Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-04-16 · Civilinė byla Nr. 2-448/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-16
Bylos Nr.
2-448/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Vytas Milius (pirm.), Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas (pran.)
Atsakovas
J. R., J., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras
Ieškovas
L. D., V. D.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-448/2009Procesinio sprendimo kategorijos 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės J. R. turto areštą civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovų L. D. ir V. D. ieškinį atsakovams J. R. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės L. D. įstatyminis atstovas V. D., kuris yra ir bendraieškis byloje, ieškiniu prašė teismo priteisti:

1) Iš atsakovų J. R. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro solidariai 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovės L. D. naudai ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovui V. D.;

2) Iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisti 20 614,64 Lt turtinės žalos atlyginimo, 3374 L žalos, susijusios su darbingumo netekimu ar sumažėjimu bei 1567,50 Lt vienkartinę žalos atlyginimo išmoką ieškovei L. D.

Nurodė, kad 2005 m. birželio 17 d. atsakovė J. R. sukėlė autoįvykį, kurio metu smarkiai sutrikdyta ieškovo V. D. dukters L. D. sveikata, ir pasišalino iš autoįvykio vietos. J. R. vairuojama autotransporto priemonė nebuvo apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas atsakovu byloje patraukė ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą.

Ieškinyje pareikštų turtinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės J. R. turtą ne mažesnei kaip 418 275 Lt sumai. Prašymą grindė tuo, kad ieškinyje pareikšti reikalavimai kildinami iš administracinės teisės pažeidimų, ieškinio suma yra didelė, o tai savaime padidina ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, atsakovės J. R. turtinė padėtis nėra žinoma.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. kovo 4 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas ieškinyje pareikštų reikalavimų dalies įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovės J. R. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 418 275 Lt sumai, o nesant ar neužtenkant šio turto, pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose atsiskaitomuosiuose sąskaitose, uždraudžiant turtu disponuoti ir leidžiant su areštuotomis piniginėmis lėšomis atsisakyti su ieškovais, vykdyti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą ar valstybinio socialinio draudimo fondą. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad ieškinyje pareikšti reikalavimai kildinami iš administracinės teisės pažeidimų padarymo, ieškinio suma didelė, atsakovės turtinė padėtis nėra žinoma.

Šalies argumentai

Atsakovė J. R. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apeliantės nuomone, teismo nutartis neteisėta, ja nepagrįstai suvaržomos jos ir jos šeimos narių teisės bei teisėti interesai, kadangi piniginių lėšų areštas iš esmės trikdo galimybę normaliai gyventi. Pažymi, jog ji nepagrįstai patraukta atsakove byloje.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovės J. R. atsakirąjį skundą ieškovai L. D. ir V. D.prašo pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą, o atsakovės atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos motyvus:

1) Teismų praktikoje preziumuojama, kad jeigu ginčas kilo dėl didelės pinigų sumos priteisimo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

2) Atsakovė nepateikė duomenų apie turimą turtą, jos finansinę padėtį, o iš esmės pripažino, kad yra nemoki ir negalės įvykdyti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundais atmestinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008).

Pažymėtina, kad ieškovas laisvai disponuoja procesinėmis teisėmis, todėl jis renkasi, kuriuos asmenis patraukti byloje atsakovais (CPK 12 str.). Nagrinėjamoje byloje nepilnametės įstatyminis atstovas pareiškė ieškinį dviem atsakovams, kurių solidarią pareigą įrodinėja byloje. Ieškinys pareikštas galimai žalą padariusiam fiziniam asmeniui ir galimai už žalą atsakingai draudikų priežiūros įstaigai. Ieškinyje pareikšti reikalavimai grindžiami atsakovės J. R. neteisėtais veiksmais, vairuojant privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą autotransporto priemonę. Ieškinio suma 445 557,84 Lt. Tokia pinigų suma yra didelė, o tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, jog ieškovas, įrodinėjantis atsakovų solidarią pareigą pagal ieškinyje pareikštus reikalavimus, turi teisę pasirinkti, ar prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vieno ar kelių atsakovų atžvilgiu, taip pat į aplinkybę, jog atsakovė J. R. neįrodė, kad jos finansinė padėtis yra tokia gera ir stabili, kad įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą ateityje nebūtų grėsmės, galima daryti išvadą, kad teismas pagrįstai sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovams galimai palankus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 12 str., 144 str. 1 d.). Tuo pačiu pastebėtina, kad nors byloje nėra duomenų apie antstolio sudarytą atsakovės turto aprašą, tačiau atsakovės teiginys apie jos piniginių lėšų areštą, net jeigu jis ir teisingas, nepažeidžia jos teisių. Pastebėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais atsakovo atžvilgiu, tačiau ta savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Proporcingumo principas įpareigoja teismą taikyti tokias poveikio priemones, kurios atitiktų galimo pažeidimo mastą ir jo pobūdį, nevaržytų asmens teisių labiau negu to iš tiesų reikia. Pirmosios instancijos teismas nutarė pirmiausia areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir tik jo nesant, pinigines lėšas. Ieškovas paprastai nėra atsakingas už atsakovo esamą turtinę padėtį, o turto neturėjimas nesudaro pagrindo neužtikrinti galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą byloje. Todėl pirmosios instancijos teismo taikytas piniginių lėšų areštas, kaip paskutinė poveikio priemonė atsakovei, siekiant užtikrinti iš administracinės teisės pažeidimų kildinamų turtinio pobūdžio reikalavimų įvykdymą, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, proporcingumo bei ekonomiškumo principus, nevaržo atsakovės teisių daugiau negu to iš tiesų reikia galimai teisėtam tikslui pasiekti. Tuo pačiu pastebėtina, kad tuo atveju, jeigu atsakovė mano, kad teismo nutartį įvykdęs antstolis pažeidė šią nutartį ir areštavo jos pinigines lėšas pažeisdamas nutartyje nustatytą areštuojamo turto eiliškumą ar mastą, ji gali skųsti antstolio veiksmus CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka.

Toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės atsakovei prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146, 147, 150 str.). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovė vadovaudamasi CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš, įstatymas jai suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).

Šioje proceso stadijoje sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėjamas atsakovo tinkamumo klausimas. Ieškinio pareiškimas netinkamam atsakovui yra pagrindas ieškinį atmesti (CPK 45 str.).

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Artūras Driukas Gintaras Pečiulis Vytas Milius