- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-12-28
- Bylos Nr.
- 2A-420
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Vincas Verseckas (pran.), Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- L.L.G.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Vinco Versecko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės banko ,,Nord/LB Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-124-278/2005 pagal ieškovo akcinės bendrovės banko ,,Nord/LB Lietuva“ ieškinį atsakovei L.L.G., dalyvaujant tretiesiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) ,,Manra“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, dėl 152 297,99Lt skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB bankas ,,Nord/LB Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L.L.G. ir vadovaudamasis ĮBĮ 16str., CK 6.6, 6.37, 6.81, 6.210 str., prašė priteisti iš L.L.G. 150 000 Lt paskolos, 2 251,99 Lt nesumokėtų palūkanų, 46 Lt delspinigių, viso 152 297,99 Lt, taip pat 7,55 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, jog dalį paskolos tretysis asmuo grąžino, todėl prašė priteisti iš atsakovės 45 698,99 Lt paskolos, 7,55 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog 2003 m. spalio 9 d. kreditavimo sutartimi iki 2010 m. rugpjūčio 30 d. UAB ,,Manra“ buvo suteiktas 150 000 Lt kreditas, kurio įvykdymo užtikrinimui, tarp ieškovo ir atsakovės L.L.G. buvo sudaryta laidavimo sutartis. Panevėžio apygardos teismas 2004 m. spalio 6 d. nutartimi UAB ,,Manra“ iškėlė bankroto bylą, todėl visi bendrovės skolų mokėjimo terminai pasibaigė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą iki 45698,99 Lt, kadangi bankrutuojanti UAB ,,Manra“ pardavė įkeistą turtą ir dalį skolos atlygino.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškovo AB banko ,,Nord/LB Lietuva“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės L.L.G. 34 646,74 Lt negrąžinto kredito, 2 251,99Lt nesumokėtų palūkanų, 46 Lt delspinigių, viso 36 944,73 Lt bei 7,55 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2004 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje bylą nutraukė. Priteisė iš atsakovės L.L.G. 1 108,34 Lt žyminio mokesčio, 667,69 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 2 360 Lt atstovavimo išlaidų, viso 4 136,03 Lt bylinėjimosi išlaidų AB bankas „Nord/LB Lietuva“ naudai bei 66,60Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, jog trečiajam asmeniui UAB ,,Manra“ buvo suteiktos dvi paskolos – pagal 2003 m. spalio 9 d. kreditavimo sutartį - 150 000 Lt kreditas, kuria kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui AB bankui ,,Nord/LB Lietuva“ buvo įkeistas įmonei priklausantis turtas bei su atsakove L.L.G. sudaryta laidavimo sutartis (b.l. 7-19) ir 2002 m. rugpjūčio 29 d. paskolos sutartis Nr.470, kuria ieškovas bendrovei suteikė 55 000Lt paskolą ir kurios grąžinimo užtikrinimui buvo įkeisti bendrovei priklausantys pastatai, piniginės lėšos bei dalis įrengimų (b.l. 142-155, 162-164-167). Panevėžio apygardos teismas 2003 m. spalio 9 d. nutartimi UAB ,,Manra“ iškėlė bankroto bylą ir 2004 m. gruodžio 21 d. nutartimi patvirtino ieškovo 187 198,99 Lt kreditorinį reikalavimą (b.l. 53-56, 138-139). Teismas teigė, jog iš byloje esančių mokėjimo pavedimų - 2005 m. gegužės 23 d., 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 5 d. - matyti, kad pardavus įkeistą bankrutavusios įmonės turtą, ieškovui buvo grąžinta 141 500 Lt (24 000+115 000+2 500 =141500Lt, b.1.108-110,137), todėl ieškovas teisingai nurodo, jog bankrutavusi bendrovė ieškovui viso yra skolinga 45698,99Lt (b.l. 135).
Teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 34 str. nustato, jog įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. ĮBĮ 35str.l d. numato, jog kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais - pirmajame etape pagal šio straipsnio eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorinių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Šio straipsnio 6 d. nustato, jog tuo atveju jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Įvertinęs paminėtą, teismas teigė, jog pardavus įkeistą UAB „Manra“ turtą gautų lėšų pilnai neužteko paskoloms grąžinti, todėl gautos bendrovės lėšos, pardavus įkeistą turtą, pirmame etape grąžinamos AB bankas „Nord/LB Lietuva“ proporcingai suteiktų paskolų dydžiui, t.y. 26 146,74 Lt pagal suteiktą pirmąją paskolą ir 115 353,26 Lt pagal 2003 m. spalio 9 d. kreditavimo sutartį (141500 x 34000 : 184000 = 26146,74Lt; 141500 x 150000 : 184000 = 115353,26Lt). Teismas nurodė, jog pagal 2002 m. rugpjūčio 29 d. paskolos sutartį bankrutavusi įmonė ieškovui yra negrąžinusi -7 853,26 Lt paskolos, palūkanų ir delspinigių, o pagal 2003 m. spalio 29 kreditavimo sutartį – 34 646,74 Lt (150 000-115 353,26) paskolos, 2251,99 Lt palūkanų ir 46 Lt delspinigių. Teismas atsižvelgęs tai, jog bendrovė nėra pilnai padengusi paskolų, laikė nepagrįstu ieškovo teiginį, jog tretysis asmuo yra pilnai atsiskaitęs už suteiktą pirmą paskolą, sumokėdamas paskolą ir palūkanas bei delspinigius. Teismas įvertinęs aplinkybę, jog bankrutavusi įmonė yra grąžinusi dalį 2003 m. spalio 29 d. suteikto kredito, už kurio grąžinimą yra laidavusi atsakovė, sprendė, jog iš atsakovės priteistina 34 646,74 Lt negrąžinto kredito, 2 251,99 Lt nesumokėtų palūkanų, 46 Lt delspinigių, viso 36 944,73Lt bei 7,55 proc. metines palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2004 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje bylą nutraukė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB bankas ,,Nord/LB Lietuva“ prašo ieškinį tenkinti pilnai - priteisti iš atsakovės L.L.G. 45 698,99 Lt skolos bei 7,55 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2004-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą. Ieškovas nurodo, jog bankrutavusi UAB ,,Manra“ ir laiduotojas – atsakovė L.L.G. yra skolingi 45 698,99 litų (187 198,99 - 141 500 = 45 698,99). Pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas ieškovui minėtos skolos, neteisingai taikė ir aiškino Įmonių bankroto įstatymo 34 str., 35 str. 1 ir 6 dalių nuostatas, nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo principus (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog, pardavus įkeistą turtą, gautos bendrovės lėšos turi būti grąžinamos kreditoriui proporcingai jo suteiktų paskolų dydžiui. Apeliantas nurodo, jog, tenkinant kreditoriaus - įkaito turėtojo reikalavimus iš įkeistojo turto, tokiam kreditoriui negali ir neturi būti taikomi Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimų tenkinimo etapai, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas yra hipotekinis kreditorius, todėl pirmiausia turi būti tenkinami jo įkeitimu arba hipoteka užtikrinti reikalavimai. ĮBĮ 35 straipsnis hipotekos kreditoriui gali būti taikomas tik tuo atveju, jei hipotekos kreditoriaus reikalavimai nėra pilnai patenkinami įkeistu turtu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pilnai tenkinti ieškovo reikalavimus, tuo tarpu iš sprendimo formuluotės matyti, kad etapai taikomi ir tenkinant banko kaip įkaito turėtojo reikalavimus. ĮBĮ 35 straipsnis nustato proporcingumo principą tenkinant kiekvienam kreditoriui pagal eiliškumą priklausančią sumą, jei lėšų neužtenka visiems reikalavimams patenkinti, o ne taikant proporcingą lėšų skirstymą pagal skolą vieno hipotekinio kreditoriaus atžvilgiu. Apeliantas nurodo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto byloje buvo patvirtintas bendras AB bankas „Nord/LB Lietuva“ kreditorinis reikalavimas 187 198,99 Lt sumai, užtikrintas įkeitimo sandoriais, kad buvo grąžinta 141 500 Lt, kuriais buvo dengiama pirmesnė prievolė, užtikrinta parduotu turtu pirminiu įkeitimu, o po to vėlesnė prievolė, užtikrinta tuo pačiu parduotu turtu antriniu įkeitimu (CK 6.54 str., 6.55 str.), todėl lėšų dengimo tvarka nebuvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo nepagrįstai netenkino ieškovo ieškinio pilnai, priteisiant 45 698,99 Lt bei 7,55 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės.
Apeliantas prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, jog 2003 m. spalio 9 d. kreditavimo sutarties Nr.584 bendrosios dalies 48 punkte yra nustatyta, kad jeigu bankas bet kuriuo metu iš kredito gavėjo gauna mažesnę sumą nei pilna jam mokėtina pagal Sutartį ar kitas tarp Banko ir kredito gavėjo sudarytas sutartis sumas, Bankas turi teisę paskirstyti ir panaudoti tokį mokėjimą kredito gavėjo įsiskolinimo dengimui bet kokia eile ir tokiu tikslu arba tikslais pagal sutartį ar kitas tarp Banko ir kredito gavėjo sudarytas sutartis, kuriuos Bankas savo nuožiūra numato, nežiūrint į jokį kredito gavėjo duodamą priešingą nurodymą (taip pat 2003 m. spalio 9 d. laidavimo sutarties Nr. 584/1 2.3.1.2 p.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad AB Lietuvos žemės ūkio bankas ir UAB ,,Manra“ 2002 m. rugpjūčio 9 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią bankas paskolino bendrovei ,,Manra“ 55 000 Lt (b.l. 142). Paskolos grąžinimo užtikrinimui UAB ,,Manra“ 2002 m. rugpjūčio 30 d. hipotekos lakštu įkeitė patalpas, esančias Pasvalyje, Biržų g. 2-1 (b.l. 162). AB bankas ,,Nord/LB Lietuva“ (AB Lietuvos žemės ūkio bankas teisių perėmėja) ir UAB ,,Manra“ 2003 m. spalio 9 d. sudarė antrą paskolos sutartį, pagal kurią bankas paskolino bendrovei ,,Manra“ 150 000 Lt (b.l. 7). Šios paskolos grąžinimo užtikrinimui UAB ,,Manra“ 2003 m. spalio 10 d. hipotekos lakštu įkeitė minėtas patalpas Pasvalyje, Biržų g. 2-1, ir hipotekos lakšte nurodė, kad šios patalpos yra įkeičiamos antrą kartą (b.l. 156). 2003 m. spalio 9 d. paskolos grąžinimas taip pat buvo užtikrintas laidavimo sutartimi, pagal kurią laiduotoja L.L.G. įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkas UAB ,,Manra“ (b.l. 17). UAB ,,Manra“ 2004 m. spalio 6 d. iškelta bankroto byla (b.l. 168) ir teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartimi patvirtintas banko ,,Nord/LB Lietuva“ 187 198,99 Lt kreditorinis reikalavimas (b.l. 53). Bankrutuojanti bendrovė ,,Manra“ šios bylos nagrinėjimo metu pardavė įkeistą turtą ir sumokėjo bankui 141 500 Lt (b.l. 108, 137), to pasėkoje ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą iki 45 698,99 Lt (b.l. 135).
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, kuris nurodė, kad kreditoriniai reikalavimai, jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą, nurodo, jog UAB ,,Manra“ tuo pačiu turtu užtikrino abiejų paskolų grąžinimą. Pardavus įkeistą turtą, gautų lėšų neužteko grąžinti abi paskolas, todėl gautomis lėšomis paskolos grąžinimos bankui proporcingai suteiktų paskolų dydžiui. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškino ir taikė Įmonių bankroto ir hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias normas, todėl priėjo klaidingos išvados.
Bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo 34 ir 35 straipsniuose nustatyta tvarka. Pirmiausia tenkinami įkeitimu ir hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai. Jeigu įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą, negu įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinta reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimų tenkinimui (ĮBĮ 34 str.). Kitų kreditorių, kurių reikalavimai, neužtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, tenkinami dviem etapais pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nurodyta eiliškumą ir tvarką. Taigi bankrutuojančios įmonės kreditoriai, kurių reikalavimai yra užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius. Pardavus įkeistą turtą, patenkinami visi reikalavimai, kurie buvo užtikrinti įkeitimu (hipoteka), likusios lėšos perduodamos kitų kreditorių reikalavimų tenkinimui. Tokią ĮBĮ 34 straipsnio nuostata nulemia prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas, kuris suteikia kreditoriui garantiją, kad skolininkas, nepriklausomai nuo kitų kreditorių reikalavimų, įvykdys savo prievolę ir patenkins kreditoriaus reikalavimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą, kuris buvo užtikrintas hipoteka, nepagrįstai rėmėsi ĮBĮ 35 straipsniu.
Įkeitimą ir hipoteką reglamentuojančios normos numato, kad skirtingų sutarčių prievolės (reikalavimai) gali būti užtikrintos įkeičiant tą patį daiktą. Tokiu atveju hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal jų prašymą įregistruoti hipoteką padavimo laiką eilės tvarka (CK 4.193 str. 2 d., 4.212 str.).
Šios normos rodo, kad apelianto pozicija pagrįsta. UAB ,,Manra“ 2002 m. rugpjūčio 30 d. hipotekos lakštu užtikrino 2002 m. rugpjūčio 29 d. paimtos 55 000 Lt paskolos grąžinimą ir kitų šia sutartimi priimtų įsipareigojimų įvykdymą. Kadangi įkeisto daikto kaina viršijo minėta paskolos sutartimi priimtus įsipareigojimus, bankui sutikus, UAB ,,Manra“ 2003 m. spalio 10 d. įregistruotu hipotekos lakštu tuo pačiu daiktu užtikrino 2003 m. spalio 9 d. paimtos 150 000 Lt paskolos grąžinimą ir kitus šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei, nepakankant įkeisto daikto kainos, papildomai šią paskolos sutartį užtikrino laidavimo sutartimi, kuria L.L.G. prisiėmė prievolę atsakyti už paskolos sutartimi prisiimtų prievolių įvykdymą tokia pačia apimtimi, kaip ir skolininkas UAB ,,Manra“. Todėl iš lėšų, gautų perdavus įkeistą daiktą, turi būti padengti visi įsipareigojimai (kreditorinis reikalavimas) pagal 2002 m. rugpjūčio 29 d. paskolos sutartį, o likusia lėšų dalimi padengti įsipareigojimai (kreditorinis reikalavimas) pagal 2003 m. spalio 9 d. paskolos sutartį. Tarp bylos šalių nėra ginčo, kad, iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, padengus visą kreditorinį reikalavimą pagal 2002 m. rugpjūčio 29 d. ir dalį kreditorinio reikalavimo pagal 2003 m. spalio 9 d. paskolos sutartį, bankrutavusi UAB ,,Manra“ lieka skolinga bankui 45 698,99 Lt. Šią skolą bankui pagal laidavimo sutartį privalo atlyginti solidarus skolininkas L.L.G.. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, banko ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas, proporcingai padidinant bankui priteistą žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinį ir apeliacinį skundą ir papildomai priteisiant banko patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bei į valstybės pajamas priteisiant papildomas pašto išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmos dalies 3 punktu, kolegija
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo sprendimą pakeisti ir jo redakciją išdėstyti taip.
Ieškinį patenkinti. Priteisti iš L.L.G. (duomenys neskelbtini) AB bankas ,,Nord/LB Lietuva“ (įmonės kodas 1202927) naudai keturiasdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis (45698) litus 99 centus negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų ir delspinigių bei 7,55 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2004.11.30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš L.L.G. vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris (1633) litus 60 centų žyminio mokesčio, aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis (828) litus 64 centus procesinių dokumentų įteikimo, du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt (2360) litų advokato atstovavimo išlaidų, viso keturis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt vieną (4821) litų 64 centus bylinėjimosi išlaidų AB bankas ,,Nord/LB Lietuva“ naudai ir septyniasdešimt aštuonis (78) litus 60 centų pašto išlaidų į valstybės pajamas.
Įpareigoti Panevėžio apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti AB bankas ,,Nord/LB Lietuva“ du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt keturis (2674) litus 99 centus sumokėto žyminio mokesčio.