Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-12 · Byla Nr. ATP-569-582/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-12
Bylos Nr.
ATP-569-582/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01972-2013-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-569-582/2013Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01972-2013-7 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.7; 79.1.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarimo, kuriuo paskirta administracinė nuobauda R. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarimu R. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str. 25 (dvidešimt penkių) parų administraciniu areštu be transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo už tai, kad 2013 m. kovo 16 d. apie 14.23 val. Vilkijoje, Čekiškės gatvėje R. Č. vairavo transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,38 promilių girtumas, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai metų bėgyje buvo baustas už tokį patį pažeidimą. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Institucija skundžia apylinkės teismo nutarimą ir prašo jį pakeisti, paskirti R. Č. pagal ATPK 130² str. 25 (dvidešimt penkių) parų administracinį areštą su transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai nekonfiskavo automobilio, kadangi savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą juo laikinai valdyti ir juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka ir daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Šiuo atveju minėta transporto priemonė yra pažeidimo padarymo įrankis, nors šia transporto priemone pasinaudojo savininko draugas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pažeidėjas automobilį būtų paėmęs be savininko žinios, kaip ir nėra jokių duomenų, kad savininkas būtų ėmęsis priemonių užkirsti kelią neteisėtam naudojimuisi nuosavybe – jis paliko raktus ir automobilio registracijos dokumentus pažeidėjui. Todėl manytina, kad transporto priemonės savininkas tinkamai nepasirūpino savo turto saugumu, nepasirūpino ir tuo, kad kitas asmuo nepasinaudotų transporto priemone, padarant teisės pažeidimą. Daroma išvada, kad apylinkės teismas automobilio nekonfiskavo nepagrįstai.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Institucijos skundas netenkinamas.

Šioje byloje R. Č. nuobauda - 25 arešto paskirta pagal ATPK 130² str. Šio straipsnio sankcijoje iki 2012 m. rugsėjo 25 d. buvo imperatyviai numatyta papildoma nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas. Apylinkės teismas savo sprendimą nekonfiskuoti transporto priemonės teisingai motyvavo tuo, jog pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Šioje byloje būtent ir yra susiklosčiusi tokia situacija, kai transporto priemonės savininkas yra ne administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo - nustatyta, jog automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č., priklauso J. D..

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas visiškai teisingai rėmėsi 2005 m. lapkričio 3 d. Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame pažymėta, kad „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą“, vadovavosi teisingumo, protingumo kriterijais bei LR Konstitucijos nuostatomis, ir nekonfiskavo J. D. priklausančios transporto priemonės, kadangi J. D. savo automobilį buvo palikęs R. Č., kad šis automobilį suremontuotų, naudotis bei važiuoti automobiliu jam neleido. Susitarimo, kad R. Č., suremontavęs automobilį jį atvarys J. D., nebuvo. Sutinkamai su apylinkės teismo išvada, ši situacija yra išskirtinė - automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl transporto priemonė negali būti iš jo konfiskuota.

Tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kur administracinėje byloje Nr. 2AT-8-2013 priimtoje nutartyje išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Pažymi ir tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tačiau atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Įvertinus tai, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime dėl ATPK 30¹ straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, aiškiai pasakyta, kad ATPK 30¹ straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, kadangi negalima įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo (nuobaudų, jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, negalėtų individualizuoti griežtos nuobaudos, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkretų teisės pažeidimą, ir Konstitucijos, inter alia jos 109 str., kylančių teismo įgaliojimų - vykdyti teisingumą, nesuteikiant teismui teisės individualizuoti nuobaudą administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, būtų nukrypta nuo konstitucinės teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, sampratos, taip pat nuo konstitucinio teisinės valstybės principo.

Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir individualizavo R. Č. administracinę nuobaudą, paskirdamas jam 25 paras arešto už ATPK 130² str. pažeidimo padarymą be transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, ši nuobauda yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad tenkinti Institucijos apeliacinį skundą pagrindo nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas apylinkės teismo nutarimas lieka galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutari a:

palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas