Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjos D. Š., D. G. ir R. M. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius, atsakovas) 2019 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. (10.8)VPE_SP5-1320, 2019 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. (10.12)VPE_SP5-1554 ir 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. (10.12)VPE_SP5-1902; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimus Nr. (6.5)I-8490, Nr. (6.5)I-8492 ir Nr. (6.5)I-8493; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti pareiškėjai D. Š. kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis už 1981 m. liepos 20 d. – 1991 m. gegužės 11 d., 1991 m. rugsėjo 1 d. – 1992 m. sausio 11 d. ir 1994 m. liepos 12 d. – 1994 m. gruodžio 31 d. laikotarpius, pareiškėjai akcinėje bendrovėje (toliau – ir AB) „Ekranas“ atliekant stiklo gamybos kontrolierės pareigas; 4) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti pareiškėjai D. G. kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis už 1981 m. liepos 20 d. – 1988 m. liepos 20 d., 1991 m. birželio 14 d. – 1991 m. spalio 29 d. ir 1994 m. rugpjūčio 30 d. – 1994 m. gruodžio 31 d. laikotarpius, pareiškėjai AB „Ekranas“ atliekant stiklo gamybos kontrolierės pareigas; 5) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti pareiškėjai R. M. kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis už 1981 m. liepos 20 d. – 1988 m. gegužės 24 d., 1991 m. kovo 30 d. – 1991 m. balandžio 28 d. ir 1991 m. gegužės 31 d. – 1992 m. gegužės 31 d. ir 1992 m. birželio 1 d. – 1994 m. kovo 24 d. laikotarpius, pareiškėjai AB „Ekranas“ atliekant stiklo gamybos kontrolierės pareigas.

2. Pareiškėjos nurodė, kad atsakovas skundžiamais sprendimais netenkino jų prašymų dėl kompensacijos skyrimo už darbą AB „Ekrane“ ypatingomis darbo sąlygomis, kadangi jos neatitinka nė vienos iš teisės gauti kompensaciją sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 62 straipsnio 2 ir 5 dalyse, t. y. iki 1995 m. sausio 1 d. pareiškėjos nėra išdirbusios 7,5 metų ar 3 metų 9 mėnesių 1988-1994 m. laikotarpiu darbų ypatingomis sąlygomis, nurodytų Lietuvoje galiojusiame Gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1 (toliau – ir Sąrašas Nr. 1), taip pat nėra išdirbusios 10 metų iki 1995 m. sausio 1 d. ar 5 metų 1988-1994 m. laikotarpiu kitų darbų sunkiomis sąlygomis, nurodytų sąraše Nr. 2 (toliau – ir Sąrašas Nr. 2).

3. Pareiškėjos paaiškino, kad pareiškėja D. Š. laikotarpiais 1981 m. liepos 20 d. – 1991 m. gegužės 11 d., 1991 m. rugsėjo 1 d. – 1992 m. sausio 11 d. ir 1994 m. liepos 12 d. – 1994 m. gruodžio 31 d., t. y. 10 metų 7 mėnesius ir 20 dienų, dirbo stiklo gamybos kontroliere; pareiškėja D. G. laikotarpiais 1981 m. liepos 20 d. – 1988 m. liepos 20 d., 1991 m. birželio 14 d. – 1991 m. spalio 29 d. ir 1994 m. rugpjūčio 30 d. – 1994 m. gruodžio 31 d., t. y. 7 metus 8 mėnesius ir 16 dienų, dirbo stiklo gamybos kontroliere; pareiškėja R. M. laikotarpiais 1981 m. liepos 20 d. – 1988 m. gegužės 24 d., 1991 m. kovo 30 d. – 1991 m. balandžio 28 d., 1991 m. gegužės 31 d. – 1992 m. gegužės 31 d. ir 1992 m. birželio 1 d. – 1994 m. kovo 24 d., t. y. 9 metus 8 mėnesius 27 dienas, dirbo stiklo gamybos kontroliere. Pareiškėjos stiklo gamybos kontrolierėmis pradėjo dirbti Panevėžio gamykloje „Ekranas“ nuo 1981 m. liepos 20 d. techninės kontrolės skyriuje (vėliau pakeistas pavadinimas į Kokybės kontrolės barą, baro kodas 31180). Techninės kontrolės skyriaus kontrolierės tikrino stiklo detales stiklo cechuose. Pareiškėjos iš esmės atliko stiklo detalių kontrolierių (brokuotojų) darbą, šio darbo aplinkoje vyravo kenksmingas faktorius – švinas.

4. Pareiškėjos pažymėjo, kad tuo metu buvo du Stiklo cechai: ceche Nr. 1 buvo presuojami kūgiai ir gaminami krištolo gaminiai, o ceche Nr. 2 gaminami ekranai ir stiklo indai. Pareiškėjos, dirbdamos stiklo gamybos kontrolierėmis Stiklo cecho Nr. 1 gamybiniame bare, atliko presuotų kūgių kontrolę (juos brokavo). Toks pareiškėjų darbo pobūdis faktiškai atitiko Sąrašo Nr. 1 XIII skyriaus „Radiotechninė gamyba“ 2 punkte „Elektrovakuuminė gamyba“ nurodytą pareigybę – darbininkai, atliekantys darbus, kuriuose naudojama švino raudė: brokuotojai, nes pareiškėjos dirbo kontrolierėmis-brokuotojomis. Pažymėjo ir tai, kad reikalui esant pareiškėjos buvo perkeliamos ir į Stiklo cechą Nr. 2.

5. Pareiškėjos teigė, kad stiklo gamybos (detalių) kontrolierių (brokuotojų) pareigybė buvo veikiama ypatingų (kenksmingų) faktorių, nes įkrovos bare buvo maišomos žaliavos su švinu ir perduodamos į krosnis, lydymo bare krosnyje lydomos žaliavos su švinu, o presų bare formuojamas stiklo lašas, nukerpamas presuotam kūgiui, ir kūgis dedamas į krosnį (lerą 400 °C temperatūros), toliau vyko atkaitinimas, kad išlyginti siūles. Pareiškėjos, būdamos kontrolierėmis-brokuotojomis, po atkaitinimo brokavo (tikrino) kūgius. Stiklo ceche Nr. 1 šalia vienas kitos buvo trys atkaitinimo krosnys (lerai), detalės, indai kaitinami su švinu, skleidė garus ir nuodijo aplinką. Į stiklo lydymo krosnis buvo pilamos žaliavos su švino raude (gletu), dulkės su švino raude nuodijo aplinką. Stiklo lydymo krosnyse buvo lydomas elektrovakuuminis stiklas ir pasiekiama aukšta temperatūra iki 1220 C, o tai ypatingai skleidė nuodus į darbo aplinką, kadangi kuo aukštesnė temperatūra, tuo labiau aplinkoje vyravo švino oksido (gleto) garai. Nurodo, kad apsinuodijus švino suriku (švino oksidu), pakenkiamos nervų, kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, šlapimo ir kitos žmogaus organizmo sistemos, todėl Sąraše Nr. 1 jis ir yra įvardijamas kaip sveikatai kenksmingas ir pavojingas rizikos veiksnys. Stiklo lydymo krosnys, presai ir lerai buvo vienoje patalpoje, be jokių pertvarų, o tai reiškia, kad pareiškėjos dirbo ypač pavojingomis sąlygomis.