- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-09
- Bylos Nr.
- 2-848-830/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00514-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Pareiškėjas
- V. K., S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Panevėžio apskrities viršininko administracijos
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjams – V. K., S. K. ir V. K., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui - Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydami nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, jog jie po pusbrolio J. K. mirties pradėdami faktiškai valdyti priėmė palikimą. Teismo posėdyje pareiškėjai paaiškino, kad jų pusbrolis J. K. mirė 1995-12-28. Po pusbrolio mirties pareiškėjai jį palaudojo, pasiėmė jo asmeninius daiktus. J. K. mirus liko nekilnojamojo turto, kurį sudaro: 17,72 ha ir 2,95 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). ir 2,75 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai kaip įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl šio nekilnojamojo turto paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, bet kaip įstatyminiai įpėdiniai priėmė palikimą ir pradėjo jį faktiškai valdyti – tvarkė dokumentus dėl nuosavybės atkūrimo, o nuosavybės teisę į žemę atkūrus – žeme naudojasi ir valdo siekdami įgyti nuosavybės teisę į šį turtą. Nurodė, jog dėl šio turto daugiau įstatyminių ir testamentinių įpėdinių nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo atsilepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog V. K., S. K. ir V. K. priėmė mirusio pusbrolio J. K. palikimą pradėdami jį valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Išnagrinėjęs civilinę bylą teismas nustatė sekančias aplinkybes.
J. K. mirė 1995-12-28 (b.l. 14). P. V. K , S. K. ir V. K. yra mirusiojo J. K. pusbroliai (b.l. 15-23). Po J. K. mirties dėl paveldėjimo teisės liudijimo trims žemės sklypams, esantiems Biržų rajone (duomenys neskelbtini)., įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvestos (b.l. 28). Pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį pažymėta, kad 2,95 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkas yra J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8,9). Pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį pažymėta, kad 2,75 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., savininkas yra J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10,11). Pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį pažymėta, kad 17,72 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) r., savininkas yra J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12,13). Duomenų apie tai, kad dėl šio turto buvo surašytas testamentas, nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Pagal 1964 m. CK 568 str. palikimas atsiranda palikėjai mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti įstatyme nustatyta tvarka ir terminu. 1964 m. CK 587 str. 2 d. nurodyta, kad yra laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, jei jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad paveldėtojas tuos veiksmus turi atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Analogiškai palikimo priėmimo santykiai reglamentuoti ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d., t.y. palikimas atsiranda palikėjui mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Palikimo priėmimas, tai įpėdinių valios išreiškimas veiksmais per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, liudijantis apie įpėdinio sutikimo įgyti visas teises į palikimą.
Teismas mano, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jog pareiškėjai faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po pusbrolio mirties. V. K., S. K. ir V. K. palikimą priėmė pradėdami faktiškai valdyti palikimą, t.y. valdant ir tvarkant po pusbrolio mirties likusius asmeninius naudojimo daiktus bei tvarkydami nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, o nuosavybės teisę į žemę atkūrus – žeme naudojosi ir valdė. Pareiškėjai negali pateikti įrodymų apie faktinį palikimo priėmimą, todėl priėmimo faktas gali būti konstatuotas tik teismo keliu. Tokiu būdu, yra teisinės prielaidos pareiškėjams kreiptis tokio fakto nustatymui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str.1 d.), o prašomas nustatyti faktas sukels pareiškėjams turtinių teisių atsiradimą.
Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p. numato galimybę nustatyti palikimo priėmimo faktą. Teismo nuomone, prašomas nustatyti turintis juridinę reikšmę faktas pagal nurodytą faktą gali būti nustatomas, nes pareiškėjai negali ne teisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-265 str., 268, 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimui gauti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė pusbrolio J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio 1995 m. gruodžio 28 d., palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paliktą turtą.
Apie palikimo priėmimą pranešti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui pateikiant skundą per Biržų rajono apylinkės teismą.