- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-08
- Bylos Nr.
- 2-12-225/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Burbienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
- Atsakovas
- T. P.
- Advokatai
- Vladimiras Tiurinas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovui T. P. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 13 914,64 Lt valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2010-07-28 iki 2013-12-31. Nurodo, kad dėl atsakovo kaltės 2010-04-04 buvo sužalotas V. P.. Patirto sunkaus sužalojimo pasėkoje, iki traumos buvęs visiškai darbingas, V. P. neteko dalies darbingumo, t.y., laikotarpiu nuo 2010-07-28 iki 2011-07-27 nustatytas 45 % darbingumo netekimas, nuo 2011-07-28 iki 2012-08-02 – 45% darbingumo netekimas, nuo 2012-08-01 iki 2014-07-31 – 50% darbingumo netekimas. Dalies darbingumo netekusiam V. P. ieškovas moka netekto darbingumo pensiją, už laikotarpį nuo 2010-07-28 iki 2013-12-31 sumokėta 13 914,64 Lt. Kadangi V. P. darbingumo neteko dėl atsakovo kaltės, kas konstatuota įsiteisėjusiu Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-19-363/2012 m., atsakovas privalo VSDFV Mažeikių skyriui atlyginti patirtą žalą dėl išmokėtos netekto darbingumo pensijos V. P..
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra neginčijamų įrodymų, kad V. P. darbingumo netekimas buvo tiesioginė ir išimtinai atsakovo T. P. veiksmų pasekmė. Įvykio metu V. P. kraujyje buvo rasta 2,84 prom. etilo alkoholio, sužalojimas patirtas V. P. nugriuvus, tai reiškia, kad sužalojimo mastui esminės reikšmės turėjo paties V. P. sunkus girtumas, normaliomis sąlygomis dėl T. P. stumtelėjimo jis nebūtų tokios traumos patyręs. Todėl tarp atsakovo neteisėto veikimo ir V. P. patirtos traumos, o juo labiau patirto nedarbingumo egzistuojantis priežastinis ryšys yra nepakankamas teisinei atsakomybei, kaip pernelyg nutolęs. Pažymi, jog atsakovas ne tik užsidirba pragyvenimui nelegaliais darbais, bet ir žaidžia futbolą. Baudžiamojoje byloje buvo surinkti duomenys, jog V. P. dar iki 2010 metų yra turėjęs labai rimtų galvos traumų. Be to, V. P. turtinė ir neturtinė žala yra pilnai atlyginta, V. P. jokių pretenzijų atsakovui nebereiškia, todėl ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti papildomo žalos atlyginimo. Pagal esamą teisinį reguliavimą, valstybinio socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius asmenis dėl tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Jokių reikalavimų dėl negautų pajamų V. P. nereiškė, t.y., ginčas dėl to, kokios apimties turtinė žala yra atlygintina, yra išspręstas nuosprendžiu ir pakartotinai neturi būti nustatinėjamas. Prašo atsižvelgti į tai, jog atsakovo turtinė padėtis nėra tiek patenkinama, jog galėtų atlyginti ieškovo nurodytą žalą – pajamų negauna, atlieka teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytą nuomonę, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Baudžiamosios bylos Nr. 1-19-363/2012 medžiaga nustatyta, kad atsakovas T. P. tyčia sunkiai sužalojo V. P., t.y., 2010-04-04, apie 20 val., (duomenys neskelbtini) asfaltuotoje aikštelėje prie garažų, vieną kartą delnu stūmė į veidą V. P., tokiu būdu jį pargriaudamas ant asfalto, ko pasėkoje nukentėjusiajam trenkiantis galva į asfaltą, T. P. padarė V. P. sunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – galvos ir smegenų sumušimą, lydimą kaukolės pamato kaulų lūžio ir kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Nuosprendis yra įsiteisėjęs.
Iš 2010-07-28, 2011-08-03 ir 2012-08-01 darbingumo lygio vertinimo aktų Nr. DL -2197, DL-3010, DL-2871 matyti, kad V. P. laikotarpiu nuo 2010-07-28 iki 2011-07-27 nustatytas 45 % darbingumo netekimas, nuo 2011-07-28 iki 2012-08-02 – 45% darbingumo netekimas, nuo 2012-08-01 iki 2014-07-31 – 50% darbingumo netekimas dėl centrinės nervų sistemos sužalojimo padarinių po galvos traumos (l. 38-40, 128-133, 111-116, 105-110, I t.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus komisijinės ekspertizės akto išvados patvirtina, kad V. P. darbingumo netekimas yra tiesiogiai susijęs su 2010-04-04 patirtu sužalojimu dėl atsakovo veiksmų, kitų V. P. nedarbingumo priežasčių nenustatyta ( l. 5-9, II t.).
Ieškovas 2010-08-30, 2011-08-08 ir 2012-08-06 sprendimais nusprendė V. P. mokėti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją ( l.121-123, I t.) ir laikotarpiu nuo 2010-07-28 iki 2013-12-31 išmokėjo 13 914,64 Lt.
Tokiu būdu ieškovas išmokėdamas V. P. netekto darbingumo pensiją patyrė 13 914,64 Lt materialinę žalą.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str. 1, 2 d.). Pagal LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. LR CK 6.280 str. 1 d. numato regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į padariusį žalą asmenį tokio dydžio, kiek sumokėta žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (LR CK 6.290 str. 1, 3 d.)
Atsakovo atstovė I. P. nurodo, jog su V. P. pagal susitarimą buvo pilnai atsiskaityta, jam padaryta turtinė ir neturtinė žala atlyginta sumokant 10000 Lt, jokių pretenzijų V. P. jos sūnui T. P. nebeturi, todėl atsakovas nebeturi pareigos atlyginti ieškovui patirtus nuostolius.
Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, dėl ko ir pareikštas ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma kompensuoti dėl atsakovo veiksmų V. P. išmokėtas socialinio draudimo išmokų sumas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo (3 skirsnio 4.1 -4.3 p.) išaiškinimus asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusiajam asmeniui padaryta turtinė žala. Ieškovo išmokėtos išmokos skirtos nukentėjusiajai iš dalies kompensuoti nuostolius, susijusius su darbingumo netekimu, todėl atsakovas privalo atlyginti dėl jo veiksmų atsiradusią žalą (LR CK 6.263 str. 3 d.).
Kasacinės instancijos teismas 2014-03-03 nutartyje (civilinė byla Nr.3K-3-64/2014) konstatavo, jog sutarties tarp nukentėjusiojo ir kalto asmens sudarymas dėl žalos atlyginimo neatleidžia socialinio draudimo įstaigos nuo pareigos mokėti nukentėjusiajam asmeniui netekto darbingumo pensiją ir neapriboja nukentėjusiojo asmens teisės gauti socialinio draudimo išmokas, skirtas patirtai žalai kompensuoti.
Vadovaujantis CK 6.280 str. 1 d. atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
Ieškovas V. P. laikotarpiu nuo 2010-07-28 iki 2013-12-31 išmokėjo 13 914,64 Lt netekto darbingumo pensijos. Byloje nustatyta, jog iki patirtos traumos V. P. dirbo Lietuvoje, užsienyje, jo pajamos viršijo minimalias. Po patirtos traumos iki 2012 metų gegužės mėnesio visiškai nedirbo, nuo 2012 metų gegužės 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. jo darbinės pajamos sudarė 8708,38 Lt. Tai įrodo, kad V. P. neteko dalies su darbo santykiais susijusių pajamų, kaip matyti iš jo paaiškinimo, patirto sužalojimo padariniai toliau daro įtaką galimybei įsidarbinti. Skaičiuojant tik pagal minimalios algos standartą (24 mėn. x 800 Lt, 5 mėn. x 850 Lt, 12 mėn. x 1000 Lt), atsakovo prarastas negautas pajamas tik iš dalies kompensuoja išmokėta netekto darbingumo pensija, kuri yra mažesnė už V. P. tuo metu prarastas pajamas. Net jeigu sudėti V. P. gautas sumas ir palyginus su negautomis, kad ir minimaliomis, pajamomis, matyti, jog kompensavimo perviršio nebuvo. Be to, teismo posėdyje V. P. patvirtino, jog lankosi pas gydytoją, nuolat vartoja epilepsijos priepuolius slopinančius vaistus, vitaminus, naudoja raminamuosius vaistus, kas yra susiję su papildomomis išlaidomis, kas trys mėnesiai tai sudaro apie 100 Lt.
Kadangi netekto darbingumo pensija atlieka prarastų darbo pajamų ir išlaidų, susijusių su sužalojimu, padarinių šalinimu, kompensavimo funkciją, V. P. išmokėta netekto darbingumo pensija už tuo laikotarpiu jo negautas ir prarastas pajamas yra mažesnė, ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą (CPK 6.290 str. 3 d.).
LR CK 6.251 str. 2 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimą, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.
Sprendžiant atlygintinos žalos dydžio klausimą, atsižvelgtina į tai, kad turtinės ir neturtinės žalos dalį atsakovas atlygino tiesiogiai nukentėjusiajam gera valia, netekto darbingumo pensijos mokėjimas tęsiamas, atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo galimybės dirbti ir atlyginti žalą šiuo metu yra ribotos. Įvertinus šias aplinkybes, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais LR CK 1.5 str. 4 d.), teismas, sutinkamai su LR CK 6.251 str. 2 d., mažina iš atsakovo priteistinos žalos atlyginimą iki 9000 Lt.
Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 270 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš T. P. 9000 Lt ( devynis tūkstančių litų) žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriui ir 270 (du šimtus septyniasdešimt) Lt žyminio mokesčio valstybei.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.