- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-06-11
- Bylos Nr.
- 1A-281-557-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Dalius Jocys, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- L. I.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Daliaus Jocio ir Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. I. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009-03-31 nuosprendžio, kuriuo L. I. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių, BK 64 str. 1 ir 3 d. nustatyta tvarka šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Palangos miesto apylinkės teismo 2005-05-25 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2009-03-31.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. I. nuteistas už tai, kad jis 2006-02-18 21 val. 18 min. Palangoje, Druskininkų gatvėje kelio vingyje prie namo Nr. 11, vairuodamas automobilį „VW Passat“, pažeidė kelių eismo taisyklių 53 ir 172 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, nesuvaldė transporto priemonės, dėl to jo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir pakelės medį. Autoįvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta S. G. sveikata, o A. L. patyrė fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. I. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir tuo pagrindu neteisingai paskyrė per griežtą bausmę. BK 281 str. 1 d. numatytos įvairios bausmių rūšys - atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas jam skyrė griežčiausią bausmę - dešimt mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmė paskirta motyvuojant tuo, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nusikalto neišnykus teistumui. Nurodyti teismo motyvai yra svarūs, tačiau teismas privalėjo atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, kaip antai, kad nukentėjusiajai S. G. žala buvo atlyginta, todėl civilinis ieškinys nepareikštas. Nukentėjusiajai neatvykus į teismo posėdį, žalos atlyginimo aplinkybės neišsiaiškintos. Teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą bei nuo pirmos apklausos davė išsamius ir objektyvius parodymus, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bausmės paskirtis BK 41 straipsnio 2 dalyje apibūdinama per jos skyrimo tikslų – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė byla Nr. 2K-7-576/2006). Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktą aprašomojoje nuosprendžio dalyje motyvuodamas konkrečią bausmę, teismas turi aprašyti byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, įvertinti kiekvienos jų reikšmę ir nurodyti, kurios ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra pripažintos dvi paminėtos taisyklės išimtys, t. y. teismai gali nemotyvuoti savo sprendimo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę asmeniui, pirmą kartą teisiamam už vieną nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), ir skirti laisvės atėmimo bausmę recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnio 1 dalis).
Nuosprendžio turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismo apsisprendimą skirti L. I. pačią griežčiausią iš kelių BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmės rūšių - laisvės atėmimo bausmę - iš esmės nulėmė tai, kad jis yra teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nusikalto neišnykus teistumui. Kitų bausmės rūšies parinkimui reikšmingų aplinkybių apylinkės teismas nevertino. Kolegija pažymi, kad minėtos BK nuostatos paprastai taikomos skiriant laisvės atėmimo bausmę recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, tuo tarpu šioje byloje L. I. yra nuteistas už neatsargų nusikaltimą. Tokiu būdu apylinkės teismas, L. I. už neatsargų nusikaltimą skirdamas laisvės atėmimo bausmę vien dėl to, kad jis yra recidyvistas, pažeidė ne tik BK nuostatas, reikalaujančias skiriant bausmę atsižvelgti į visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, bet ir BPK nuostatas, reikalaujančias motyvuoti konkrečios bausmės skyrimą.
Iš bylos matyti, kad L. I. anksčiau yra teistas už tyčines nusikalstamas veikas, kuriomis buvo kėsinamasi į nuosavybę, tuo tarpu šioje byloje jis nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, kuri yra padaroma dėl neatsargumo ir ja kėsinamasi į kitą teisinę vertybę – transporto eismo saugumą. Be to, šioje byloje nėra duomenų, jog L. I. automobilį vairavo būdamas neblaivus ar viršydamas leistiną greitį, priešingai, byloje nustatyta, kad L. I. automobilio nesuvaldė tamsiu paros metu, žiemą, esant šlapiai ir galimai slidžiai (kaip teigia pats nuteistasis) kelio dangai, staigiame posūkyje nepasirinkęs saugaus greičio ir neatsižvelgęs į kelio ir meteorologines sąlygas, t. y. eismo įvykį sukėlė ne itin šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, susiklosčius nepalankioms gyvenimiškoms aplinkybėms. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad eismo įvykis, kurį padarė L. I., nėra loginė jo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė, tai labiau atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Pažymėtina ir tai, kad L. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, jo padaryto nusikaltimo pasekmės nėra itin skaudžios, nukentėję asmenys civilinių ieškinių dėl padarytos žalos nepateikė, pretenzijų jam neturi. Tokiu būdu įvertinusi šioje byloje nustatytų reikšmingų bausmės skyrimui aplinkybių visumą, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BK įtvirtintų bausmės individualizavimo nuostatų, L. I. kaip recidyvistui už atsitiktinį neatsargų nusikaltimą paskyrė savo rūšimi per griežtą bausmę. Todėl nuosprendis keistinas, L. I. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, skiriant švelnesnę bausmės rūšį ir nustatant mažesnį nei vidurkis jos dydį – 40 parų arešto.
Šiuo nuosprendžiu L. I. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paskyrus kitą bausmę, iš naujo sprendžiamas ir šios bausmės bendrinimo su Palangos miesto apylinkės teismo 2005-05-25 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi klausimas. 2005-05-25 nuosprendžiu L. I. paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo jo faktinio sulaikymo dienos. Iš Palangos miesto apylinkės teismo 2007-10-01 nutarties matyti, kad L. I. bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2007-09-29, o į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2004-12-01 iki 2005-01-27 (1 mėnuo 27 dienos). Taigi iki skundžiamo 2009-03-31 nuosprendžio paskelbimo dienos L. I. buvo neatlikęs 10 mėnesių 2 dienų 2005-02-25 nuosprendžiu paskirtos bausmės. Prie šios neatliktos bausmės dalies, kaip griežtesnės, vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., pridedama dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė nustatoma laisvės atėmimas 11 mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 331 str. teisėjų kolegija
n usprendžia:
Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendį pakeisti.
Pagal BK 281 str. 1 d. L. I. paskirti 40 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Palangos miesto apylinkės teismo 2005-05-25 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, ir nustatyti L. I. galutinę subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009-03-31.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.