Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-02-18 · Byla Nr. A2.6.-1427-784/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-02-18
Bylos Nr.
A2.6.-1427-784/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00608-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Pažeidėjas
E. K. L.
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-1427-784/2015Proceso Nr. 4-68-3-00608-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Ingai Krupauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. L. 2014-12-26 apie 12.51 val. Vilniuje, Šaltaklvių – Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Volkswagen Golf, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šviesoforą bei jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. K. L. nurodė, jog gailisi dėl įvykio, paaiškino, jog nematė, kad apgadino šviesoforą, galvojo, jog kliudė tik „bordiūrą“, todėl ir nuvažiavo. Jo automobilis žemas, po įvykio buvo atšokę dažai. E. K. L. paaiškino, kad specialiai iš įvykio vietos pasišalinti neketino.

Motyvuojamoji dalis

E. K. L. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema, išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro, transporto priemonės fotolentele, kita bylos medžiaga.

E. K. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas taip pat pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismas pažymi, kad šioje bylos dalyje administracinio teisės pažeidimo protokolas nėra surašytas teisiškai nepriekaištingai, kadangi šiuo atveju ATPK 130 straipsnio 1 dalis yra blanketinė, t. y. ją inkriminuojant būtina nurodyti konkrečius KET reikalavimus, kuriuos asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, pažeidė. Nagrinėjamu atveju E. K. L. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad jis pažeidė KET 222 punkto nuostatas, tačiau pastarasis KET punktas vairuotojo elgesio po eismo įvykio nereglamentuoja. Vienok, atsižvelgdamas į tai, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, teismas turi būti aktyvus ir išsamiai nagrinėti bylą, bei į tai, kad tam tikrais atvejais teismas gali keisti netgi ATPK straipsnį ar jo dalį, nukrypdamas (esant tapačioms faktinėms aplinkybėms) nuo pradinio veikos kvalifikavimo, teismas laiko, kad minėtas administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumas šiuo atveju nėra esminis ir netrukdo išnagrinėti bylos teisme. Pagal KET 234 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Būtent šis KET punktas reglamentuoja vairuotojo elgesį šioje situacijoje, ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas vairuotojas, privalo išmanyti visus KET reikalavimus, tame tarpe žinoti, kaip jis turi elgtis kilus eismo įvykiui. O tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. K. L. suprato, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu padarė turtinę žalą (kaip jis pats nurodo, automobiliui ir galimai „bordiūrui“), matyti iš jo paties parodymų ir veiksmų. Po eismo įvykio jis iškart sustojo viešojo transporto stotelėje, apžiūrėjo savo paties automobilį, pamatė, kad apgadintas automobilio sparnas („atšokę dažai“). Esant tokioms aplinkybėms, E. K. L. privalėjo iškviesti policiją, kadangi iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad jis ne tik atsitrenkė į saugos salelės kraštą, bet ir buvo užvažiavęs ant saugos salelės, nes eismo įvykio metu apgadintas šviesoforas stovi ne prie pat saugos salelės krašto, o šiek tiek toliau. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu patvirtina, kad E. K. L. veiksmuose yra visi būtini ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai.

E. K. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje kaip privaloma papildoma administracinė nuobauda vairuotojams pasitraukusiems iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles yra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą turi būti vadovaujamasi teisingumo ir proporcingumo principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai), todėl individualizuojant skiriamas nuobaudas, būtina atidžiai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Be to, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Vertinant padaryto pažeidimo pavojingumą ir sankcijoje numatytų minimalių nuobaudų dydį, jų proporcingumą, adekvatumą, atsižvelgtina į tai, kad E. K. L. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, neapsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio 65 metų. Pažeidėjas E. K. L. yra garbaus amžiaus (84 metų).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti E. K. L. taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant baudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda, bei neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30¹ str., 127 str., 130 str., 286 str., 287 str., teismas,

nutaria:

E. K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

E. K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje paskirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą be specialiosios teisės atėmimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, E. K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą be specialiosios teisės atėmimo.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis