį „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. L., ir apgadino minimą automobilį.
Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, jog J. S. iš įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai.
Pažeidėjas J. S. paaiškino, kad jis kaltu dėl automobilio apgadinimo prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Teigia, jog iš įvykio vietos niekur nepasišalino – automobilį paliko įvykio vietoje, o pats nuėjo į savo butą, nes įvykis buvo jo gyvenamojo namo kieme. Apie įvykio aplinkybes paaiškino sekančiai: protokole nurodytą dieną grįžęs namo rado užstatytą pravažiavimą ir, kiek palaukęs, pasignalizavo. Iš laiptinės išbėgo vyriškis, kuris jį apšaukė, bet patraukė užstačiusį pravažiavimą automobilį. Prisiparkavo toliau, palikdamas ir jo automobiliui vietos. Nors vairuoja jau apie 40 metų, nežinia kaip atsitiko, bet jis, statydamas automobilį į laisvą vietą, kliudė E. L. automobilį. Dėl to norėjo su vairuotoju tartis, tačiau keleivė, kaimynė R. C. ėmė šaukti, kad būtina kviesti policiją. Jausdamas, kad darosi bloga, jis tik numojo ranka ir nuėjo į savo butą. Kraujo spaudimas buvo sukilęs virš 200. Išgėrė kaptoprilio, validolio, širdies lašų ir pusiau prigulė ant fotelio kambaryje. Matyt, užsnūdo, nes kai po kurio laiko atsikėlė ir pažvelgė per langą, pamatė, kad atvykęs tralas ir ruošiamasi jo automobilį išgabenti. Tada nusileido laiptais žemyn, pakalbėjo su pareigūnais ir net, kad nebūtų pažeistas automobilis, davė savo automobilio raktus. Pareigūnai pasakė, kad protokolas jau surašytas. Nesiūlė su juo susipažinti, neprašė pasiaiškinimo. Tiesiog pasikrovė automobilį jam dalyvaujant ir išsivežė. Po kelių dienų jis automobilį atsiėmė, sumokėjo pagal pateiktą kvitą. Jokio tikslo vengti atsakomybės, bėgti iš įvykio vietos neturėjo: buvo blaivus, dokumentai tvarkingi. Nedalyvavo surašant protokolą tik dėl sveikatos būklės. Be to, teigia, jog skambinimo ar beldimo į duris negirdėjo. Jo butas – antrame aukšte. Trečiame aukšte virš jo buto gyvena kita šeima.
Bylos aplinkybių tyrimo metu pažeidėjas kaltu taip pat prisipažino, paaiškino, kad buvo susinervinęs dėl užstatyto pravažiavimo ir parkuodamas mašiną, „besukant į vietą (...) užkabino stovinčios mašinos šoną“. Teigė, jog siūlė vairuotojui užpildyti deklaraciją, bet šis nesutiko. Kol buvo skambinama policijai grįžo į savo butą, kuris yra antrame aukšte (b.l.9).
Pažeidėjo kaltė, be jo prisipažinimo, įrodyta Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio D. Š. ir vyriausiosios patrulės E. S. tarnybiniais pranešimais (b.l.4-5) (kurie, pažymėtina, yra identiški, nukopijuoti vienas nuo kito) ,įvykio vietos schema (b.l.10), fotonuotraukomis (b.l.18-21), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l.14), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (b.l.12-13), kita bylos medžiaga.
Nukentėjusysis E. L. parodė, jog po kelionės jis atvežė keleivę namo – prie namo Nr.2 (duomenys neskelbtini) g. Padėjo jai užnešti krepšius, palikęs autobusiuką prie laiptinės. Grįžtant laiptais atgal išgirdo „pypsint“. J. S. signalizavo negalėdamas pravažiuoti. Tada jis į atsilaisvinusią vietą aikštelėje pastatė savo transporto priemonę, o J. S. pradėjo statyti automobilį į gretimą laisvą vietą, tačiau įvažiavo į jo vairuojamą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, automobilį, apgadindamas šoną. Palikęs automobilį J. S. nuėjo į savo butą tame pačiame name. Atrodė blaivus. Kodėl atvykus pareigūnams neatidarė buto durų, jam nežinoma.
Liudytoja R. C. parodė analogiškai, teigdama, jog eismo įvykį padarė „kaimynas iš trečio aukšto“, jog „gal ir negerai pasidarė“. Teigė, kad jis buvo stipriai susinervinęs.
Liudytoja E. S. parodė, jog ji buvo atvykusi į įvykio vietą ir beldė į liudytojos R. C. nurodytas duris, bet durų niekas neatidarė. Niekas net neminėjo, kad vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį, būtų buvęs išgėręs. Vairuotojas pasirodė per langą, kai jie ruošėsi užkelti džipą ant vežimėlio. Atėjo. Elgėsi ramiai.
Liudytojas D. Š. parodė analogiškai. Patvirtino, kad su kolege bandė išsikviesti J. S., beldė ar skambino prie jo buto durų, bet jų niekas neatidarė. Netrukus po dokumentų užpildymo, kai buvo iškviestas tralas, pasirodė per langą J. S., o po to ir atėjo. Davė savo automobilio raktelius. Neprieštaravo, elgėsi ramiai. Buvo blaivus. Paaiškinimo iš jo tuo metu neėmė.
VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras pažymoje apie J. S. sveikatos būklę nurodė, jog jam diagnozuota išeminė širdies liga, krūtinės angina, IIIo širdies funkcijos nepakankamumas, dar 2004 metais persirgęs miokardo infarktu, turi aukšto arterinio kraujospūdžio ligą ir kitų sveikatos problemų (b.l.42).
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjus surinktus įrodymus, sprendžiama, jog surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad neteisėtais J. S. veiksmais buvo padarytas ATPK 127 str. 2d. numatytas pažeidimas. Tačiau byloje nėra surinkta jokių konkrečių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. S. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą – pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, nes, kaip matyti iš bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumos, J. S. kaltę dėl autoįvykio pripažino, buvo blaivus, automobilio nepatraukė, todėl nebuvo jokios priežasties bėgti iš įvykio vietos ar kokiu kitu būdu vengti atsakomybės, todėl tikėtina, kad jis nuėjo į savo butą ir pareigūnams negalėjo atverti durų dėl skubiai spręstinų sveikatos problemų po kilusio konflikto. Be to, byloje esantys duomenys nepatvirtina fakto, kad pareigūnai atėjo būtent prie J. S. buto durų, o ne vienu aukštu aukščiau.
Kelių eismo taisyklių 219.4. nurodyta, jog eismo įvykio dalyvis privalo: „jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam“. Kaip matyti iš J. S. veiksmų, jis iš įvykio vietos ne tik nepatraukė savo automobilio, bet pareigūnams net davė raktelius netrukdomam automobilio išgabenimui, pasirodė pareigūnams neišvykus iš įvykio vietos apžiūros, o laikinas pasitraukimas buvo susijęs su pagalbos suteikimu jam pačiam.
J. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dėl jo padaryto nusižengimo pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į nurodytas aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę - tai, kad jis anksčiau du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – greičio viršijimą ir vairavimą, neužsisegus saugos diržo, tačiau neturi nuobaudų už analogiškus pažeidimus. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad vairavimo stažas – nuo 1977 metų. Sprendžiama, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant didesnę, nei minimali, baudą.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir surinktus tai patvirtinančius įrodymus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2d , 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J.S. pripažinti padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2dalį ir skirti nuobaudą – 50 EUR (penkiasdešimties eurų) baudą.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį bylą nutraukti, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1dalies 1 punktu.
Įpareigoti J. S. baudą sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos. Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas - 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti bylos numerį. Rekomenduotina baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus nedelsiant pristatyti į Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK (A. Mickevičiaus g. 23, Kėdainiai), 31 kabinetą (dėl nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus) arba 53 kabinetą (dėl nuobaudų už kitus administracinius teisės pažeidimus).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.