Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas M. K., jo atstovui advokatui Raimondui Simonavičiui

teismo posėdyje išnagrinėjo M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2021-04-07 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 95 str. 1 d. pagrindu, t. y., kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad įmonėje statybos darbus dirbantys asmenys I. N., gimęs (duomenys neskelbtini) (Uzbekistano pilietis) ir A. L., gimęs (duomenys neskelbtini) (Moldovos pilietis), būtų įdarbinti laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad darbuotojas I. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nuo 2020-12-08, darbuotojas A. L. įdarbintas nuo 2021-01-26, apie darbuotojų įdarbinimą informuota VSDFV. Darbuotojas I. N. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tarpininkaujant kitai įmonei, leidimas galiojo iki 2020-12-14, darbo santykiai su UASB „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjo nuo 2020-12-08. Galiojančių vizų ar leidimų gyventi I. N. neturėjo, nors yra trečiosios šalies pilietis, kuriam bevizis režimas nėra taikomas. A. L. neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, nors esant karantino režimui, Lietuvos Respublikoje esantiems užsieniečiams bevizis režimas nėra taikomas, kaip pateisinantis teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Darbuotojai taip pat neturi leidimų dirbti, nors pagal nustatytas aplinkybes, nėra atleidžiami nuo pareigos įsigyti tokius leidimus. Pranešimus apie įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančius trečiųjų šalių piliečius, VSDFV privalomi LDU pranešimai pateikti 2021-03-04., t. y. pavėluotai. Nurodyta, kad padaryti pažeidimai dėl trečiųjų asmenų piliečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje, reglamentuojami Lietuvos Respublikos Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 str., 62 str. 2 d., 2-2 str., 7 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo Nr. 1226 2.1.2. p., tokiu būdu M. K. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p., tuo padarydamas administracinė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste ANK) 95 str. 1 d.

M. K. su pažeidimu sutinka, paaiškino, kad nežinojo užsieniečių įdarbinimo tvarkos, tačiau apie darbuotojų I. N. ir A. L. įdarbinimą buvo informavęs VSDFV, mokėjo už darbuotojus mokesčius. Prašo įvertinti šias aplinkybes, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, skiriant nuobaudą už padarytą pažeidimą.

M. K. atstovas advokatas R. Simonavičius prašo skirti švelnesnę, nei numatyta nuobaudą už padarytą pažeidimą, įvertinus M. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turtinę padėtį ir kitas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą (toliau tekste – Institucija) atstovė M. K. paaiškino, kad pažeidimo faktas ir sudėtis įrodyti, prašo paskirti teisingą nuobaudą už padarytą pažeidimą.

Teismas, įvertinęs rašytinę šios bylos medžiagą nustatė, kad M. K. būdamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už įdarbinimą asmeniu, leido dirbti darbuotojams I. N. ir A. L., kurie yra užsienio šalių piliečiai, apie šių asmenų įdarbinimą tinkamai ir laiku neinformavęs LDU pranešimais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus.

Paminėto pagrindu darytina išvada, kad M. K. būdamas atsakingu už asmenų įdarbinimą asmeniu, neįvykdęs pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 str. ir 64 str., su užsieniečiu sudaryti darbo sutartį tik, kai jis turi leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, apie darbuotoją – trečiosios šalies pilietį, su kuriuo sudaryta daro sutartis, tinkamai ir laiku apie jį informuoti LDU pranešimu. Be to, M. K., kaip atsakingas už įdarbinimą asmuo, privalėjo žinoti, kad esant karantino režimui Lietuvos Respublikoje, užsieniečiams bevizis režimas nėra taikomas, kaip pateisinantis teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Nustatyta, kad M. K. savo veiksmais ir neveikimu pažeidė įstatyminės darbo santykių formos nuostatas, numatytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. ir tokiais veiksmais ir neveikimu padarė pažeidimą dėl nelegalaus darbo, numatytą ANK 95 str. 1 d. Teismas sprendžia, kad M. K. būdamas atsakingu asmeniu ir turinčiu pareigą užtikrinti įstatymų laikymąsi dėl darbo santykių teisėtumo, pažeidė darbo santykių sukūrimo su darbuotojais I. N. ir A. L. tvarką, jo veiksmai ir neveikimas dėl minėtos darbo santykių sukūrimo tvarkos atitinka ANK 95 str. 1 d. nelegalaus darbo turinį, todėl šiuos veiksmus yra pagrindas vertinti nelegaliu darbu. Teismas sprendžia, kad asmuo, samdantis kitus asmenis dirbti jo naudai ir interesais, privalo žinoti asmenų įdarbinimo tvarką ir ją užtikrinti, bei prisiimti nelegalaus darbo pasekmes.

Paminėto pagrindu nustačius pažeidimo padarymo faktą ir sudėtį, yra pagrindas pripažinti, kad M. K. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą dėl nelegalaus darbo, numatytą ANK 95 str. 1 d., todėl už padarytą pažeidimą jam skirtina administracinė nuobauda. Individualizuojant M. K. skiriamos nuobaudos dydį, teismas įvertina padaryto pažeidimo rūšį, padarymo aplinkybes ir pasekmes. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką, įvertinus visumą administracinės teisės pažeidimų padarymo aplinkybių ir pasekmių, atsižvelgus į aplinkybę, kad kaltininkas pripažino padaręs pažeidimą, apie priimtus darbuotojus buvo informuota VSDFV, buvo mokami mokesčiai, be to 2021-03 04 apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančius užsieniečius, M. K. informavo VSDFV. Ši aplinkybė vertintina, kai siekį pašalinti nustatyto administracinio nusižengimo pasekmes, nėra ir kitų duomenų apie administraciniu nusižengimu padarytą žalą (ANK 35 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Paminėto pagrindu, nenustačius M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 str., taip pat įvertinus aplinkybę, kad nėra duomenų apie M. K. padarytus tos pačios ar kitos rūšies administracinius nusižengimus metų bėgyje, atsižvelgus į M. K. šeiminę padėtį, gaunamas pajams, yra pagrindas M. K. skiriamai nuobaudai taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir paskirti mažesnę, nei ANK 95 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis. Paminėto pagrindu, M. K. paskirtina mažesnė bauda, nei numatyta už padarytą administracinį nusižengimą minimali bauda, darant išvadą, kad už padarytą pažeidimą numatytas minimalus baudos dydis yra didelis, neproporcingas padarytam pažeidimui ir pasekmėms, be to, laikytina, kad paskirtos nuobaudos rūšis ir dydis gali užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių nusižengimų kodekso paskirtį, numatytą ANK 1 str. 1 d. ir pasiekti ANK 22 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 str., 34 str. 5 d., 6 d., 95 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 646 str. 1, 2 d., 675 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje paskirti 700 (septynių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, jog paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: 20127217030.

Nesumokėta bauda išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.