Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ ieškinį atsakovui S. T. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo S. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 240,04 Eur skolos, 3,78 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra juridinis asmuo, teikiantis butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurį administruoja ieškovė, tačiau už laikotarpį nuo 2016-01 iki 2016-06 atsakovas už suteiktas paslaugas ieškovei nemokėjo, todėl susidarė 240,04 Eur įsiskolinimas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-31sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo S. T. 240,04 Eur skolos, 3,78 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 243,82 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-07-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Klaipėdos bendrabutis“. Teismas byloje nustatė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo pateikė 2015-07-28 buto nuomos sutartį, kurios pagrindu išnuomojo butą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, trečiajam asmeniui S. M., 2015-10-28 sutartis pratęsta iki pareikalavimo. Sutarties 3 punkte nustatyta, jog nuomininkė be nuomos mokesčio sumoka mokesčius už teikiamas butui komunalines paslaugas (t.y. už šaltą vandenį, karštą vandenį, šildymą, dujas, elektrą, šiukšlių išvežimą ir kt.). Byloje nėra duomenų, kad sutartis būtų įregistruota viešame registre. CK 6.579 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Teismas sprendimą motyvavo, vadovaudamasis LRCK 4.37, 4.82 str. 3 d., ir sprendė, kad atsakovas nevykdydamas savo nuosavybės teise priklausančiose patalpose gyvenančio asmens atsiskaitymų kontrolės, nebuvo sąžiningas civilinių teisinių santykių dalyviu. Ieškovei neturi tekti rizika už nuomos sutartį netinkamai vykdantį asmenį, t.y. už tai, kad trečiasis asmuo nevykdė nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų sumokėti mokesčius, susijusius su bendrojo naudojimo patalpomis, kadangi ieškovė vykdo tik daugiabučio namo administravimo funkcijas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens yra sudaryta rašytinė buto nuomos sutartis, ja trečiasis asmuo įsipareigojo mokėti komunalinius mokesčius. Sutartis yra patvirtinta trečiojo asmens parašu. Taigi komunaliniai mokesčiai pirmosios instancijos teismo priteisti iš atsakovo turėtų būti priteisti iš trečiojo asmens. Atsakovas taip pat pateikė prašymą teismui priimti naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kurio negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo priteisti iš trečiojo asmens 20 Eur žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą ir patirtas kelionės išlaidas, važiuojant į teismą. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl skolos priteisimo iš buto savininko dėl įsiskolinimo už suteiktas komunalines paslaugas, kai butas buvo nuomojamas trečiajam asmeniui, kuris ir naudojosi butu.Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo, kaip buto savininko, 240,04 Eur skolos, 3,78 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas už suteiktas patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai.Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, jame nurodo, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens yra sudaryta rašytinė buto nuomos sutartis, ja trečiasis asmuo įsipareigojo mokėti komunalinius mokesčius. Sutartis yra patvirtinta trečiojo asmens parašu. Taigi komunaliniai mokesčiai pirmosios instancijos teismo priteisti iš atsakovo turėtų būti priteisti iš trečiojo asmens.Byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Byloje pateikta buto nuomos sutartis (toliau tekste - Sutartis), pasirašyta 2015-07-28, kurios pagrindu atsakovas išnuomojo butą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, trečiajam asmeniui S. M., 2015-10-28 sutartis pratęsta iki pareikalavimo. Sutarties 3 punkte nustatyta, jog nuomininkė be nuomos mokesčio sumoka mokesčius už teikiamas butui komunalines paslaugas (t.y. už šaltą vandenį, karštą vandenį, šildymą, dujas, elektrą, šiukšlių išvežimą ir kt.). Ši nuomos sutartis nuo 2015-07-28 yra registruota ir išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė pagal 2005-04-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD1-615 yra paskirta daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore. Pažyma apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius patvirtina, kad buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkui už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. yra susidariusi 240,04 Eur skola ir priskaičiuota 3,78 Eur delspinigių. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta anksčiau, Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininku nuo 2015-07-10 yra atsakovas S. T., o nuo 2015-07-28 yra sudaryta nuomos sutartis.

Dėl tinkamo atsakovo byloje

Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. G. v. viešoji įstaiga „Vilniaus butai“, Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-161/2009, konstatavo, kad ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas).Nurodytoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Teismui sprendžiant klausimą, kokia konkretaus asmens procesinė padėtis – kaip atsakovo ar kaip trečiojo asmens atsakovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, – byloje yra tinkama, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2011).CPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. CPK 45 straipsnio 1 dalyje viena šios teisės normos taikymo sąlygų (prielaidų) yra ta, kad teismas atitinkamų veiksmų turi teisę imtis tada, kai nagrinėdamas bylą nustato, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 45 straipsnyje nustatytos teisės pakeisti netinkamą šalį tinkama išaiškinimas ieškovui yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. VšĮ Utenos apskrities ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1272/2001). CPK 45 straipsnis nenustato teismo pareigos savo iniciatyva siūlyti keisti atsakovą, o įtvirtina tik tokią teismo teisę, esant motyvuotam vienos iš šalių prašymui. Toks aiškinimas atitinka dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo argumentus dėl atsakovo civilinės atsakomybės, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nėra pagrindo į bylą atsakove įtraukti S. M., kaip to prašė atsakovas S. T., kadangi tarp šalių sudaryta rašytinė buto nuomos sutartis nėra išviešinta Registrų centre, o ant pačios sutarties nėra S. M. parašo, todėl tai kelia abejonių dėl pačios nuomos sutarties galiojimo. Teisėjų kolegija nurodo, kad 2015-07-28 buto nuomos sutartis, sudaryta tarp atsakovo S. T. ir S. M., buvo pratęsta nuo 2015-10-28 neterminuotai. Iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, kad pradinė Sutartis nėra patvirtina S. M. parašu, todėl Sutarties galiojimas gali kelti abejonių, tačiau šalims pratęsus Sutartį, S. M. Sutartį patvirtino savo prašu ir įsipareigojo pagal Sutarties 3 punktą be nuomos mokesčio, sumokėti mokesčius už teikiamas butui komunalines paslaugas (t.y. už šaltą vandenį, karštą vandenį, šildymą, dujas, elektrą, šiukšlių išvežimą ir kt.). Taip pat Sutarties galiojimą patvirtina ir tai, jog ji yra išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Taigi teigti, kad tarp šalių sudaryta Sutartis yra negaliojanti nėra pagrindo, priešingai šalis sieja abipusiai įsipareigojimai. Nurodytos nuostatos nuomos sutarčių šalims turi įstatymo galią, taigi – vykdytinos, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, turi iš naujo spręsti klausimą dėl tinkamo atsakovo šioje byloje įtraukimo, kadangi tai tiesiogiai sukelia teisines pasekmes į bylą įtrauktam atsakovui S. T.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, todėl sprendimas naikintinas LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Dėl žyminio mokesčio

LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas S. T. byloje sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą, taigi panaikinus sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, atsakovui grąžintinas 20 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Grąžinti atsakovui S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 20 Eur žyminį mokestį, sumokėtą pagal 2017 m. kovo 6 d. atliktą mokėjimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, operacijos eilės Nr. 826949, už pateiktą apeliacinį skundą.