- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- e2-7848-435/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03426-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- R. J.
- Advokatai
- Kęstutis Žižis
Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei- Kostenko, dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei J. L., atsakovui R. J. ir jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Žižiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos atlygionimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus naudai 685,61 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.
Ieškovo atstovė nurodė, kad 2002-04-19 Panerių g., Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo vairuojamas automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Šio eismo įvykio metu minėto automobilio keleivei B. D. (iki santuokos - Vitkevičiūtė), buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas. Eismo įvykio metu atsakovas R. J. savo civilinės atsakomybės draudimo bendrovėje apdraudęs nebuvo. Dėl šio eismo įvykio Kauno miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2002-10-30 nuosprendžiu R. J. pripažintas kaltu dėl sunkaus B. D. kūno sužalojimo. Šiame nuosprendyje nurodyta, kad R. J. eismo įvykio metu buvo neblaivus, kaltu prisipažino visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinio skyriaus 2007-02-14 sprendimu B. D. nustatytas 55% darbingumo lygis nuo 2007-02-13 iki 2008-02-12. NDNT Kauno III teritorinio skyriaus 2008-01-31 sprendimu B. D. nustatytas 50% darbingumo lygis nuo 2008-01-31 iki 2010-01-30. NDNT Kauno III teritorinio skyriaus 2010-02-01 sprendimu B. D. nustatytas 55% darbingumo lygis nuo 2010-01-25 iki 2044-05-08.
Šalies argumentai
2014-06-26 B. D. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė Prašymą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, kuriame nurodė, kad iš dalies darbinga tapo dėl kito asmens veiksmų 2002 m. įvykusio eismo įvykio metu.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaudamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais VSDFV Kauno skyrius 2014-07-10 sprendimu Nr. PE-SP8-6683 B. D. paskyrė 84,12 Eur (290,46 Lt) per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2014-05-01 iki 2044-05-31.
VSDFV Kauno skyriaus 2015-02-12 B. D. neįgalumo ir darbingumo nustatymo dokumentų patikrinimo pažymoje Nr. 8.3-47 pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad NDNT Kauno III teritorinio skyriaus 2007-02-14 sprendimu B. D. nustatytas 55% darbingumo lygis nuo 2007-02-13 iki 2008-02-12 dėl 2002 m. 04 mėn. įvykusio nelaimingo atsitikimo autoįvykio metu liekamųjų padarinių, ligos kodas pagal TLK-10 - G 56.3 (stipininio nervo pažeidimas), NDNT Kauno III teritorinio skyriaus 2008-01-31 sprendimu B. D. nustatytas 50% darbingumo lygis nuo 2008-01-31 iki 2010-01-30 dėl 2002 m. 04 mėn. įvykusio nelaimingo atsitikimo autoįvykio metu liekamųjų padarinių, ligos kodas pagal TLK-10 - M 24.5 (sąnario kontraktūra), NDNT Kauno III teritorinio skyriaus 2010-02-01 sprendimu B. D. nustatytas 55% darbingumo lygis nuo 2010-01-25 iki 2044-05-08 dėl 2002 m. 04 mėn. įvykusio nelaimingo atsitikimo autoįvykio metu patikslintų liekamųjų padarinių, ligos kodai pagal TLK-10 - T 92.1 (peties ir žasto sužalojimo padariniai) ir M 24.5 (sąnario kontraktūra).
Laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2015-02-28 B. D. iš viso išmokėta 685,61 Eur (2367,27 Lt) valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos. Atsižvelgiant į tai, kad B. D. neteko dalies darbingumo dėl 2002 m. 04 mėn. įvykusio eismo įvykio, konstatuotina, kad dėl šio eismo įvykio kaltas asmuo R. J., turi atlyginti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 685,61 Eur dydžio žalą, kuri susidarė VSDFV Kauno skyriui laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2015-02-28 B. D. išmokėjus valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją.
LR CK 6.263 str. 1 d. įtvirtinta pareiga kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. R. J. savo nusikalstamais veiksmais pažeidė šią pareigą, todėl tarp jo veiksmų ir Fondo biudžeto patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys. R. J., kaip už žalą atsakingam asmeniui, kyla prievolė padarytą žalą atlyginti visiškai (LR CK 6.263 str. 2 d.).
Pagal LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal LR CK str. 6.290 str. 1 d. ir 3 d. nuostatas socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
VSDFV Kauno skyrius registruotu paštu su įteikimu išsiuntė R. J. 2014-10-21 raštą „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos padarytos žalos atlyginimo nukentėjus B. D.“ Nr. (1.11)S-69023 dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo geruoju tačiau jis iki nustatyto termino Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos neatlygino.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį, kaip nepagrįstą, atmesti. Nurodė, kad 2002-04-19 apie 23:15 val. Panerių g., Kaune įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo B. D. ir dėl kurio padarymo 2002-10-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1402/2002 atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl įvykusio įvykio. 2003-11-25 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, atsižvelgiant į naujai nuo 2003-05-01 įsigaliojusį baudžiamąjį kodeksą, 2002-10-30 nuosprendis buvo peržiūrėtas ir nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš BK 246 str. 3d., galiojusios iki 2003-05-01, į BK 281 str. 4d., nekeičiant pagrindinės bausmės, o papildomą bausmę panaikinant. Po įvykio atsakovas visiškai atlygino B. D. padarytą materialinę ir nematerialinę žalą. Iki priimant 2002-10-30 nuosprendį ne ginčo tvarka atsakovas atlygino B. D. 5 100 Lt dydžio turtinę žalą (sumokant 4 600 Lt ir 500 Lt pinigines sumas). Ši faktinė aplinkybė apie materialinės žalos atlyginimą konstatuota 2002-10-30 nuosprendyje.
Žemesnės instancijos teismas
2004 metais B. D. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos iš atsakovo, prisiteisimo CK 6.283 str. ir 6.288 str. pagrindais. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškinį priėmė 2004-11-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-765/2004, kuriame atsižvelgdamas į CK 6. 283 str. nuostatas ir įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad B. D. neturi teisės reikšti ieškinio dėl papildomų išlaidų atlyginimo, nes išlaidos jai buvo atlygintos. Teismas tik dėl to, kad atsakovas sutiko, jai iš atsakovo priteisė papildomai 2 900 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo. Sprendimu Kauno apygardos teismas taip pat iš atsakovo B. D. naudai priteisė 5 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo.
Sprendimu priteistą žalą B. D. atsakovas atlygino, kas reiškia, kad B. D. atsakovas iš viso yra atlyginęs 8 000 Lt turtinės žalos ir 5 000 Lt neturtinės žalos.
2014 m. atsakovas gavo ieškovo 2014-10-21 raštą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo nukentėjus B. D. ir raštu ieškovui nurodė aplinkybes ir argumentus, kodėl nesutinka su ieškovo pateikta pretenzija.
Šalies argumentai
Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad jis nesutinka su tuo, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų dėl įvykio metu kilusios žalos B. D. ir ieškovo ieškinyje teigiamos jam padarytos žalos atsiradimo. Atsakovo nuomone, kadangi atsakovo ir ieškovo nesieja sutartiniai santykiai, ieškovo ieškinio reikalavimų apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis (CK 6.245-6.255 str), kas reiškia, kad žalos padarymo faktą ir jos dydį turi įrodyti atlyginti žalą prašantis (reiškiantis atgręžtinį reikalavimą) asmuo. Atsakovo nuomone, atsakovo kaltės dėl įvykio priežastingumo ryšys su nukentėjusiosios patirta žala, ir ieškovo tariamai patirtos žalos dėl atsakovo kaltės priežastingumo ryšys su atsakovo sprendimu išmokėti nukentėjusiajai Netekto darbingumo pensiją yra ne tapatūs. Todėl ieškovas turi prievolę įrodyti priežastingumo ryšį tarp atsakovo kaltės dėl įvykio ir ieškovo sprendimo skirti Netekto darbingumo pensiją nukentėjusiajai. Iš byloje pateikto ieškovo priimto 2014-07-10 sprendimo skirti Netekto darbingumo pensiją matyti, kad pats ieškovas skirdamas nukentėjusiajai Netekto darbingumo pensiją, jos skyrimo nesiejo su atsakovo kalte dėl įvykusio įvykio.
Ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų patvirtinančių, kad jis yra išmokėjęs nukentėjusiai jo nurodomas sumas, t.y. išrašų iš bankinių sąskaitų ir/ar kvitų, kurie patvirtintų ieškovo pinigų išmokėjimą nukentėjusiajai, dėl ko ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
Kadangi atsakovas yra visiškai atlyginęs tiek turtinę, tiek neturtinę žalą nukentėjusiajai B. D., tiek ne ginčo, tiek ir teismo priimto Sprendimo pagrindu, o B. D. sveikata po įvykio neblogėjo, vadovaujantis CK 6.283 str. 3 d. ir 6.286 str. atsakovas neturi prievolės atlyginti jau kartą atlygintą žalą ir/ar kompensuoti prarastą nedarbingumo lygį, kadangi nukentėjusiajai B. D. žala atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma.
Nors LR CK 6.290 str. 3d. nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusi asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo, tačiau LR CK 6.113 str. nustato, kad trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė (t.y. ieškovas, perėmęs nukentėjusiųjų reikalavimo teisę), negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (nukentėjusioji B. D.). Atsižvelgiant į tai, ieškovas neįgavo regreso teise reikšti atsakovui kokius nors papildomus reikalavimus. t.y. nukentėjusioji B. D. neturėdama teisinio pagrindo tikėtis gauti papildomo žalos atlyginimo iš atsakovo, tokios savo teisės teisėtai perduoti regreso būdu negali.
Be to, kadangi nukentėjusioji B. D. įvykio metu niekur nedirbo ir įvykio metu neturėjo teisės į Netekto darbingumo pensiją, laikytina, kad ieškovo 2014 m. sprendimu paskirta nukentėjusiajai išmokėti Netekto darbingumo pensija nėra draudimo išmoka CK 6.290 str. 3 d. nustatyta prasme, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo tariamos ieškovo patirtos žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad ieškovo pateiktoje VSDFV Kauno skyriaus 2015-02-12 B. D. neįgalumo ir darbingumo nustatymo dokumentų patikrinimo pažymoje Nr. 8.3-47 pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad NDNT Kauno III teritorinio skyriaus 2007-02-14 sprendimu B. D. nustatytas 55% darbingumo lygis nuo 2007-02-14 iki 2008-02-12 dėl 2002 m. 04 mėn. įvykusio nelaimingo atsitikimo autoįvykio metu liekamųjų padarinių, ligos kodas pagal TLK-10 - G56.3 (stipinio nervo pažeidimas) nesutampa su Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. 1052 (atliktame 2007-02-13 - 2007-02-14) 26.2 p. nurodyta išvada, kad „Nustatyta darbingumo lygio priežastis pagal tvarkos aprašo punktus: 27.1.5 ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės“, kas, atsakovo nuomone reiškia, kad Pažyma sudaryta nesivadovaujant objektyviais kriterijais, yra palanki ieškovui siekiant jam patenkinti savo ieškinio reikalavimus, dėl ko neturėtų būti vertinama.
Atsakovas taip pat nurodė, kad CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, o CK 1.128 str. nustatyta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Įvykis įvyko 2002-04-19 d., t.y. prieš 13 metų, nukentėjusiosios reikalavimams taikytinas 3 metų senaties terminas, kuris baigėsi 2005-04-19, o CK 6.113 str. nuostatos draudžia trečiajam asmeniui (ieškovui) įgyti daugiau teisių nei turėjo pradinis kreditorius (nukentėjusioji), šioje byloje ieškovo reikalavimams, siejamiems su įvykiu, taip pat turėtų būti taikytinas trejų metų senaties terminas. Todėl atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą, ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu (CK 1.131 str.).
Atsakovas nurodė, kad nors jis prisiėmė visą kaltę dėl įvykio, tačiau žala padarytą įvykio metu nukentėjusiajai B. D. taip pat sąlygota ir pačios nukentėjusiosios veiksmais, t.y. ji žinodama, kad atsakovas buvo pavartojęs alkoholinį gėrimą ir dėl to neblaivus, primygtinai prašė ją parvežti namo. Taigi nuketėjusioji pati prisiėmė riziką dėl galimos žalos atsiradimo ir elgėsi nerūpestingai. Todėl į tai turi būti atsižvelgta, sprendžiant klausimą dėl atsakovo kaltės dalies nustatymo dėl kurios galėjo būti padaryta žala. Kauno apygardos teismas Sprendimu pripažino, kad pati nukentėjusiosios B. D. veiksmai turėjo įtakos įvykio atsiradimui. Šių aplinkybių atsakovui įrodinėti nereikia vadovaujantis prejudicinių faktų taisykle (CPK 182 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
2002-10-30 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendis patvirtina, kad atsakovas šioje byloje R. J. 2002-04-19 apie 23 00val vairuodamas automobilį „Audi100“ ir važiuodamas Kaune, Panerių g. ties namu Nr. 321, pažeidė KET 2.4, 8,14.1 punktų reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (0,94 promilės etilo alkoholio), nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Avarijos metu keleivei B. V. (D.) padarė sunkų kūno sužalojimą, keleiviui Ž. P. – lengvą kūno sužalojimą. Tokiais veiksmais R. J. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 246 str. 3d.). Teismas nurodė, kad R. J. nusikalto pirmą kartą padarydamas neatsargų nusikaltimą, materialinę žalą atlygino. 2003-11-25 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, atsižvelgiant į naujai nuo 2003-05-01 įsigaliojusį baudžiamąjį kodeksą, 2002-10-30 nuosprendis buvo peržiūrėtas ir nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš BK 246 str. 3d., galiojusios iki 2003-05-01, į BK 281 str. 4d., nekeičiant pagrindinės bausmės, o papildomą bausmę panaikinant.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiosios B. V. (D.) ieškinį 2004-11-19 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-765/2004, kuriame atsižvelgdamas į CK 6. 283 str. nuostatas ir įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad B. V. (D.) sveikata neblogėjo todėl ji neturi teisės reikšti ieškinio dėl papildomų išlaidų atlyginimo, nes išlaidos jai buvo atlygintos. Kadangi atsakovas sutiko, kad B. D. padaryta turtinė žala siekia 8 000,- Lt, iš kurių jis didžiąją dalį buvo atlyginęs ir sutiko papildomai atlyginti 2900Lt, teismas B. V. (D.) iš atsakovo priteisė papildomai 2 900 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo. Sprendimu Kauno apygardos teismas taip pat iš atsakovo nukentėjusiosios naudai priteisė 5 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
2014-06-26 B. D. prašymas dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, sutikimas dėl asmens duomenų teikimo ir paaiškinimas dėl nedarbingumo ar dalinio darbingumo priežasties patvirtina tai, kad nukentėjusioji 2014-06-26 kreipėsi į ieškovą su prašymu dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, nurodydama, kad ji iš dalies darbinga tapo dėl kito asmens veiksmų eismo įvykio metu, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir vyko teisminis procesas.
2014-07-10 VSDFV Kauno skyriaus sprendimas Nr. PE-SP8-6683, VSDFV Kauno skyriaus B. D. valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo pažyma, išduotų darbingumo lygio pažymos, invalidumų pažymėjimai patvirtina tai, kad ieškovas B. D. paskyrė 84,12 Eur (290,46 Lt) per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2014-05-01 iki 2044-05-31. Netekto darbingumo pensija paskirta atsižvelgiant į 2.8292 m. trukmės stažą bei 2008, 2010, 2011, 2012 ir 2013 turėtas draudžiamąsias ( joms prilygintas) pajamas , pagal kurias apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas yra 0,7777.
2014-10-21VSDFV raštas Nr. (1.11)S-69023 ir 2015-01-18 R. J. atsakymas patvirtina tai, kad ieškovas siuntė atsakovui pretenziją dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo geruoju, tačiau jis tai padaryti atsisakė.
2015-02-13 Pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas Nr. 10.20-737 patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2015-02-28 B. D. iš viso išmokėta 685,61 eur (2367,27 Lt.).
Asmeniui dėl sveikatos sužalojimo padarytos žalos nustatymo principinės nuostatos įtvirtintos CK 6.283 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad nuostoliai atlyginami visiškai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Ši norma yra bendroji ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sužalojimu, todėl ji yra taikoma tik kai nėra specialiųjų normų, reglamentuojančių žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimą ( CK 6.283 str. 4d.).
Lietuvos Aukščiausiasis teismas šios kategorijos bylose ne kartą pasisakė, jog taikant civilinę atsakomybę galioja visiško žalos atlyginimo principas, reiškiantis, kad turi būti atlyginta asmenims padaryta visų rūšių žala. Tai konstatuota ir Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime, kuriame išaiškinta, kad pagal Civiliniame kodekse nustatytą žalos atlyginimo teisinį reguliavimą padarytą žalą turi visiškai atlyginti atsakingas asmuo, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinį; prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužaloto asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas.
Nagrinėjamu atveju, atsakovas su ieškiniu iš esmės nesutiko dėl to, jog ieškovas, sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 3 dalimi, jo nuomone, nebeturi teisės reikšti ieškinio dėl papildomų išlaidų atlyginimo, kadangi jau yra priimtas ir įvykdytas teismo sprendimas, kuriuo, įvertinus neginčo tvarka atlygintą žalą, nukentėjusiajai žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo jau yra priteistas vienkartine išmoka. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti jo sumokėtas periodines netekto darbingumo pensijos išmokas negali būti tenkinamas. Su tokiais atsakovo argumentais teismas nesutinka.
Remiantis CK 6.288 straipsnio 3 dalimi, su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. CK 6.283 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai žala atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma.
Kaip nustatyta teismų procesiniais sprendimais bei prijungtoje civilinėje byloje Nr.2-765/2004 esančiu B. V. tėvų - G. V. ir G, Vitkevičienės raštu (b.l.87) nukentėjusiajai atsakovas yra atlyginęs 8000Lt. turtinės žalos – gydymui – papildomiems vaistams, tvarsliavai, papildomam maitinimui, pervežimams bei 5000Lt. neturtinės žalos. Taigi, teisme buvo išspręstos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos, o nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys dėl išmokėtos žalos, sumokėjus nukentėjusiajai periodinę netekto darbingumo kompensaciją, kurią sudaro netektos darbo teisinių santykių pajamos. Negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, nes jis tampa visiškai ar iš dalies nedarbingas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (2009-04-14 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Pažymėtina, kad nukentėjusiam asmeniui nėra apribojama galimybė teisme reikalauti priteisti negautas pajamas, jei ginčas dėl jų priteisimo neišspręstas. Kadangi reikalavimas priteisti su darbo santykiais susijusias negautas pajamas teismuose nebuvo reiškiamas ir nagrinėjamas nėra pagrindo teigti, kad ieškovas neturi teisės reikšti tokio ieškinio, nes priešingu atveju būtų netinkamai įvertintas prašomos priteisti žalos pobūdis ir pažeistos žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojančios teisės normos.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2013 aiškindama teisę kreiptis į teismą reikalaujant priteisti periodinę netekto darbingumo kompensaciją, kai žalos atlyginimas darbuotojui jau priteistas ankstesniu teismo sprendimu nurodė, kad netgi tuo atveju, kai teisme išsprendus žalos, kurią sudaro vienos rūšies negautos pajamos, atlyginimo klausimą, nepriklausomai nuo to, ar žalos atlyginimas priteisiamas periodine kompensacija, ar vienkartine pinigų suma, nukentėjusiam asmeniui nėra apribojama galimybė teisme reikalauti priteisti kitos rūšies negautas pajamas, jei ginčas dėl jų priteisimo neišspręstas.
Nustatyta, kad netekto darbingumo pensija B. D. paskirta nustačius visas jos skyrimo sąlygas pagal VSDPĮ, įskaitant atitinkamo laipsnio darbingumo netekimą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija neišmokėta ar viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis) (LAT 2014-01-10 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014; 2015-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438-706/2015). Nagrinėjamu atveju tokių duomenų atsakovas byloje nepateikė, todėl atmestinas, kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų patvirtinančių, kad jis yra išmokėjęs nukentėjusiai jo nurodomas sumas - išrašų iš bankinių sąskaitų ir/ar kvitų, dėl ko ieškinys atmestinas kaip neįrodytas. Tas pats pasakytina ir apie atsakovo nurodomą VSDFV Kauno skyriaus 2015-02-12 B. D. neįgalumo ir darbingumo nustatymo dokumentų patikrinimo pažymą Nr. 8.3-47, kuri, sutinkamai su CPK 197 straipsnio 2d., laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią ir yra nenuginčyta.
Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymuose) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo šeimos nariams apdraustojo asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais.
Lietuvos Aukščiausiaisis teismas, aiškindamas valstybinių socialinio draudimo netekto darbingumo pensijų, kaip socialinio draudimo išmokų, kvalifikavimą pagal CK 6.290 straipsnį (2014-03-03 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014) yra nurodęs, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Tai reiškia, kad įstatymo pagrindu B. D. reikalavimo teisė dėl žalos atlyginimo ta apimtimi, kuria jai išmokėta netekto darbingumo pensija, neviršijanti padarytos turtinės žalos dydžio, perėjo ieškovui, t. y. įvyko dalinis asmenų pasikeitimas prievolėje. Ieškovas įgijo ir šioje byloje gina savo turtinę teisę į atsakovą, kaip skolininką. Šią teisę ieškovas įgyvendina savarankiškai. Dėl to ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovo B. D. išmokėtas netekto darbingumo pensijos išmokas, neviršijančias padarytos žalos dydžio, veikia savo vardu.
Asmens sveikatos būklės pablogėjimą ir jo nulemtą darbingumo sumažėjimą iki VSDPĮ 32 straipsnyje numatyto lygio gali lemti įvairios priežastys. Viena iš jų – asmens sveikatos sužalojimas dėl trečiojo asmens kaltės. Tais atvejais, kai dėl trečiojo asmens kaltės sužalotas asmuo netenka darbingumo ir dėl to jam paskiriama netekto darbingumo pensija pagal VSDPĮ, šią pensiją išmokėjusi valstybinio socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į už sveikatos sužalojimą atsakingą asmenį pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį, išskyrus atvejus, kai už sveikatos sužalojimą atsakingas asmuo mokėjo socialinio draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį.
Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad netekto darbingumo pensija B. D. paskirta nustačius visas jos skyrimo sąlygas pagal VSDPĮ, įskaitant atitinkamo laipsnio darbingumo netekimą, kurio priežastis – eismo įvykio, už kurį atsakingas atsakovas, metu B. D. patirtas sveikatos sužalojimas. Kitų B. D. nedarbingumo priežasčių nenustatyta, todėl B. D. išmokėta netekto darbingumo pensija CK 6.290 straipsnio prasme laikytina socialinio draudimo išmoka, mokama sveikatos sužalojimo atveju, o ją išmokėjęs ieškovas CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį – atsakovą.
Kaip minėta, CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį atsakovui, kaip atsakingam už B. D. sveikatos sužalojimą asmeniui, atsirado pareiga atlyginti visą žalą (tiek tiesiogines išlaidas, tiek negautas pajamas, tiek neturtinę žalą). Nuo šios pareigos atsakovo neatleidžia ir nukentėjusiajai mokamos socialinio draudimo išmokos (netekto darbingumo pensija), kurios pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį yra įskaitomos į atlygintinos turtinės žalos dydį. Įskaitymas nereiškia, kad dėl alternatyvaus kompensavimo mechanizmo pasikeičia atlygintinos žalos dydis, t. y. už sveikatos sužalojimą atsakingo asmens prievolės apimtis. Tačiau žalos atlyginimo prievolė tokiu atveju modifikuojasi, nes vietoje vieno kreditoriaus (nukentėjusio asmens) atsiranda papildomas kreditorius (nukentėjusio asmens turtinę žalą visiškai ar iš dalies kompensavusi socialinio draudimo įstaiga). Skolininkas išlieka tas pats – už žalą atsakingas asmuo, kuris, nepaisant alternatyvaus žalos kompensavimo mechanizmo taikymo, ir toliau privalo visiškai atlyginti visą padarytą žalą. Tai reiškia, kad žalą padariusio asmens prievolės atlyginti žalą apimtis dėl to, kad nukentėjusio asmens turtinė žala visiškai ar iš dalies kompensuojama iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, nepasikeičia. Taigi ta aplinkybė, kad dalį B. D. turtinės žalos, mokėdamas jai netekto darbingumo pensiją, padengė ieškovas, neatleidžia atsakovo nuo žalos atlyginimo prievolės ar jos dalies. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovas įgijo daugiau reikalavimo teisių, negu jų turėjo pats žalą patyręs asmuo (2014-03-03 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014).
Esant tokiam šių teisinių santykių reglamentavimui ir suformuotai kasacinio teismo praktikai šios kategorijos bylose, atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti visi atsakovo argumentai susiję su ieškovo regreso teise į žalą padariusį asmenį.
Vertinant nukentėjusiosios B. D. kaltę dėl eismo įvykio pažymėtina, kad atsakovo nurodytame teismo sprendime nėra teismo nustatyta aplinkybė apie tai, kad nukentėjusiosios B. D. veiksmai turėjo įtakos eismo įvykio atsiradimui, o tik nurodyta, kad nukentėjusioji primygtinai prašė parvežti ją namo, žinodama, kad atsakovas yra išgėręs alaus. Tokių aplinkybių nėra nustatyta ir priimant teismo nuosprendį atsakovo atžvilgiu. Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiosios rizikos prisiėmimo vertintina ir tai, kad ji eismo įvykio metu nebuvo sulaukusi pilnametystės, kai atsakovas buvo pilnametis. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kiek nukentėjusiosios prašymas turėjo įtakos tam, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, apskritai važiuotų į namus, todėl nėra galimybės nustatyti, ar jis važiavo jos įkalbėtas ar ji įsėdo į automobilį žinodama, kad jis buvo vartojęs alkoholį. Todėl vien nukentėjusiosios prašymas parvežti ją namo žinant, kad jis yra išgėręs alaus, teismo nuomone, negali būti pagrindu visiškai ar iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.
Sprendžiant klausimą dėl kreipimosi į teismą termino įtakos nukentėjusio asmens teisei reikalauti žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimo pažymėtina, kad CK 6.288 straipsnyje reglamentuojamas žalos dėl sveikatos sužalojimo mokėjimas. Remiantis CK 6.288 straipsnio 1 dalimi, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. CK 6.288 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teisę į žalos atlyginimą turintys asmenys kreipiasi dėl žalos atlyginimo praėjus trejiems metams nuo jos padarymo dienos, tai atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos.
Aiškindamas šias įstatymo normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu nukentėjusysis iš karto nereikalauja atlyginti žalą, tai prievolė ją atlyginti nepasibaigia. Jeigu asmuo kreipiasi dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo praėjus trejiems metams nuo jos padarymo dienos, tai žalos atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos. Vien tas faktas, kad asmuo kreipėsi praėjus trejiems metams, nesudaro pagrindo skolininkui tikėtis, jog jis galės apsiginti, remdamasis ieškinio senatimi (2006-10-16 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2006). 2013-10-09 Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2013 pažymėjo, kad teisės normose yra specialiai reglamentuotas žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju, kai į teismą dėl žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo kreipiasi praėjus trejiems metams nuo žalos padarymo dienos – trejų metų termino suėjimas nėra pagrindas atmesti ieškinį, o yra pagrindas žalos atlyginimą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos (CK 6.288 straipsnio 2 dalis). Tokiu teisiniu reguliavimu nukentėjęs asmuo skatinamas nedelsti kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, nes, praleidęs trejų metų terminą, jis praras galimybę gauti žalos atlyginimą nuo jos padarymo dienos. Be to, tokiu teisiniu reguliavimu ginamas ir už žalos padarymą atsakingas asmuo, kad jam retrospektyviai nesusikauptų didelė žalos atlyginimo suma.
Įvertinant tai, jog nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas ieškovo siekiant regreso teise išsireikalauti išmokėtas sumas už laikotarpį nuo 2014-05-01 iki 2015-02-28, laikytina, kad ieškinio senatis nėra praleista, todėl ir šis atsakovo argumentas atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.
Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš atsakovo nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 94, 96 str. ir LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, j.a. kodas188677437, buveinė A. Mickevičiaus g. 42, LT-44240 Kaunas, 685,61 eur ( šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eur 61 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno Apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.