- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-23
- Bylos Nr.
- 2-254/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Opulens“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-7233-603/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Opulens“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Opulens langai“ dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Opulens“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, prašydamas pripažinti 2009 m. liepos 21 d. atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ vienašališką sutarčių Nr. LT075513, Nr. LT055170, Nr. LT055171 ir papildomo finansavimo sutarties Nr. LT055182 nutraukimą neteisėtais. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ perimti savo žinion nurodytą turtą: pastatą, esantį Biliūno g. 12, Panevėžyje; 4,9 ha žemės sklypą, esantį Pajuodžių k., Panevėžio r., 3,53 ha žemės sklypą, esantį Pajuodžių k., Panevėžio r., taip pat uždrausti bet kokius veiksmus, kuriais būtų siekiama padaryti naujos žalos ar padidinti žalą ieškovui UAB „Opulens“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „Opulens“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies; uždrausti atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ atlikti bet kokius veiksmus su pastato, esančio Biliūno g. 12, Panevėžyje; 4,9 ha žemės sklypo, esančio Pajuodžių k., Panevėžio r., 3,53 ha žemės sklypo, esančio Pajuodžių k., Panevėžio r., valdymo perėmimu; paskirti ieškovą UAB „Opulens“ šio turto saugotoju; kitą ieškovo UAB „Opulens“ prašymo dalį atmesti.
Teismas nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamas nepranešus atsakovui.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija vienašališką sutarčių nutraukimą, kurių dalykas – nekilnojamieji daiktai, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir dėl to taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atlikti veiksmus, susijusius su sutartyse numatytų daiktų perėmimu. Teismas pažymėjo, kad tokią praktiką panašiose bylose formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas.
Teismas nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas uždrausti bet kokius veiksmus, kuriais būtų siekiama padaryti naujos žalos ar padidinti žalą ieškovui UAB „Opulens“, nenurodė aplinkybių, kurios gali kelti grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, bei nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl ši ieškovo prašymo dalis atmestina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o jei teismas atsisakys tenkinti šį prašymą – įpareigoti ieškovą UAB „Opulens“ pateikti atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. UAB „Swedbank lizingas“ turėjo teisę nutraukti ginčo sutartis, kai skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų ir pareikalauti nedelsiant grąžinti sutarčių dalyku esantį turtą, todėl Vilniaus teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ priklausančio turto atžvilgiu yra nepagrįstas ir remiasi nepagrįstomis prielaidomis, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Teismas nutartyje nenurodė kokios UAB „Opulens“ pateiktos aplinkybės ar įrodymai leidžia daryti išvadą jog yra grėsmė, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vien dėl to, jog UAB „Opulens“ pareiškė ieškinį, kuriuo ginčija vienašališką sutarčių nutraukimą ir nenurodė jokių kitų argumentų, kurie leistų daryti išvada, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl laikytina, kad teismo nutartis yra be motyvų.
2. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka teisingumo, proporcingumo, ekonomiškumo principų.
3. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, leido ieškovui UAB „Opulens“ naudotis UAB „Swedbank lizingas“ priklausančiu turtu, todėl laikytina, kad teismas faktiškai iš esmės išsprendė ieškovo ieškinį.
4. Teismas nepagrįstai nagrinėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovui apie tokio prašymo nagrinėjimą.
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Swedbank lizingas“ daro tiesioginę finansinę žalą, kuri turės būti atlyginta nepagrįstas laikinąsias apsaugos priemones inicijavusio ieškovo, privalėjo įpareigoti UAB „Opulens“ pateikti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą.
6. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Swedbank lizingas“ priklausančio turto atžvilgiu, piktnaudžiavo savo teisėmis ir tuo pažeidė CK 1.137 straipsnio penktąją dalį, todėl teismas turėjo atsisakyti ją ginti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Opulens“ nurodo, kad su atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ atskiruoju skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB „Opulens langai“ nurodo, kad su atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ atskiruoju skundu nesutinka, prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstai atskirojo skundo argumentų.
Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.
Teisėjų kolegija pagal atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį sprendžia, kad nutartis atitinka CPK 291 straipsnio reikalavimus, nutartyje nurodyti teismo išvadų motyvai, todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų.
Atsakovas daiktus, kuriais ieškovas naudojasi pagal sutartis, kurių nutraukimas ginčijamas ieškiniu, gali perleisti kitiems asmenims, todėl galimo palankaus ieškovui sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teisėjų kolegija pagal ieškinio turinį bei ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neišsprendė ieškinio reikalavimų. Todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, faktiškai iš esmės išsprendė ieškovo ieškinį.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo pažeisti teisingumo, proporcingumo, ekonomiškumo principai ir atskirojo skundo argumentai dėl minėtų principų netinkamo taikymo yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal CPK 148 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus turėjo pagrindą nagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešęs apie tai atsakovui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys ir pateikti į bylą įrodymai nepatvirtina atskirojo skundo argumentų dėl ieškovo piktnaudžiavimo teise.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įpareigoti ieškovą pateikti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pagal įstatymo reikalavimus gali, bet neprivalo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Byloje nėra ir atskirajame skunde atsakovas nenurodė konkrečių duomenų apie atsakovo galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas nepateikė į bylą konkrečių duomenų bei paskaičiavimų apie galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo prašymas dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atmestinas. Atsakovas turi teisę kreiptis į teismą su motyvuotu pareiškimu dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir pateikti pagrindžiančius pareiškimo motyvus duomenis.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atmesti atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.