Telšių apylinkės teismo nutartis

2019-03-12 · Civilinė byla Nr. e2-1957-1048/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-12
Bylos Nr.
e2-1957-1048/2019
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-00305-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Diržienė
Advokatai
Žydrūnas Rupšys
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1957-1048/2019Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00305-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.2. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 12 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (ieškovo) Ž. M., atstovaujamo advokato Žydrūno Rupšio, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-03-12 teisme gautas pareiškėjo (ieškovo) prašymas, kuriuo prašo ieškovo reikalavimui – priteisti 7500 Eur skolą iš atsakovės S. J. – užtikrinti, neviršijant 7500 Eur sumos, areštuoti atsakovei S. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), arba VĮ „Registų centras“ Nekilnojamojo turto registre atlikti įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į atsakovei S. J. nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2017-11-02 ieškovas su atsakove S. J. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovei paskolino 7500 Eur, už šiuos pinigus atsakovė įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas atsakovės vardu. Ieškovas ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti 7500 Eur, tačiau atsakovė iki šiol pinigų ieškovui negrąžino.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Nurodytų teisės normų sisteminė analizė suteikia pagrindo išvadai, jog laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio pareiškimo atidėjimą. Antra, turi būti įrodyta egzistuojanti tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Taigi, pareiškėjas teikdamas prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu.

Iš pateikto prašymo matyti, kad pareiškėjas ketina ieškiniu pareikšti reikalavimą – priteisti iš atsakovės S. J. 7500 Eur skolą, reikalavimą ketina pareikšti 2017-11-02 skolos raštelio pagrindu. Iš prie prašymo pateikto 2017-11-02 skolos raštelio matyti, kad S. J. iš Ž. M. pasiskoliną 7500 Eur sumą įsipareigojo grąžinti po 50 Eur kas mėnesį. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra suėjęs skolos grąžinimo terminas (skolos grąžinimo termino pabaiga 2020 metais), nėra pagrindo laikyti, kad reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.

Be to, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo turi įrodyti net ik tikėtino ieškinio pagrįstumą, tačiau ir tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Paskutiniu metu teismų praktikoje akcentuojama tai, kad vien reikalavimo suma negali būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie šalies nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad šalis ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie asmens nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Vien ieškinio (priešieškinio) pareiškimas nereiškia, jog atsakovas (ieškovas) laikytinas nesąžiningas. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė absoliučiai jokių duomenų, kad S. J. ketintų turtą slėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas nepagrindė galimo jam palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos ir tai, kad jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi grėsmė pareiškėjo interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmę pareiškėjo interesams, darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos, todėl prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsniu, 147 straipsnio 3 dalimi, 151 straipsniu

nutaria:

atmesti pareiškėjo Ž. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos.

Grąžinti pareiškėjui Ž. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 84,38 Eur (aštuoniasdešimt keturis Eur 38 ct) žyminio mokesčio užstatą, sumokėtą pagal 2019-03-08 mokėjimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokėta suma 121,88 Eur, įmokos kodas 5660, mokėtojas Ž. M.).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Teisėja Aušra Diržienė