Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

išnagrinėjęs V. J. ir D. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-08-20 nutarties, kuria buvo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą ,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-08-20 nutartimi atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. J. ir D. B. skundą, kuriame prašoma R. J. ir AB „Panevėžio energija“ patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 168 straipsnio 1 d. ir 2 d.

V. J. ir D. B. Panevėžio apygardos teismui skundžia minėtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-08-20 nutartį ir prašo ją panaikinti. Teigia, kad skundžiamos teismo nutarties aprašomoji dalis, kurioje iš esmės nurodomi galimi įstatymo pažeidimai ir juos padarę asmenys, visiškai prieštarauja nutarties rezoliucinei daliai. Konstatavus padarytus pažeidimus, apibrėžus kas yra privatus žmogaus gyvenimas, privataus kaltinimo byla, turėjo būti pradėta. Teismas nurodė, kad nėra duomenų apie tai, jog neteisėtai rinkta informacija buvo atskleista minimuose ginčuose ir, kad R. J. iš neteisėtai rinktos informacijos panaudojimo turėjo asmeninės naudos. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės, nes V. J. ir R. J. santuoka buvo nutraukta 1998-07-15, ištuokos liudijimas užregistruotas 2008-12-12, o civilinį ieškinį teismui R. J. pateikė 2012-01-16, t. y. būtent tada kai ji neteisėtu būdu sužinojo apie V. J. bei jo motinos Z. J. turtą, kurį nurodė civiliniame ieškinyje ir apie kurį pati viešai kalbėjo viso proceso pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose metu. Be to, R. J. reikalavo pateikti turto deklaracijas ir kitus įrodymus apie V. J., jo artimųjų bei jo vadovaujamos UAB „J. ir ko“ turimo turto įgijimo teisėtumą. R. J. vien savo civiliniu ieškiniu įrodė, kad neteisėtai surinkusi informaciją apie kitų asmenų turimą turtą ir neteisėtai šią informaciją panaudojusi, akivaizdžiai siekė sau asmeninės naudos, nes siekė šį turtą užvaldyti. Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė tik BPK 3 str. 1 d., tačiau nenurodė konkretaus šios dalies punkto, todėl liko neaišku, kuriuo konkrečiai iš šioje dalyje nurodytų devynių punktų teismas rėmėsi priimdamas tokį sprendimą. R. J. buvo nubausta administracine tvarka, tačiau teismas neįvertino to, kad kitas kaltinamasis, t.y. AB „Panevėžio energija“ liko nenubaustas, be to, minėtoje administracinėje byloje pareiškėjai nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais ir jų procesinės bei konstitucinės teisės liko neapgintos. Skundžiama teismo nutartimi yra užkertamas kelias jas toliau ginti, taip pat siekti padarytos žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-08-20 nutartimi buvo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. J. ir D. B. skundą, kuriame prašoma R. J. ir AB „Panevėžio energija“ patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 168 str. 1d., 2 d., nurodžius, jog yra aiškios BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės.

BPK 3 str. 1 d. 1 p. pasakyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Toks apylinkės teismo sprendimas yra pagrįstas.

Pagal BK 168 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą atsako tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas BK 165–167 straipsniuose numatytą veiką. Pagal BK 168 str. 2 d., už tokią veiką gali atsakyti ir juridinis asmuo.

Pareiškėjų skundo, kuriuo privataus kaltinimo tvarka prašoma R. J. ir įmonę AB "Panevėžio energija" nubausti pagal BK 168 str. 1 d. ir 2 d., turinys išsamiai aptartas skundžiamoje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-08-20 nutartyje. Skundo esmę sudaro tai, jog R. J., dirbdama AB "Panevėžio energija", neteisėtai rinko neviešus duomenis iš VĮ "Registrų centras" apie pareiškėjų turtą, šiuos duomenis panaudojo iškelti civilinei bylai dėl turto padalijimo ir juos byloje paviešino, šitaip siekdama asmeninės naudos, t.y., užvaldyti turtą. AB „Panevėžio energija", būdama asmens duomenų valdytoja, neužtikrino duomenų apsaugos, leido savo darbuotojai tokius duomenis neteisėtai rinkti, todėl BK 168 str. 2 d. pagrindu ši bendrovė privalo atsakyti kaip juridinis asmuo.

Bylos medžiaga patvirtina, jog R. J., dirbdama AB "Panevėžio energija", pagal jos atliekamas funkcijas turėjo oficialų įmonės leidimą ir galimybę prisijungti prie VĮ "Registrų centras" duomenų bazės. Ji, naudodamasi šia prieiga, prisijungusi prie VĮ Registro centro centrinio duomenų banko, rinko duomenis apie pareiškėjų nekilnojamąjį turtą. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad R. J. šią informaciją rinko ne savo darbinėms funkcijoms atlikti, bet siekdama gauti informacijos apie pareiškėjų turtą ir šią informaciją panaudoti civilinėje byloje dėl turto padalinimo tarp jos ir jos buvusio sutuoktinio - pareiškėjo V. J..

Dėl AB "Panevėžio energija" baudžiamosios atsakomybės pasisakytina, jog viena iš privalomų sąlygų juridiniam asmeniui baudžiamojon atsakomybėm patraukti yra ta, jog juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais. Tokia taisyklė nustatyta BK 20 str. 2 d. Šiuo atveju iš bylos aiškiai matyti, jog R. J., rinkdama informaciją apie pareiškėjų turtą, veikė ne juridinio asmens AB "Panevėžio energija", bet savo asmeniniais interesais. Todėl akivaizdu, jog šio juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė pagal BK 168 str. 2 d. už jo darbuotojo R. J. veiksmus tokiu atveju negalima.

Nekyla abejonių, jog neviešos informacijos apie kito asmens privatų gyvenimą, kurią asmuo turi galimybę gauti pagal savo darbines funkcijas, rinkimas ne darbo, o savo asmeniniais tikslais, yra neteisėtas. Esant visumai reikšmingų požymių, tokia veika gali būti vertinama kaip BK 168 str. 1 d. numatytas nusikaltimas. Tačiau apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurododė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pasisakyta, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga veiką pripažinti nusikaltimu ir taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Sprendžiant, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Taip pat pažymėtina, jog pripažįstant veiką nusikaltimu, žiūrima ne tik formalių kriterijų - padaryta veika, nors ir turinti BK straispnio dispozicijoje numatyto nusikaltimo požymių, nėra pripažįstama nusikaltimu, jei pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protin­gumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pa­grįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas šią veiką padariusiam asmeniui.

Kaip teigiama skunde, R. J. minėtą informaciją apie pareiškėjų turtą rinko ir siekė panaudoti jos ir pareiškėjo civilinėje byloje dėl turto padalinimo teisme. Jei tokie duomenys teikiami teismui, tai spręsdamas ar šalies pateiktus duomenis priimti ir pripažinti įrodymais, teismas kiekvienu atveju vertina, ar jie gauti teisėtai. Neteisėtas duomenų rinkimo būdas šaliai savaime gali būti kliūtimi norimam teisiniam rezultatui pasiekti. Be to, jei kuri nors ginčo šalis procese piktnaudžiauja savo kaip šalies teisėmis, kita šalis gali reikalauti teismo piktnaudžiaujančiai teise šaliai taikyti atsakomybę pagal CPK normas. Iš kitos pusės pažymėtina, jog tokio pobūdžio informaciją, kokia buvo neteisėtai rinkta, ieškovas gali prašyti teismo išreikalauti ir prijungti prie bylos, ją pagarsinti, o su teismo išreikalauta informacija susipažinti kaip bylos šalis. Taip pat akivaizdu ir tai, jog ieškant informacijos apie atsakovo ir su juo susijusių asmenų turtą, siekiama įsitikinti, ar turtas, kuris galėtų būti ginčo objektu, nėra kaip nors nuslėptas, perleistas ar pan., ar kita ginčo šalis nesielgė piktavališkai. Aptartos aplinkybės nepanaikina informacijos apie asmens privatų gyvenimą gavimo nustatytos tvarkos pažeidimo fakto ir pripažintina, jog nesilaikant šios tvarkos galėjo būti pažeistos kitų asmenų teisės. Tačiau pagal veikos subjektyviuosius bei objektyviuosius požymius tokia R. J. veika aiškiai nesiekia tokio pavojingumo, jog pažeidėjai būtų pagrįstas baudžiamosios atskomybės ir kriminalinės bausmės taikymas, nes tai būtų aiškiai neproporcinga priemonė. Asmens teisė į privatumą gali būti ginama ne tik baudžiamosiosmis teisinėmis priemonėmis. Patys pareiškėjai nurodo, jog R. J. už neteisėtą duomenų tvarkymą buvo traukiama administracinėn atsakomybėn. Taip pat pažymėtina, jog baudžiamosios atsakomybės netaikymas asmeniui, pažeidusiam kito asmens teises į privatų gyvenimą, neatima iš nukentėjusiojo asmens ginti savo teises civlinio proceso tvarka, siekiant teisingo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo CK 2.23 str. numatytais pagrindais. Todėl atsisakymas taikyti R. J. baudžiamąją atsakomybę, nešalina pareiškėjų galimybės ginti savo interesus kitomis teisinėmis priemonėmis įstatymų numatyta tvarka.

Įvertinus visumą šių aplinkybių, privataus kaltinimo baudžiamasis procesas pagal pareiškėjų skundą nepradėtas pagrįstai, nes akivaizdu, jog R. J. bei AB „Panevėžio energija“ veikų, už kurias atsakomybė numatyta BK 168 str. 1 d. bei atitinkamai BK 168 str. 2 d., nepadarė. (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti V. J. ir D. B. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.