Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-10-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-409-360/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-03
Bylos Nr.
AN2-409-360/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00704-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Pažeidėjas
I. Z.
Advokatai
Gintaras Aleknavičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-409-360/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00704-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos I. Z. atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarimu I. Z. patraukta administracinėn atsakomybėn ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį 1200 Eur bauda su teisės vairuoti atėmimu 3 metams, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį 600 Eur bauda su teisės vairuoti atėmimu 1 metams, pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė nuobauda – 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad ji 2017 m. liepos 2 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126, 221, 222 punktų nuostatas, vairavo transporto priemonę, „Mercedes – Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie eismo įvykį nepranešusi policijai iš įvykio vietos nuvažiavo; įvykio metu apgadinti du automobiliai; taip pat vartojo alkoholį po eismo įvykio, kol įvykio vietoje nebuvo nustatytos ar ištirtos aplinkybės. Nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį I. Z. nutraukta, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktos I. Z. atstovas advokatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutarimo dalį dėl ANK 426 straipsnio 3 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo ir administracinę teiseną šioje dalyje nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių. Nurodo, kad, teismo išvados prieštaringos, sunkiai paaiškinamos vidutiniškai protingo žmogaus elgesio kontekste, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, o nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai duomenų, kad atsakomybėn traukiamas asmuo suprato kliudęs transporto priemonę ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Priešingai nei teigiama nutarime, I. Z. esminių bylai aplinkybių nepripažino. Ji nuosekliai neigė, kad pajuto ir suprato, jog sukėlė eismo įvykį, iš kurios pasišalino, ir po jo vartojo alkoholį, o pripažino tik faktą, kad jos vairuojamas automobilis kliudė kitą transporto priemonę. Be to, nepatikimi pareigūno V. P. parodymai ir jo tarnybinis pranešimas, kadangi įvykio dieną tarp jo ir I. Z. kilo konfliktas, todėl jis dėl sukelto fizinio skausmo, pykčio yra suinteresuotas I. Z. patraukimu administracinėn atsakomybėn, gali subjektyviai interpretuoti tam tikras faktines aplinkybes. I. Z. pačiam patruliui V. P. atlygino padarytą žalą dėl fizinio skausmo sukėlimo, vadinasi asmenis siejo ir prievoliniai žalos atlyginimo santykiai, dėl kurių V. P. buvo suinteresuotas.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad, priešingai nei nurodo teismas, J. P. parodymai visiškai nepaneigia I. Z. paaiškinimo, kad pastaroji nukentėjusiosios nematė. Logiška, kad jei I. Z. būtų mačiusi ją besivejančią J. P., supratusi, kad sukėlė eismo įvykį, nebūtų vartojusi alkoholio ir nebūtų perdavusi savo eismo įvykyje dalyvavusio automobilio draugei tam, kad pastaroji juo grįžtų į eismo įvykio vietą. Liudytoja I. Ž. davė tokius pat parodymus kaip I. Z., be to, ir nukentėjusioji nepatvirtino V. P. teiginių.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad momentinis kontaktas yra nesunkiai pajuntamas, kadangi transporto priemonė sujuda arba sulinguoja, o nežymus slystantis kontaktas yra sunkiai juntamas, kadangi transporto priemonė nekeičia judėjimo krypties ir trajektorijos, sujuda tik vietoje stovinti transporto priemonė (šiuo atveju nukentėjusiosios). Todėl, priešingai, nei nurodo teismas, faktas, jog automobilių kontaktas buvo ne momentinis, tik patvirtina I. Z. paaiškinimus, jog ji nejuto kliudžiusi kitą transporto priemonę. Abejoti ja nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, jog I. Z. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarimu patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir ANK 426 straipsnio 1 dalį.

ANK 423 straipsnio 3 dalis be kita ko numato atsakomybę už alkoholį vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, apgadinimą.

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio 4 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei administracinio nusižengimo bylos rašytinę medžiagą, susipažinęs su garso įrašais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Apylinkės teismas, nagrinėdamas I. Z. administracinio nusižengimo bylą, nepažeisdamas proceso reikalavimų tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Administracinėn atsakomybėn patraukta I. Z. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek jos atstovo advokato surašytame apeliaciniame skunde savo kaltę neigia, teigia nesupratusi, kad vairuodama kliudė kitą automobilį, todėl nieko neįtardama iš įvykio vietos išvažiavo ir vėliau bare vartojo alkoholį. Tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai vis dėlto leidžia daryti priešingą išvadą, o I. Z. argumentai vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Apylinkės teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjos pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą.

Nukentėjusioji J. P. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad pati matė eismo įvykį, kaip automobilio „Mercedes Benz“ vairuotoja kliudė jos stovėjusį automobilį, bandė pažeidėją vytis, tačiau „Mercedes Benz“ vairuotoja nuvažiavo (b. l. 6), todėl apie įvykį pranešė policijai. Apylinkės teismo posėdyje nukentėjusioji nuosekliai patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad dar prieš įvykį matė, jog „Mercedes Benz“ vairuotoja neišvažiuoja, pastebėjusi kliudymą bėgo artyn, šaukė, vijosi net per kitą kiemą, tačiau „Mercedes Benz“ vairuotoja padidinusi greitį išvažiavo. Iš byloje esančiame kompaktiniame diske užfiksuotų nuotraukų, tiek ant automobilio „Audi A6“, tiek ir ant automobilio „Mercedes Benz“, aiškiai matomi apgadinimai. Nors ant abiejų automobilių apgadinimai nėra dideli, tačiau jų pobūdis rodo, kad automobilių kontaktas, nors ir buvo nestiprus, tačiau truko tam tikrą laiko tarpą (tai rodo ant „Mercedes Benz“ galinių durelių išsitęsusios akivaizdžios brėžimo žymės), todėl galėjo būti ne tik matomas praeiviui (šiuo atveju nukentėjusiajai), tačiau, priešingai nei įrodinėjama apeliaciniame skunde, turėjo būti juntamas ir atidžiam, rūpestingam, atsargiam vairuotojui, apsisukinėjančiam gyvenamojo namo kieme, kuriame stovi ir kiti automobiliai. Apgadinimai ant „Mercedes Benz“ yra vairuotojo pusės galinėje dalyje, todėl neabejotina, kad vairuotojas nesunkiai galėjo pastebėti, jog manevruoja itin arti kitos transporto priemonės. Be to, eismo įvykio vietos schemoje pažymėti duomenys neprieštarauja objektyviai užfiksuotiems automobilių apgadinimams, įvykio dalyvių nurodytoms transporto priemonių judėjimo ir stovėjimo trajektorijoms. Apylinkės teismo posėdyje apklausti įvykio vietoje buvę pareigūnai V. P. ir S. B. pažymėjo, jog automobilių apgadinimai buvo akivaizdžiai vizualiai matomi, išmatuoti, aukščiai atitiko. S. B. teigė, kad sprendžiant pagal apgadinimų pobūdį, „Mercedes Benz“ vairuotoja automobilių kontaktą turėjo pajusti. Pareigūnų paaiškinimai apylinkės teisme sutampa ir su V. P. rašytu tarnybiniu pranešimu. Nors apeliaciniame skunde abejojama pareigūno V. P. parodymų patikimumu, atkreipiamas dėmesys, kad I. Z. konflikto įvykio vietoje metu sukėlė fizinį skausmą V. P., vėliau jam atlygino žalą, tačiau, kaip matyti, V. P. paaiškinimai iš esmės atitinka kito pareigūno S. B. nurodomas aplinkybes, o pastarojo nešališkumu abejoti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Kaip matyti, pati administracinėn atsakomybėn patraukta I. Z. proceso metu neneigė įvykio dieną buvusi įvykio vietoje, vairavusi „Mercedes Benz“, tačiau neigia supratusi, kad apgadino kitą transporto priemonę ar mačiusi besivejančią nukentėjusiąją. Nors jos nurodomas aplinkybes atitinka ir kartu važiavusios I. Ž. paaiškinimai, tačiau abi jos yra draugės, taigi I. Ž., pasakodama įvykio aplinkybes, galėjo būti neobjektyvi, be to, jų paaiškinimai prieštarauja kitiems iš skirtingų šaltinių byloje surinktiems tarpusavyje sutampantiems duomenims.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką bylose dėl nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnyje, ne kartą yra konstatavęs, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Taigi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Tačiau kaltės privalomumas suponuoja išvadą, kad ne visais atvejais asmuo suvokia, kad įvyko eismo įvykis ir yra iš jo pasišalinama, t. y. asmuo negirdėjo, nematė, nepajautė, nesuprato neturėdamas savo veiksmuose tyčios palikti eismo įvykio vietą. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir panašiai, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kitos).

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju byloje visiškai pakanka įrodymų, patvirtinančių I. Z. kaltę. I. Z. pripažino vairavusi automobilį „Mercedes Benz“, kuris kliudė (duomenys neskelbtini) kieme stovėjusį automobilį „Audi A6“, kaip jau nustatyta ir aptarta, po susidūrimo ant abiejų automobilių liko aiškios, matomos žymės, leidžiančios spręsti, kad automobilių kontaktas nebuvo momentinis, o truko tam tikrą laiką tarpą, todėl turėjo būti juntamas I. Z., kuri manevruodama savo automobiliu gyvenamojo namo kieme turėjo būti itin atidi ir rūpestinga, tačiau, kliudžiusį kitą transporto priemonę, į eismo įvykio vietą policijos pareigūnų nekvietė, taip pat nelaukė ir automobilio „Audi A6“ vairuotojo, nors, kaip matyti iš nukentėjusiosios J. P. paaiškinimo, ji buvo visai šalia, netgi bandė pavyti nuvažiuojantį I. Z. vairuojamą automobilį. Nukentėjusiosios automobilį kliudęs vairuotojas buvo nustatytas tik dėl pačios nukentėjusiosios dėmesingumo, kadangi ji vakare pastebėjo į kiemą grįžusį tą patį automobilį, kurį bandė stabdyti dieną, ir kreipėsi į tuo metu vairavusią I. Ž., kuri apie J. P. nusiskundimus informavo I. Z.. Faktinės aplinkybės rodo, jog vakare grįžusi į įvykio vietą I. Z. buvo nusiteikusi konfliktiškai, kaip teigė nukentėjusioji, įrodinėjo, jog nieko nepadarė, nenorėjo atlyginti žalos, kilo triukšmas, atvykus pareigūnams, I. Z. konfliktavo ir su jais. Pati apeliantė apylinkės teismo posėdyje pripažino, jog reagavo emocingai. Vertinant byloje surinktus duomenis pripažinus, kad automobilių kontaktas galėjo ir turėjo būti juntamas, tolimesnis I. Z. elgesys vakare jau aiškinantis eismo įvykio aplinkybes rodo, jog ji atsakomybės prisiimti neketino, nedelsdama žalos atlyginti nenorėjo. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad vakare pareigūnus į įvykio vietą iškvietė pati I. Z., tačiau ši aplinkybė šiuo konkrečiu atveju nėra tokia svari, jog leistų spręsti apie sąžiningą apeliantės klydimą dėl eismo įvykio aplinkybių. Skundžiamame nutarime teisingai pastebėta, jog I. Z. bendruoju pagalbos telefonu paskambino jau po to, kai sužinojo apie nukentėjusiosios pretenzijas. Natūralu, kad J. P., dėstydama savo nusiskundimus iš pradžių I. Ž., vėliau pačiai I. Z., užsiminė apie pranešimą policijai iškart po eismo įvykio, todėl neatmestina, kad, sužinojusi, jog nukentėjusioji kreipėsi į pareigūnus, pati I. Z., siekdama sušvelninti savo atsakomybę, taip pat paskambino policijai.

Praėjus kelioms valandoms po sukelto eismo įvykio I. Z. buvo nustatytas 1,13 promilių neblaivumas (b. l. 8). I. Z. pati patvirtino, kad po eismo įvykio, neva nesupratusi, kad sukėlė eismo įvykį, bare išgėrė alkoholio, eismo įvykio metu buvo blaivi. Tačiau, kaip jau aptarta, bylos duomenimis įrodyta, jog apeliantė turėjo suprasti, kad sukėlė eismo įvykį ir iš jo sąmoningai pasišalino, todėl akivaizdu, kad ji po sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis, suprasdama, jog eismo įvykio aplinkybės nenustatytos, iki jo aplinkybių nustatymo vartoti alkoholio negalėjo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarimo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos I. Z. atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas