Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-12-02 · Civilinė byla Nr. 2-25369-905/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-02
Bylos Nr.
2-25369-905/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18532-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Ieškovas
E. V.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Deltrans“
Kategorijos
  • 116.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. 2-25369-905/2013
Proceso Nr. 2-68-3-18532-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 116.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Deltrans“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

Reikalavimų santrauka

Ieškovas prašė: 1) panaikinti darbo ginčų komisijos 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą; 2) pripažinti neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo ir šalių darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; 3) priteisti 2283,75 Lt nesumokėtą darbo užmokestį iki 2013 m. vasario 21 d., 13 522 Lt dienpinigius už komandiruotėse išbūtą laiką, 430,66 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 779,60 Lt kompensaciją už mobiliojo ryšio paslaugas darbo reikmėms bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti 2349,06 Lt išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškovas nurodė, kad jis nuo 2012 m. spalio 5 d. pradėjo dirbti pas atsakovą vairuotoju ekspeditoriumi, tačiau atsakovas nuo 2013 m. sausio mėnesio nesumokėjo ieškovui darbo užmokesčio, visą darbo sutarties laikotarpį nemokėjo dienpinigių už komandiruotėse išbūtą laiką. Ieškovo teigimu, jam pareikalavus atsiskaityti, atsakovas nurodė, kad atsiskaitys po atlikto reiso, tačiau ieškovui 2013 m. sausio pabaigoje grįžus iš reiso nepavyko susisiekti su įmonės direktoriumi. Anot ieškovo, jis savo konkrečios darbo vietos neturėjo, darbdavys jį telefonu informuodavo į kokį reisą ir kada reikės vykti. Ieškovas pažymėjo, kad jis tik atsitiktinai sužinojo, jog atleistas iš darbo.

Patikslintas ieškinys teisme priimtas 2013 m. spalio 3 d. Laikoma, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2013 m. spalio 22 d. (b. l. 86, 87; Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalis). Teismo pranešime išaiškinta atsakovo pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimo nepateikimo padariniai, nustatytas keturiolikos dienų terminas šiam procesiniam veiksmui atlikti (CPK 142 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui, byloje priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Nustatytos aplinkybės

Šalys 2012 m. spalio 4 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi. Sutartyje nurodyta, kad darbdavys įsipareigojo mokėti 1106 Lt mėnesinę algą ir dienpinigius, ne mažesnius nei 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto normatyvo. Ieškovo darbo laikas nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587, pagal darbo ir poilsio laiko ypatumus kelių transporte (darbo byla Nr. APS-36-5930, b. l. 46). Šalys 2013 m. sausio 2 d. pakeitė darbo sutartį – nuo 2013 m. sausio 1 d. darbdavys įsipareigojo mokėti 1305 Lt mėnesinę algą ir dienpinigius, ne mažesnius nei 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto normatyvo (darbo byla, b. l. 50).

Ieškovo pateiktoje lentelėje nurodytos ieškovo komandiruotės:

nuo 2012 m. spalio 9 d. iki spalio 17 d. į Vokietiją,nuo 2012 m. spalio 19 d. iki spalio 28 d. – į Rusiją,nuo 2012 m. spalio 30 d. iki lapkričio 4 d. – į Rusiją,nuo 2012 m. lapkričio 7 d. iki lapkričio 16 d. – į Maskvą,nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki lapkričio 26 d. – į Maskvą,nuo 2012 m. lapkričio 27 d. iki gruodžio 7 d. – į Maskvą,nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki gruodžio 24 d. – į Maskvą,nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. sausio 13 d. – į Vokietiją,nuo 2013 m. sausio 14 d. iki sausio 15 d. – į Kauną,

nuo 2013 m. sausio 16 d. iki sausio 21 d. – į Maskvą.

Iš SODROS duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad atsakovas ieškovui sumokėjo tokias su darbo santykiais susijusias išmokas (neatskaičius mokesčių):

- už 2012 m. spalio mėnesį – 913,65 Lt;

- 2012 m. lapkričio mėn. – 1106 Lt;

- 2012 m. gruodžio mėn. – 1129,03 Lt;

- 2013 m. sausio mėn. – 1008,41 Lt ir

- 2013 m. vasario mėn. – 65,36 Lt (b. l. 63).

Nurodyti SODROS duomenys, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovui išmokėta (tik) darbo sutartyje nurodyta mėnesinė alga, kuri neapima dienpinigių. Taigi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ieškovui būtų sumokėjęs pareikštu ieškiniu prašomus priteisti dienpinigius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir kompensaciją už mobiliojo ryšio paslaugas darbo reikmėms (CPK 178 straipsnis).

Atsakovo 2013 m. vasario 14 d. akte nurodyta, kad ieškovas nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2012 m. vasario 31 d. (tokia data nurodyta akte) turėjo išvykti į reisą; ieškovas turėjo atvykti į darbą 2012 m. sausio 25 d., bet be pateisinamos priežasties darbe nepasirodė; kadangi ieškovas neatvyko į darbą nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2012 m. vasario 14 d. neturėdamos pateisinamos priežasties, siūloma jį atleisti iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (darbo byla, b. l. 45). Atsakovas 2013 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A-2/2013 atleido ieškovą iš darbo nuo 2013 m. vasario 21 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (darbo byla, b. l. 44).

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu, priimtu darbo byloje Nr. APS-36-5930, atmetė ieškovo prašymą dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo (b. l. 12-13).

Iš SODROS duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad ieškovas nuo 2013 m. sausio 28 d. iki 2013 m. balandžio 8 d. dirbo A. V. personalinėje įmonėje, o nuo 2013 m. balandžio 16 d. dirba UAB „Transimeksa“ (b. l. 9, 88-89). Iš tų pačių duomenų matyti, kad A. V. personalinėje įmonėje ieškovui priskaičiuotos tokios draudžiamosios pajamos: už 2013 m. sausio 28-31 d. 245,45 Lt; 2013 m. vasario mėn. – 1350 Lt; kovo mėn. – 1350 Lt ir balandžio 1-8 d. – 602,46 Lt. Uždarojoje akcinėje bendrovėje „Transimeksa“ ieškovui priskaičiuotos tokios draudžiamosios pajamos: už 2013 m. balandžio 16-30 d. – 712,83 Lt; 2013 m. gegužės mėn. – 1315,78 Lt; birželio mėn. – 1429,39 Lt; liepos mėn. – 1375,65 Lt; rugpjūčio mėn. – 1386,69 Lt; rugsėjo mėn. – 1372,40 Lt ir spalio mėn. – 1433,22 Lt.

Aplinkybių teisinis įvertinimasDėl atleidimo iš darbo

Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Darbo kodekso 235 straipsnis). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateikta priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Jakovlevas v. UAB „AKTKC“, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Urbonas v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Kamandulis v. UAB „Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009). <...> Tokiu atveju, kai įmonėje yra nusistovėjusi vidaus darbo tvarka, kai darbuotojo darbo funkcijos yra vykdomos komandiruotėse, į kurias vykstama pagal atskirą darbdavio pranešimą, pareiga įrodyti tokio pranešimo faktą tenka darbdaviui. Tokios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visais CPK nustatytais įrodymais. Darbdaviui įrodžius, kad darbuotojas, gavęs nurodymą išvykti į komandiruotę, šio nurodymo nevykdė, darbuotojui tenka pareiga įrodyti neišvykimo priežasčių svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Motuzas v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-12/2011).

Nurodytų DK normų ir jų aiškinimo bei taikymo taisyklių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad į byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas pagal nusistovėjusią vidaus darbo tvarką ieškovui praneštų apie komandiruotę (kuri turėjo prasidėti 2013 m. sausio 25 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo pravaikštą. Kadangi nėra pagrindo konstatuoti ieškovo darbo drausmės pažeidimo(-ų), tai darytina išvada, kad nebuvo ir pagrindo ieškovui skirti drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo. Remdamasis šiais motyvais, teismas pripažįsta neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Dėl ieškovo teisių gynimo

Pagal Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgdamas į ieškinyje išreikštą ieškovo nuomonę, kad jo negalima grąžinti į ankstesnį darbą dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, nes nuo 2013 m. sausio mėn. iki pat neteisėto atleidimo iš darbo jam neteisėtai ir nepagrįstai žymėtos pravaikštos, teismas sprendžia, jog šiuo atveju ieškovo pažeistos teisės gintinos pritaikant būtent DK 300 straipsnio 4 dalį, t. y. konstatuojant negalėjimą ieškovui būti grąžinamam į ankstesnį darbą dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Kadangi ieškovo nepertraukiamasis darbo stažas atsakovo įmonėje (teismo sprendimo priėmimo metu) nuo 12 iki 36 mėnesių, tai ieškovui priteistina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. 5815,20 Lt ((3036 Lt + 2779,03 Lt) / 2 mėn.) X 2 mėn.); ši išmoka, nežinant tikslaus ieškovo darbo dienų laiko, apskaičiuota pagal ieškovui 2012 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais išmokėtų mėnesinių algų dydžius ir priskaičiuotinus dienpinigius. Kadangi ieškovas dirbo ne visą 2012 m. spalio mėnesį ir 2013 m. sausio mėnesį, tai teismas neatsižvelgia į šių laikotarpių atitinkamus duomenis.

Nustatęs, kad po neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas (nuo 2013 m. sausio 28 d.) įsidarbino kitose darbovietėse ir ten gavo didesnius darbo užmokesčius, negu atsakovo įmonėje, teismas, vadovaudamasis DK 300 straipsnio 4 dalimi, nepriteisia darbo užmokesčių skirtumo už priverstinės pravaikštos laiką.

SODROS duomenys patvirtina, kad atsakovas ieškovui už 2013 m. sausio mėnesį sumokėjo 1008,41 Lt. Šią sumą teismas vertina kaip ieškovui išmokėtą darbo užmokestį (mėnesinę algą). Ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad po 2013 m. sausio 21 d. jis atsakovo bendrovėje iš tikrųjų atlikinėjo darbo funkcijas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti darbo užmokestį už 2013 m. vasario mėnesį. Ieškovui taip pat priteistina kompensacija už devynias (28 d. X 118 darbo dienų / 365 d.) nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas, t. y. iš viso, 981,32 Lt (9 d. X 0,9 koef. X 121,15 Lt).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 13 522 Lt dienpinigių. Atsižvelgiant į ieškovo pateiktą lentelę apie komandiruotes ir į darbo bylą pateiktus įsakymus dėl komandiruočių (darbo byla, b. l. 59, 60), iš kurių matyti, kad atsakovo įmonėje buvo nusistovėjusi praktika mokėti 50 proc. finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ nustatyto normatyvo, ieškovo reikalavimas dėl 13 522 Lt dienpinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, t. y. priteisiant 6761 Lt dienpinigių (taikant 50 procentų normatyvą).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas kompensavo ieškovui išlaidas už mobiliojo ryšio paslaugas, ieškovui iš atsakovo priteistina 779,60 Lt kompensacija už mobiliojo ryšio paslaugas darbo reikmėms.

Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir šalių darbo sutartį nutraukus teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, konstatuotina, kad atsakovo (darbdavio) pareiga visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo ieškovu atsiranda tik nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl to darytina išvada, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti DK 141 straipsnio 3 dalį ir priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

Kadangi ieškovo priteisiamo darbo užmokesčio suma viršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumą, tai nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl sprendimo nukreipimo vykdyti skubiai (DK 302 straipsnio 1 punktas).

Dėl reikalavimo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą

Darbo kodekso 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 296 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis.

Nurodytų Darbo kodekso normų kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors DK 296 straipsnio pavadinime expressis verbis nurodyta apie darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimą, kaip tokį, tačiau pačiame straipsnyje nurodoma apie ieškinio (o ne „skundo“) pateikimą teismui. Dėl to darytina išvada, kad darbo ginčo šalys gali į teismą kreiptis tik dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, o ne dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, pakeitimo ar pan. Tokį šiuo metu galiojančių Darbo kodekso XIX skyriaus ir atitinkamų Civilinio proceso kodekso (be kita ko, 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 412 straipsnio 1 dalies, kt.) nuostatų aiškinimą, teismo vertinimu, patvirtina su atitinkamais pakeitimais-pritaikymais (lot. – mutatis mutandis) iš esmės analogiškų 1972 m. priimto Darbo įstatymų kodekso ir 1964 m. priimto Civilinio proceso kodekso nuostatų aiškinimo ir taikymo taisyklės, suformuluotos kasacinio teismo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/1999; 1996 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-1/1996, kuri aprobuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1996 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 39).

Pažymėtina ir tai, kad Darbo kodekso 297 straipsnyje nustatyta, jog darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus kreipimosi į teismą terminui, jeigu nė viena šalis nepareiškė ieškinio teisme; jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas yra ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal galiojantį įstatyminį reguliavimą DK 296 straipsnyje nustatyta tvarka apskųstas darbo ginčų komisijos sprendimas neįsigalioja netgi po individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo teisme. Tai reiškia, kad teismas negali nei „panaikinti“, nei „palikti galioti (nepakeistą)“ darbo ginčų komisijos sprendimą. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimai, kuriais ginčijamas darbo ginčų komisijos sprendimas, tokių ieškinio reikalavimų išnagrinėjimas teismine tvarka negali sukelti teisinių padarinių ir kad aptariamo pobūdžio ieškinio reikalavimai turi būti vertinami (tik) kaip įgyvendinantys Darbo kodekso 296 straipsnyje įtvirtintą šalies, nesutinkančios su priimtu darbo ginčų komisijos sprendimu, teisę perkelti individualaus darbo ginčo nagrinėjimą į teismą. Remdamasis iš esmės tapačiais motyvais, teismas neįtraukinėjo į šios bylos nagrinėjimą darbo ginčų komisijos, juolab kad ši komisija nėra juridinis asmuo ir neturi civilinio procesinio veiksnumo (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad pareikštų ieškinio reikalavimų dalis, kuria ginčijamas darbo ginčų komisijos sprendimas ir kuria šalių individualaus ginčo nagrinėjimas (tik) perkeltas į teismą, nenagrinėtina „iš esmės“ civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl ši bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylos procesinę baigtį (atsižvelgdamas į patenkintų-atmestų ieškinio reikalavimų mastą, o ne į patenkintų-atmestų turtinių reikalavimų sumas) teismas vertina kaip ieškinio reikalavimų patenkinimą 70 procentų. Atsižvelgdamas į šią proporciją, teismas priteisia ieškovui iš atsakovo 2542,27 Lt (3631,82 Lt / 100 proc. X 70 proc.) išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b. l. 55-60; CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir tas, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybei iš atsakovo priteistina 378 Lt žyminio mokesčio, t. y. 77 Lt už patenkintą neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 301 Lt už patenkintą turtinių reikalavimų dalį (14 337,12 Lt / 100 proc. X 3 proc. / 100 proc. X 70 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 82 straipsnis). Be to, iš valstybei iš atsakovo priteistina 19,28 Lt (27,54 Lt / 100 proc. X 70 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T. b. l. 1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Darbo kodekso 242 straipsnio 2 dalimi, 300 straipsnio 4 dalimi, Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2, 4 dalimis, 96 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Deltrans“ direktoriaus 2013 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. A-2/2013 ir šiuo įsakymu ieškovui E. V. paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

Pripažinti neteisėtu ieškovo E. V. atleidimą iš darbo. Laikyti, kad atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Deltrans“ ir E. V. darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui E. V., a k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Deltrans“, j. a. k. 302575102, 5815,20 Lt (penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiolikos litų 20 ct) dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 981,32 Lt (devynių šimtų aštuoniasdešimt vieno lito 32 ct) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 6761 (šešis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt vieną) Lt dienpinigių bei 779,60 Lt (septynių šimtų septyniasdešimt devynių litų 60 ct) kompensaciją už išlaidas mobiliojo ryšio paslaugoms.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nutraukti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų, kuriais ginčijamas darbo ginčų komisijos 2013 m. balandžio 29 d. sprendimas, priimtas darbo byloje Nr. APS-36-5930/2013.

Priteisti ieškovui E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Deltrans“, j. a. k. 302575102, 2542,27 Lt (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt du litus 27 ct) išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Deltrans“, j. a. k. 302575102, 378 (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio ir 19,28 Lt (devyniolika litų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius