Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovė N. V. ieškinyje nurodė, kad 1992 m. sausio 27 d. dovanojimo sutartimi ji padovanojo sūnui atsakovui V. V. 1/2 dalį medinio gyvenamojo namo su rūsiu, dviem priestatais, kuriame yra 76,67 kv.m naudingo ploto su dalimi kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), 600 kv. m žemes sklypo plote. Ši dovanojimo sutartis buvo patvirtina notarės Vilmos Noreikaitės (dabar Pakaušienė) ir įregistruota VĮ Registrų centre. Šį turtą ieškovė dovanojo atsakovui tikėdamasi, kad jis ateityje padės šį namą apmūryti, pastatyti ūkimus pasatus. Tuo metu santykiai su atsakovu buvo puikūs, atsakovas su ieškove elgėsi gerai, buvo mandagus. Ieškovei padovanojus dalį ginčo turto, ji 1993 metais kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo statyti ūkinius pastatus, o vėliau ir rekonstruoti gyvenamąjį namą. Atsakovas tuo metu išsikėlė gyventi į Kauną ir pasirodydavo retai, tačiau ir ne tam, kad padėtų darbuose, o tiesiog aplankydavo, apsižiūrėdavo ir vėl išvažiuodavo. Ieškovė pati bei samdydama darbininkus apmūrijo gyvenamąjį namą, pastatė ūkinius pastatus, statybines medžiagas pirko už savo lėšas, iš savo lėšų mokėjo darbininkams už darbą. Atsakovas neprisidėjo prie šių statybos darbų lėšomis, teigdamas, kad neturi tam laiko. Atsakovas šiuo turtu nesinaudojo ir nesinaudoja dabar. Pastačiusi ūkinius pastatus ir apmūrijusi namą, ieškovė jį naudojo pajamoms gauti, kuriomis dalinosi su atsakovu, pervesdama pinigus į jo sąskaitą banke. 2005 metais pradėjus kilti nekilnojamojo turto kainoms, bei supratęs, kad šių pagerintų pastatų vertė ženkliai pakilo, atsakovas pradėjo reikalauti naujai pastatytų ūkinių pastatų dalies, nors prie šių daiktų sukūrimo neprisidėjo. Ieškovei nesutikus, kad ūkiniai pastatai būtų įregistruoti kaip bendra daline nuosavybė su atsakovu, 2005 m. spalio 10 d. atsakovas kreipėsi į Jonavos rajono apylinkes teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių atstatymo ir įkeldinimo į gyvenamąsias patalpas, nors ieškovė niekada jam nėra uždraudusi namo dalimi naudotis. Ši byla sustabdyta, nes neįregistruoti naujai sukurti statiniai bei namo rekonstrukcija. Netrukus po pirmojo ieškinio pateikimo, 2005 m. lapkričio 14 d. atsakovas iškėlė dar vieną civilinę bylą dėl gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių, žemes sklypo naudojimosi. Ši byla taip pat sustabdyta dėl tos pačios priežasties. 2006 m. rugsėjo 20 d. ieškovas iškėlė dar vieną civilinę bylą dėl pažeistų teisių atstatymo ir šiuo ieškiniu pareikalavo, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) panaikintų komiso parduotuvę, batų taisyklą, prekių sandėlius ir iškeldintų patalpų nuomininkus. 2007 m. vasario 17 d. jis ieškinį patikslino, pareikalaudamas nugriauti savavališkai pastatytus pastatus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bei reikalaudamas, kad teismas įpareigotų ieškovę atlikti gyvenamojo namo po rekonstrukcijos patalpų, ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją. Pareiškęs šiuos reikalavimus, atsakovas atsisakė, kaip bendraturtis duoti sutikimą, kad ieškovė galėtų gauti naują statybos leidimą, kadangi senojo galiojimo laikas pasibaigė. 2007 m. rugpjūčio 31 d. aktu ieškovė buvo įpareigota pašalinti trūkumus, kuriems esant negalima pripažinti tinkamais naudoti statinius. Šiame akte kaip vienas iš trūkumų nurodytas pateiktų statybos leidimų gyvenamojo namo rekonstrukcijai bei ūkinių pastatų statybai, galiojimo laiko pasibaigimas. Ieškovė visus akte išvardintus trukumus pašalino, tačiau pastarojo punkto negali pašalinti, nes atsakovas atsisakė duoti sutikimą. Atsakovo užimta pozicija dėl gyvenamajame pastate esančių komercinių patalpų, rodo, kad atsakovas siekia ne apginti savo pažeistas teises, o sąmoningai ieškovę sugniuždyti tiek moraliai, tiek materialiai. Ieškovė yra pensininkė, invalidė, materialiai padedanti savo neįgalios dukters šeimai. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Atsakovas veikia genamas keršto bei noro užvaldyti ieškovės turtą, dėl ko jo veiksmai dabar yra nenaudingi ir jam pačiam. Toks atsakovo elgesys yra nesuvokiamas ir neprotingas, vertinant jo elgesį kaip turto bendraturčio, tačiau žinant, kad bendraturčiai yra motina ir sūnus, tai nesuvokiama ir nepateisinama ir geros morales atžvilgiu. CK 6.472 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą. Po to, kai ieškovė padavė ieškinį dėl pažeistos teisės gynimo, reikalaudama pripažinti neteisėtu atsakovo atsisakymą duoti sutikimą projektavimo darbams atlikti pasibaigus statybos leidimo galiojimo laikui, o atsakovui 2008 m. gruodžio 29 d. atsiliepime išsakius nesutikimą, ieškovė suvokė, kad atsakovas, kaip turto bendraturtis, veikia tiek sau, tiek ieškovei priešingais interesais, todėl nuo 2008 m. gruodžio 29 d. skaičiuotinas terminas, nuo kurio ieškovė sužinojo, kad atsirado pagrindas dovanojimo panaikinimui. Ieškovė prašė panaikinti 1992 m. sausio 27 d. sutartį, kuria ji dovanojo sūnui V. V. 1/2 dalį medinio gyvenamojo namo su rūsiu, dviem priestatais lAlm, kuriame yra 76,67 kv.m naudingo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su dalimi kiemo įrenginių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją - grąžinant dovanotą turtą ieškovei.

Šalies argumentai

Atsakovas V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Pagal 1991 m. sausio 29 d. pirkimo pardavimo sutartį ieškovė pirko gyvenamąjį namą su rūsiu, dviem priestatais, kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas namą pirko sau ir už savo pinigus, tačiau ieškovė jam patarė pirkimo pardavimo sutartį įforminti jos vardu. Jis su šiuo pasiūlymu sutiko, nes pinigus, kurie buvo panaudoti namo pirkimui, uždirbo prekiaudamas Jugoslavijoje, kas pagal tarybinius įstatymus buvo laikoma spekuliacija. Šalys susitarė, kad po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ieškovė padovanos atsakovui ½ dalį namo ir kiemo statinių. Ieškovė pažadą įvykdė. Po dovanojimo sutarties sudarymo tarp šalių santykiai buvo geri. Šalys susitarė namų valdą pagerinti. Šie darbai buvo baigti 2004 m. pabaigoje. Atsakovas nepripažįsta, kad vartojo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Ši teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisinga. Pagal CK 6.472 straipsnį, kad būtų panaikintas dovanojimas, remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkai sužalojo; 2) kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai smerktini geros moralės požiūriu. Pirmosios grupės teisiškai reikšmingi faktai - apdovanotojo veiksmai, kai šis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juo sunkiai sužaloja, gali būti laikomi nusikalstamais veiksmais, atsakomybė už juo reglamentuojama Baudžiamojo kodekso normų, tokie veiksmai konstatuotini baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Kitokia tvarka (pvz. Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka) konstatuoti apdovanotojo veiksmus, laikytinus nusikaltimais, draudžia asmens nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnyje. Tokie faktai, kad atsakovas pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar juos sunkiai sužalojo Civilinio proceso nustatyta tvarka, šioje byloje nebuvo nustatyti ir įrodyti leistinais įrodymais. Teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad atsakovas iškilusių nesutarimų su ieškove nebandė spręsti abipusių kompromisų keliu. Po 2005 m. liepos 6 d. įvykusio konflikto jis siekė geruoju susitarti su ieškove dėl pastatų pripažinimo tinkamais naudotis akto surašymo, namo rekonstrukcijos darbų teisinės registracijos, tačiau geruoju susitarti dėl naudojimosi namu, teisinės registracijos dokumentų tvarkymo po rekonstrukcijos bendromis pastangomis nepavyko. Ieškovė pareiškė, kad atsakovo į namą niekada neįleis. Negalėdamas geruoju susitarti, atsakovas pasinaudojo savo pilietine teise, kurią jam garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti įstatymai, kreiptis į teismą ir kitas valstybės institucijas siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus į nekilnojamąjį turtą, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė su ieškove. Atsakovo kreipimasis į teismą ir valstybės institucijas, negali būti vertinamas kaip veiksmai, neabejotinai smerktini geros moralės požiūriu. Ne atsakovas, o ieškovė pažeidė CK 1.137 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Ieškovė nesilaikė ir CK 4.75 straipsnio reikalavimų, kurie nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Teismas sprendime neteisingai nurodė, kad atsakovas buvo teisminių ginčų, kilusių su dovanotoja N. V. iniciatorius. Jonavos rajono apylinkės teisme yra neišnagrinėtos dvi atsakovo iškeltos bylos dėl įkeldinimo į gyvenamąsias patalpas, dėl gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių, žemės sklypo naudojimosi. Be to, yra neišnagrinėta viena civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl pažeistų civilinių teisių gynimo. Taigi į teismą klausimais, susijusiais su bendros dalinės nuosavybės valdymu, kreipėsi tiek atsakovas, tiek ieškovė. Teismas panaikino dovanojimą nenustatęs, ar pagrįstai atsakovas kreipėsi į teismą dėl savo teisių pažeidimo, todėl yra pagrindo manyti, kad teismas buvo šališkas. Ta aplinkybė, kad atsakovas gyvena Kaune, nepanaikina jo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. CK 6.472 straipsnio 4 dalis nustato, kad vienerių metų senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai dovanotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie pagrindo atsiradimą sandoriui panaikinti. Dovanojimo sutartis yra sudaryta prieš 18 metų. Byloje nustatyta, kad nesutarimai prasidėjo 2005 metais. Atsakovas pirmą kartą kreipėsi į teismą 2005 m. spalio 10 d. Teismas, nustatydamas nuo kada turi būti skaičiuojama ieškinio senatis, nurodė sprendime, kad atsakovo veiksmai, smerktini geros moralės požiūriu, padarė išvadą, kad tik gavusi 2008 m. gruodžio 29 d. atsakovo atsiliepimą į jos pateiktą ieškinį, ieškovė suvokė, kad iš esmės pažeidžiamos jos kaip bendraturtės ir dovanotojos teisės. Ši teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisinga. Ieškovė be pateisinamos priežasties yra praleidusi vienerių metų senaties terminą kreiptis dėl dovanojimo panaikinimo, neprašė šio termino atnaujinti, todėl ir šiuo pagrindu ieškinys dėl dovanojimo panaikinimo turėjo būti atmestas. Atsakovas turtą įgijo pagal dovanojimo sutartį, jis yra sąžiningas įgijėjas. Atsakovas dirbo ir šiuo metu dirba tolimųjų reisų vairuotoju, uždarbis yra didelis, jis uždarbio dalį skyrė namo rekonstrukcijai. Namo rekonstrukcijai skirtus pinigus jis duodavo savo ieškovei, kuri samdė darbininkus ir pirko medžiagas. Ieškovo prisidėjimas pinigais prie namo pagerinimo, ūkinio pastato statybos buvo žymiai didesnis. Nagrinėjant bylą, buvo nustatytos išimtinės aplinkybės, dėl kurių restitucija negalima: po namo dovanojimo buvo praėję 17 metų, jo vertė padidėjo 7 kartus, bendras plotas padidėjo 85,81 kv. m, todėl panaikinus dovanojimą ir pritaikius restituciją natūra, atsakovo padėtis žymiai pablogės, nes jis praras lėšas, kurios buvo investuotos pagerinant turtą, o ieškovė nepagrįstai praturtės atsakovo sąskaita.