Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 75), atsakovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 22), pareiškėjas į teismo prašymą išdėstyti savo poziciją dėl dalyvavimo ar nedalyvavimo teismo posėdyje (b. l. 74), atsakymo nepateikė, pageidavimo dalyvauti posėdyje neišreiškė, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d., 78 str. 6 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. kovo 28 d., jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas, be kita ko, kildina iš gyvenamojo ploto normos trūkumo, nurodo, kad vertinant ploto normą turi būti neįskaitomas baldų užimamas plotas.

Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui turintį tekti gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas Pravieniškių PN 2-o būrio 1-oje brigadoje, kurios plotas 52,09 kv. m., yra įrengta 16-a miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,26 kv. m. ploto ir 1-o būrio 2-oje brigadoje, kurios plotas 66,73 kv. m., yra įrengta 21 miegamoji vieta, vienam asmeniui teko 3,18 kv. m. ploto (b. l. 26, 27, 28-30).

Pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jis buvo apgyvendintas gyvenamajame kambaryje, kurio plotas apie 45 kv. m., jame buvo: 12 dviaukščių lovų, kurios užėmė 26,4 kv. m. (12 x 1,1 x 2); spinta, kuri užėmė 1,5 kv. m. (2,5 x 0,6); šaldytuvas, kuris užėmė 0,48 kv. m. (0,6 x 0,8); 15 taburečių, kurios užėmė 4,5 kv. m. (15 x 0,5 x 0,6); 8 stalai, kurie užėmė 4,0 kv. m. (8 x 0,5 x 1,0); 10 spintelių, kurios užėmė 3,6 kv. m. (10 x 0,6 x 0,6). Tokiu atveju, 45 kv. m. gyvenamojoje patalpoje esantys baldai užėmė 40,48 kv. m. (26,4 + 1,5 + 0,48 + 4,5 + 4,0 + 3,6) ir laisvo (baldais neužstatyto) ploto buvo vos 4,52 kv. m. Esant pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms (baldų kiekiui), kiekvieno baldo naudojimui (priėjimui prie jo) galėjo būti tik po 0,1 kv. m. (4,52/47). Taigi, pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes, patalpoje esančių baldų nebūtų įmanoma naudoti (prieiti prie lovos, atidaryti šaldytuvą, spintą, spinteles ir pan.). Skunde aplinkybių dėl negalėjimo naudotis baldais pareiškėjas nenurodė, todėl jo nurodytos aplinkybės, apie gyvenamosios patalpos plotą ir baldų užimamus plotus, negali būti pripažintos patikimomis. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo pateiktais oficialiais dokumentais – Pravieniškių PN 2-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pažyma (b. l. 26), Pravieniškių PN l. e. direktoriaus pareigas pažyma (b. l. 27), Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažyma (b. l. 28-30), kurie patvirtina, kad 2-o būrio 1-oje brigadoje vienam asmeniui teko 3,26 kv. m. ploto, 1-o būrio 2-oje brigadoje vienam asmeniui teko 3,18 kv. m. ploto. Taigi, pagal byloje nustatytus duomenis, pareiškėjui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma (3,1 kv. m.) pažeista nebuvo. Teismas negali nesutikti su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius atitinkamai mažino gyvenamųjų patalpų erdvę, tačiau galiojantys teisės aktai nenumato, jog į minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą turi būti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas, todėl nėra pagrindo konstatuoti gyvenamojo ploto normos pažeidimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose, tualetų ir prausyklų patalpose buvo drėgna, nuo sienų ir lubų krito tinkas, dažai, buvo pelėsio, grybelio, per stogą sunkėsi vanduo, langai kiauri, grindys išpuvusios, jautėsi smarvė, patalpos neremontuotos.

Reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, ginčui aktualiu laikotarpiu, reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Gyvenamosiose patalpose santykinė oro drėgmė turi būti 35-65 proc. šiltuoju metų periodu ir 35-60 proc. – šaltuoju metų periodu. Temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18-28oC, šaltuoju – 18-22oC (Higienos normos HN 76:2010 26 punktas). Panašūs gyvenamųjų patalpų oro temperatūros ir drėgmės parametrai reglamentuoti ir Higienos normos HN 134:2015 14 punkte. Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą ir Higienos normos HN 134:2015 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas galimybės gyvenamąsias patalpas vėdinti per langus neginčijo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Higienos normos HN 76:2010 24 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimai galėjo būti pažeisti. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes dėl Pravieniškių PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos drėgmės ir temperatūros. Atsakovas įrodymų apie gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mikroklimato parametrus taip pat nepateikė, nurodė, kad tokių duomenų neturi, nes pareiškėjas nesikreipė į Visuomenės sveikatos centrą ar pataisos namų administraciją su nusiskundimais dėl kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus. Pareiškėjas skunde nenurodė, jog dėl galimai nesandarių langų, per didelės drėgmės, apipelijusių sienų, lubų, grindų ir juose esančio grybelio buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Kreipimosi į pataisos namų administraciją ar Visuomenės sveikatos centrą aspektai yra svarbūs siekiant įvertinti, ar minėtos institucijos, žinodamos apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, jei pareiškėjas jautė jo nurodytą diskomfortą (nagrinėjamu atveju fizinius, psichinius, dvasinius išgyvenimus, depresiją, nemigą, orumo pažeminimą, sveikatos pablogėjimą), jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2118-520/2015; 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1096/2014; 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1961/2014 ir kt.). Todėl pareiškėjo argumentai, jog nesikreipė į institucijas dėl to, kad nežinojo apie teisių pažeidimą, vertintini kritiškai.

Pagal Pravieniškių PN direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-415 ir 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtintus Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašus (b. l. 60-62; 63-65) gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, sanitariniai techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną. Juos dezinfekuoja paskirti darbuotojai. Pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą atlieka visi toje gyvenamojoje patalpoje esantys nuteistieji. Akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjui dėl netinkamų sąlygų į pataisos namų administraciją ar kitas institucijas nesikreipus, jo teiginiai apie oro drėgmę, nesandarius langus, apipelijusias sienas, per stogą besisunkiantį vandenį, laikytini abstrakčiais, nepagrįstais ir atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad virtuvėlė buvo labai maža, neveikė ištraukiamoji bei mechaninė ventiliacija.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktą pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų - esant techninėms galimybėms, įrengiama virtuvėlė (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.11 p.). Galiojantys teisės aktai nenumato, kad virtuvėlė turi būti privalomai įrengiama, nereglamentuoja virtuvėlės ploto. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 2.8 punktas numato, kad garų surinktuvas 1 vnt., gali būti įrengiamas esant poreikiui ir techninėms galimybėms, todėl argumentai dėl mažos virtuvėlės ir joje nesančios (neveikiančios) ištraukiamosios bei mechaninės ventiliacijos atmestini kaip nepagrįsti.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad atsakovas pažeidė jo teisę kartą per savaitę pasinaudoti dušu, nes 200 žmonių turėjo dušu pasinaudoti nuo 14.30 val. iki 16.30 val., esant 8-iems purkštukams, be to, nespėdavo pašilti vanduo.

Higienos normos HN 76:2010 68 punkte bei Higienos normoje HN 134:201544 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atsakovo į bylą pateiktoje Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. pažymoje (b. l. 28-30) nurodoma, kad 2-o sektoriaus dušinėje yra įrengta 15 purkštukų ir, kad dušinėse karštas vanduo yra nuolat. Minėta pažyma vertintina kaip oficialus dokumentas pasirašytas atsakingo asmens, ji nėra nuginčyta, pareiškėjas byloje jos taip pat neginčija, todėl teismas neturi pagrindo pažymoje nurodytais duomenimis netikėti. Pareiškėjas nekonkretizavo, kuriuo konkrečiu laikotarpiu dušuose nebuvo tiekiamas karštas vanduo, jam suteiktos galimybės vieną kartą per savaitę naudotis dušu iš esmės neginčija, byloje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į atsakovą dėl dušuose netiekiamo karšto vandens ar dėl jam nepakankamo laiko naudotis dušu, šiuo metu nustatyti aplinkybę, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė kartą per savaitę pasinaudoti dušu, pagal nurodytas abstrakčias aplinkybes ir bylos duomenis nėra galimybės, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

K. M. nurodė, kad gyvenamosios patalpos nedezinfekuojamos, jose buvo tarakonų, blakių, pelių, vyravo smarvė.

Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka (Higienos normos HN 76:2010 60 p.; Higienos normos HN 134:2015 20 p.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudariusi 2014 m. lapkričio 18 d. sutartį su UAB „Dezinfa“ (b. l. 31-34) ir 2016 m. lapkričio 23 d. Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Utenos deratizacija“. Minėtose sutartyse kenkėjus naikinančios bendrovės įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) taip pat graužikų kontrolės ir naikinimo, dezinfekcijos darbus. Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas (b. l. 39-45) patvirtina, kad tokios paslaugos buvo teikiamos reguliariai ir pagal poreikį ir kad pelių (graužimo žymių, landų) pastebėta nebuvo. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog pastebėjęs gyvenamosiose patalpose tarakonus, blakes ar graužikus, jis apie tai informavo pataisos namų administraciją ar kreipėsi į kitas institucijas, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad vabzdžių, graužikų naikinimas ir kontrolė Pravieniškių PN patalpose nebuvo atliekamas. Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), vykdant Higienos normos HN 76:2010 60 punktą ir Higienos normos HN 134:2015 20 punktą, nenustatyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad lokaliniame sektoriuje buvo įrengti tik 8 neizoliuoti tualetai, 6 pisuarai, 8 praustuvės, todėl būdavo eilės, prausyklose nebuvo veidrodžių, spintelių asmens higienos reikmėms susidėti, todėl patirdavo nepatogumus.

Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.; toliau – ir Normos), prausykloje virš kiekvienos praustuvės turi būti sieninis veidrodis, lentynėlė asmens higienos priemonėms – virš kiekvienos praustuvės, sieninė drabužių pakaba – 1 vnt. dešimčiai asmenų, praustuvė – 1 vnt. dešimčiai asmenų, klozetas arba unitazas – 1 vnt. dvylikai asmenų, pisuaras – 1 vnt. dvylikai asmenų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.; toliau – ir Galiojančios normos), nurodoma, kad virš kiekvienos praustuvės turi būti lentynėlė asmens higienos priemonėms ir sieninis veidrodis, praustuvė - 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

LVAT formuoja praktiką, kad tuo atveju, kai pareiškėjas aiškiai nurodo reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Atsakovo pateiktoje Ūkio ir komunalinių paslaugų pažymoje (b. l. 28-30) nurodoma apie būrių sanitariniuose mazguose įrengtų unitazų, pisuarų, praustuvių, kojų plautuvių kiekį, tačiau nenurodoma, kiek nuteistųjų nurodytu kiekiu įrenginių naudojosi, taip pat nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl prausyklose nesančių veidrodžių, spintelių. Atsakovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigus, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas pažeidė Normose ir Galiojančiose normose įtvirtintą prausyklų ir tualetų įrengimo reglamentavimą.

Pareiškėjas tik užsiminė apie tualetų neizoliavimą, tačiau šios aplinkybės nedetalizavo, neindividualizavo dėl to kilusių pasekmių, tualetu naudojosi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, todėl, pagal skundo aplinkybes nėra prielaidų išvadai, kad neturtinę žalą patyrė dėl tualetų neizoliavimo (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A-886-662/2018).

Pareiškėjas tvirtino, kad dušuose maudymosi kabinos buvo neizoliuotos, ant grindų nebuvo kilimėlių.

Normose ir Galiojančiose normose nurodoma, kad dušo patalpoje turi būti guminiai kilimėliai. Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažymoje (b. l. 28-30) nurodoma, kad 2-o ir 1-o būrių dušinėse kilimėliai buvo. Pareiškėjas prieštaravimų į atsakovo atsiliepimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo pateiktu oficialiu dokumentu ir nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Galiojantys teisės aktai nenumato, kad pataisos namuose dušo patalpoje maudymosi kabinos turi būti izoliuotos. Pareiškėjui nurodytos aplinkybės nedetalizavus, neindividualizavus dėl to kilusių pasekmių, teismas neturi pagrindo konstatuoti žalos pasireiškimo faktą.

Pastebėtina, kad LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Todėl likusieji tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui ir detaliau neanalizuotini.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Nors pareiškėjas, skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė fizinius, psichinius, dvasinius išgyvenimus, depresiją, nemigą ir orumo pažeminimą, tokios sąlygos turėjo įtakos sveikatos pablogėjimui, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, nenurodė, kokie konkretūs išreikalautini įrodymai jo nurodytas aplinkybes galėtų patvirtinti. Atsakovas į bylą pateikė Pravieniškių PN Psichologinės tarnybos pažymą (b. l. 25), kurioje nurodoma, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl jo nurodytų išgyvenimų į psichologus nesikreipė. Pravieniškių PN Sveikatos priežiūros tarnybos išduotas Medicininis pažymėjimas (b. l. 24) patvirtina, kad asmens sveikatos medžiagoje nėra duomenų, jog K. M. skųstųsi blogomis gyvenimo sąlygomis, kurios galėjo sukelti sveikatos pablogėjimą. Todėl teismas vertina, kad jo nurodyti išgyvenimai, nepatogumai nebuvo itin intensyvūs, nes specialistų pagalbos padėti juos sušvelninti, jam neprireikė ir nėra teisinės galimybės tvirtinti, kad jo sveikata ar emocinė būklė itin pablogėjo ir pablogėjo išimtinai dėl gyvenimo sąlygų Pravieniškių PN (ABTĮ 56 str.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Byloje nenustačius, kad dėl sanitariniuose mazguose įrengtų unitazų, pisuarų, praustuvių, kojų plautuvių kiekio trūkumo, prausyklose nesančių veidrodžių, spintelių pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo K. M. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.