Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarantinas“ atstovui advokato padėjėjui Povilui Dubininui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarantinas“ ieškinį atsakovei S. S. dėl mokymo išlaidų, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Povilas Dubininas papildomai paaiškino, kad su atsakove dėl jos įdarbinimo įmonėje buvo pradėta tartis 2016 m. spalio pradžioje, pokalbio dėl darbo metu atsakovė nurodė, kad moka dirbti buhalterinės apskaitos programa „Būtent“; atsakovei pradėjus dirbti įmonėje kompiuteryje jau buvo įdiegta, konfigūruota buhalterinės apskaitos programa „Būtent“, pirmoji UAB „B-NOVO Technologies“ PVM sąskaita–faktūra išrašyta 2016 m. lapkričio 14 d., jau po buhalterinės apskaitos programos įdiegimo darbų, darbo vieta atsakovei buvo parengta, tačiau atsakovė vykdydama darbo funkcijas nesijautė užtikrintai, todėl jai buvo skirti mokymai; įmonė pagal programinės įrangos sutartį mokymo paslaugų pirkti neprivalėjo, tačiau tai darė dėl atsakovės, atsakovė visą jos darbo laiką įmonėje kartu buvo mokoma, įmonė atsakovei suteikė papildomų žinių; joks kitas asmuo, išskyrus atsakovę, mokytas nebuvo, joks kitas asmuo iki atsakovės darbo sutarties nutraukimo priimtas į darbą nebuvo; atleidžiant atsakovę iš darbo jos žodžiu buvo paprašyta atlyginti mokymo išlaidas, tačiau ji to nepadarė, todėl 2017 m. gegužės 30 d. pretenzija dėl mokymo išlaidų atlyginimo į ją buvo kreiptasi raštu.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Dainius Vaičiūnas papildomai paaiškino, kad konsultacijos buvo sudėtinė buhalterinės apskaitos programos įdiegimo dalis; darbdavys turi tinkamai organizuoti darbą, jei jis dėl darbo organizavimo pasitelkia trečiąjį asmenį, darbuotojas už tai negali būti atsakingas; atsakovė tiesioginę patirtį su buhalterinės apskaitos programa „Būtent“ įgijo UAB „Kyras“, atsakovė visą laiką dėl jos darbo pobūdžio UAB „Kyras“ manė, kad UAB „Kyras“ ji dirbo ne buhaltere, o buhalterės padėjėja; atsakovė galėjo iš darbo išeiti dėl šalių sulygto išbandymo ir jai supratus esant netinkamam darbui, tačiau dėl teisinio neišprusimo to nepadarė, o parašė prašymą dėl atleidimo iš darbo jai prašant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl įmonės patirtų išlaidų darbuotojos mokymams apmokėjimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. spalio 31 d. ieškovė ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 009, pagal kurią atsakovė nuo 2016 m. lapkričio 2 d. pradėjo dirbti įmonėje buhaltere, atsakovė 2017 m. kovo 16 d. pateikė įmonei prašymą atleisti ją iš darbo savo noru, darbo sutartis su atsakove nutraukta 2017 m. balandžio 5 d. DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. t. I, b. l. 16–17, 30), įmonė 2017 m. gegužės 30 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl išlaidų jos mokymams atlyginimo iki 2017 m. birželio 12 d. (el. b. t. I, b. l. 34–36), įmonė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su 2017 m. liepos 27 d. prašymu dėl išlaidų darbuotojos mokymams išieškojimo (el. b. t. I, b. l. 59–63), Darbo ginčų komisija nusprendė įmonės prašymą atmesti (el. b. t. I, b. l. 12–14).

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

DK 95 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms <...>.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinė DK 95 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reglamentavimo nuostata yra ta, kad darbdavys, mokydamas darbuotoją, keldamas jo kvalifikaciją ir taip didindamas jo paklausą darbo rinkoje, turi pagrindą tikėtis, kad sąžiningas darbuotojas tęs darbo santykius ir taip kompensuos darbdavio patirtas išlaidas, o jei darbo sutartis bus nutraukta dėl darbuotojo kaltės arba jo pareiškimu be svarbios priežasties, iš dalies (atlygintinų išlaidų dydis apribotas vienerių metų terminu) atlygins tokias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbo sutarties 7 punktu darbuotoja įsipareigojo nutraukus darbo sutartį dėl jos kaltės arba jos pareiškimu be svarbios priežasties atlyginti įmonei įmonės išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus jos mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms ir kt. (el. b. t. I, b. l. 16–17). Pažymėtina, kad susitarti dėl mokymo išlaidų atlyginimo ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 95 straipsnio 5 dalis leido, todėl šiuo aspektu darbo sutarties 7 punkte įtvirtinta sąlyga yra teisėta ir neprieštaraujanti teisės aktų reikalavimams. Pasirašydama darbo sutartį, su jame įtvirtintu 7 punktu, darbuotoja darbo sutarties 7 punktui pritarė, įrodymų, jog atsakovė būtų nesupratusi šios darbo sutarties nuostatos reikšmės, nėra, todėl, teismas akcentuoja, kad sudarytos sutarties privalu laikytis.

Pažymėtina, kad pati atsakovė Darbo ginčų komisijai patvirtino (el. b. t. I, b. l. 12–14), jog ji iki įsidarbindama pas ieškovę buvo baigusi tik trumpalaikius darbo biržos inicijuotus buhalterinės apskaitos kursus, dirbti su buhalterinės apskaitos programa „Būtent“ ji buvo tik apmokyta; konkrečių, neginčijamų įrodymų, jog atsakovė mokėjo savarankiškai dirbti buhalterinės apskaitos programa „Būtent“, į bylą pateikta nėra; teismui atsakovė nurodė, kad buhalterinės apskaitos programa „Būtent“ ji naudojosi prieš tai jos buvusioje darbovietėje UAB „Kyras“ apie 6 mėnesius, tačiau ji pati pagal darbo pobūdį teigė maniusi, kad UAB „Kyras“ ji dirbo ne buhaltere, o buhalterės padėjėja, vadinasi, ieškovė, įdarbindama atsakovę buhaltere, siekė jai suteikti aukštesnes darbo pobūdžio, kvalifikacijos galimybes, būtent savarankišką buhalterės, o ne buhalterės padėjėjos darbą atsakovė pirmą kartą pradėjo dirbti įsidarbinusi pas ieškovę, todėl akivaizdu, kad pirmą kartą savarankiškai pradėjusi buhalterės darbą buhalterinės apskaitos programa „Būtent“, su kuria darbui ji pati pripažino buvusi tik apmokyta, pritrūko žinių, kvalifikacijos tinkamam darbo pareigų vykdymui su minėta buhalterinės apskaitos programa, pati atsakovė pripažino, kad UAB „B-NOVO Technologies“ siūlomos pagalbos ji neatsisakė, taip pripažindama, kad ji jai buvo reikalinga. Kadangi dėl atsakovės darbo įmonėje buvo derinama kurį laiką dar prieš pasirašant darbo sutartį, darbdavė žinojo atsakovės gebėjimus darbui buhalterinės apskaitos programa „Būtent“ iš įmonės vadovo žmonos, dirbusios buhaltere UAB „Kyras“, kuriai iki tol padėjo atsakovė, šalys įvertino tai, kad darbuotoja savarankišką buhalterės darbą pradės dirbti pirmą kartą, todėl pagrįstai ieškovė programinės įrangos sutartyje iš karto sulygo darbuotojos mokymų paslaugas, iš šios sutarties ir jos priedų turinio akivaizdu, kad buvo sulygtos mokamos 8 valandų darbuotojos mokymų apie darbą su programine įranga paslaugos, kurios aiškiai buvo išskirtos iš programos įsigijimo, instaliavimo darbų ir konfigūravimo darbų (el. b. t. I, b. l. 137–154). Taigi, darbdavė tikslingai organizavo mokymus atsakovei, siekdama kelti jos kvalifikaciją, nes mokymai jai buvo objektyviai būtini.

Teismo įsitikinimu, joks darbdavys neskirtų piniginių lėšų savo darbuotojo mokymams, jeigu nebūtų įsitikinęs tokių mokymų būtinybe ir praktine nauda, darbdavys, investavęs pinigus į darbuotojo mokymus, pagrįstai tikisi, kad piniginės lėšos vėliau sugrįš per darbuotojo sukuriamą pridėtinę vertę, efektyvesnį darbo funkcijų atlikimą, priešingas aiškinimas prieštarautų elementariai verslo logikai. Be to, mokymuose dalyvavęs asmuo praplečia savo žinias, įgyja geresnes perspektyvas ateičiai, todėl už gautą naudą turi atsiskaityti su darbdaviu, jei pas jį savo iniciatyva neišdirba įstatyme nustatyto termino po mokymų jam suteikimo.

Atsakovei organizuotus ir vykdytus mokymus patvirtina atsakovės elektroninis susirašinėjimas su UAB „B-NOVO Technologies“ darbuotoja E. K. (el. b. t. I, b. l. 18, 20), UAB „B-NOVO Technologies“ išklotinė (el. b. t. I, b. l. 23–25), kuriuose UAB „B-NOVO Technologies“ darbuotoja E. K. atsakovei perduodamas žinias įvardija mokymais, apibūdina jų turinį, nurodo atsakovės mokymo datas ir laiką, taip pat UAB „B-NOVO Technologies“ 2016 m. lapkričio 4 d. darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. P-EK-16-110401 (el. b. t. I, b. l. 26), kuriame nurodyta, kad atlikti darbai – mokymai, darbus priėmė – atsakovė, tai patvirtina jos parašas, vadinasi, mokymai buvo skirti būtent atsakovei. Tiek iš UAB „B-NOVO Technologies“ 2016 m. lapkričio 4 d. darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. P-EK-16-110401 turinio (el. b. t. I, b. l. 26), tiek iš savo eitų pareigų svarbos ir pobūdžio, turėdama galimybę susipažinti ir įvertinti programinės įrangos sutarties turinį (tik nuo atsakovės rūpestingumo priklauso atliko ji tai ar ne), atsakovė suprato ir žinojo apie jai teikiamas mokamas mokymo paslaugas, jas priėmė, vadinasi, su jai teiktais mokymais sutiko. Iš UAB „B-NOVO Technologies“ išklotinės (el. b. t. I, b. l. 23–25) ir programinės įrangos sutarties (el. b. t. I, b. l. 137–154) akivaizdu, kad atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, jog jai skirtos konsultacijos buvo tik sudėtinė buhalterinės apskaitos programos diegimo, suderinimo (konfigūravimo) ir parengimo visaverčiam veikimui dalis, priešingai, UAB „B-NOVO Technologies“ teiktos atsakovės mokamos mokymo paslaugos buvo skirtos atsakovės įgūdžių, kvalifikacijos tobulinimui darbui su buhalterinės apskaitos programa „Būtent“; kaip jau teismo pažymėta aukščiau, iš programinės įrangos sutarties ir jos priedų turinio akivaizdu, kad buvo sulygtos mokamos 8 valandų darbuotojos mokymų apie darbą su programine įranga paslaugos, kurios aiškiai buvo išskirtos iš programos įsigijimo, instaliavimo darbų ir konfigūravimo darbų, išskirtos atskiros visų šių darbų kainos, atsakovei teiktus kvalifikacijos tobulinimo mokymus, patvirtina ir UAB „B-NOVO Technologies“ išklotinės turinys (el. b. t. I, b. l. 23–25). Vien tai, kad įmonės vadovas nebuvo priėmęs įsakymo dėl darbuotojos mokymo, nepaneigia nustatytų atliktų mokymų. Savaime suprantama, kad įgijusi aukščiau nurodytas žinias atsakovė ateityje kitoje darbovietėje galės kvalifikuočiau, efektyviau naudotis buhalterinės apskaitos programa „Būtent“, jai nebereiks eikvoti darbo valandų mokymuisi darbui šia programa. Nors atsakovei nebuvo išduotas pažymėjimas apie jai pravestus mokymus, tačiau pažymėjimo išdavimas nėra privaloma mokymų sąlyga, be to, ji turi teisę kreiptis į darbdavę dėl tokio pobūdžio pažymos gavimo, jei mano esant reikalinga. Nustatyta, kad atsakovė mokymų metu tiek įgavo naujas žinias, tiek pagilino jau turėtas, kas negali būti laikoma atliktu instruktažu ar suteiktais patarimais, todėl pripažįstama, kad ieškovė, skirdama darbuotojai mokymus ir už juos apmokėdama, investavo į darbuotoją, darbuotojos kvalifikacija pakilo, padidėjo tokios darbuotojos paklausa darbo rinkoje, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad tokia darbuotoja tęs darbo santykius įmonėje, taip kompensuodama įmonės patirtas išlaidas, tačiau darbuotoja, įvertinus jos nedarbingumo laikotarpį, nuo 2016 m. lapkričio 2 d. (kai pradėjo dirbti pagal darbo sutartį) iki 2017 m. balandžio 5 d. (kai buvo atleista iš darbo tenkinat jos prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį; atsakovės atstovo teiginys, kad ji turėjo teisę darbo sutartį nutraukti dėl nustatyto išbandymo ir jai supratus esant netinkamam darbui, bylos išsprendimui reikšmės neturi, nes darbuotoja tokia teise nepasinaudojo), iš viso įmonėje išdirbo tik šiek tiek daugiau nei vieną mėnesį (el. b. t. I, b. l. 16–17, 28–29, 30), visą tą laiką be jos darbo įmonėje kartu vyko jos mokymai, jai skirtų investicijų ji nekompensavo. Atsakovės teiginiai apie ieškovės netinkamą darbo organizavimą paneigti teismo aukščiau padarytomis išvadomis.

Už aukščiau nurodytus atsakovės mokymus darbdavė patyrė 532,40 Eur išlaidas, ką patvirtina 2016 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. 0001212 (el. b. t. I, b. l. 31), 2017 m. sausio 6 d. bankinis pavedimas Nr. 124 (el. b. t. I, b. l. 33).

Taigi, pagal teismo aukščiau padarytas išvadas, konstatuojama, kad darbdavė įrodė, jog darbuotojos mokymai buvo organizuojami, vyko kokybiškai, darbuotoja gavo naudą ir darbdavė realiai dėl to patyrė konkrečias išlaidas, todėl atsakovei atsirado pareiga pagal darbo sutartį atlyginti ieškovės patirtas išlaidas už jos mokymo paslaugas.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovė, žinodama, kad ji prieš pati savo iniciatyva nutraukdama darbo sutartį dalyvavo mokymuose, žinodama apie darbo sutarties 7 punktu prisiimtą įsipareigojimą, turėjo galimybę pasidomėti, kokią sumą ji darbdavei turės atlyginti už dalyvavimą mokymuose, tačiau to neatlikdama pati sau prisiėmė kilsiančių padarinių riziką. Kartu pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, iš anksto darbo sutartyje šalys neprivalo detalizuoti, kokias konkrečiai ir kokio dydžio mokymo, kvalifikacijos kėlimo, stažuočių išlaidas darbuotojas turės atlyginti darbo sutarties nutraukimo jo pareiškimu be svarbios priežasties atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2009).

Atsakovės teiginys, jog darbdavė, prašydama atlyginti mokymo išlaidas, jai kerštauja dėl jos 2017 m. sausio mėnesio kreipimosi į Darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio išieškojimo, atmetamas kaip nepagrįstas, tuo labiau kai pati atsakovė nurodė, kad į Darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio išieškojimo ji buvo kreipusi dar 2017 m. sausio mėnesį, su darbdave ginčą išsisprendė taikiai, iš darbo ji išėjo savo prašymu 2017 m. balandžio mėnesį, taigi, nėra nustatyta jokių aplinkybių apie galimybę keršyti darbuotojai.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 532,40 Eur sumą, susijusią su jos mokymais/kvalifikacijos kėlimu.

Ieškovė taip pat teismo prašė priteisti jai iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (532,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, Darbo ginčų komisija, darbo ginčą nagrinėdama ikiteismine tvarka, jį išnagrinėjo netinkamai, todėl teismas ieškinį tenkina visiškai – priteisia ieškovei iš atsakovės 532,40 Eur mokymo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (532,40 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) 231 straipsnio 7 dalį, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Kadangi teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei nėra.

Nustatyta, kad kreipdamasi į teismą su ieškiniu ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį (el. b. t. I, b. l. 11), kuris, ieškinį patenkinus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei priteisiamas iš atsakovės. Taip pat ieškovė patyrė 500 Eur išlaidas, kurias ji sumokėjo ją atstovavusiai advokatų kontorai (el. b. t. II, b. l. 1–4). Teismas atsižvelgęs į Rekomendacijų nuostatas, spręstų teisinių klausimų pobūdį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš atsakovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidas (sumokėtas advokatų kontorai), laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Taigi, iš viso ieškovės naudai iš atsakovės priteisiamos 515 Eur (15 Eur + 500 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarantinas“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tarantinas“ (į. k. 304203944) iš atsakovės S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 532,40 Eur (penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų ir keturiasdešimt euro centų) mokymo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (532,40 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 515 Eur (penkių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.